Vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui. Jis padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, pašalina toksinus, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda virškinimui ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Vanduo sudaro 60-70 procentų žmogaus kūno masės. Tačiau ne visada geriamasis vanduo, ypač iš individualių šulinių ar seklių gręžinių, yra saugus. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač nėščiosioms ir kūdikiams.
Žmogaus veiklos įtaka vandens kokybei
Vandens kokybei didelę įtaką turi žmogaus vykdoma žemės ūkio veikla. Tręšiant žemę azotinėmis trąšomis - salietra, mėšlu, srutomis, karbamidu - per užterštą dirvožemį į paviršinius ir požeminius vandenis patenka azoto junginiai nitratai. Požeminį vandenį teršia ir iš tvartų, lauko tualetų, srutų ir nuotekų duobių į gruntą įsigeriančios azotinės medžiagos, pamažu virstančios nitratais ir dar agresyvesniais junginiais - nitritais. Taip formuojasi užteršti žemės plotai, per kuriuos į šachtinių šulinių ir individualių gręžinių vandenį sunkiasi kenksmingi junginiai.
Pavojai sveikatai: nitritai ir nitratai
Su geriamuoju vandeniu į organizmą patekusios didelės nitratų dozės gali būti toksiškos organizmui. Veikiami įvairių fermentų, nitratai organizme pirmiausia virsta nitritais, o šie - nitrozo junginiais. Nustatyta, kad nitrozo junginiai yra kancerogenai ir skatina piktybinių auglių atsiradimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis pasaulio valstybės griežtai riboja nitritų ir nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje. Lietuvos geriamojo vandens higienos normose numatyta, kad nitritų koncentracija vandenyje neturi viršyti 0,5 mg/l, o nitratų - 50 mg/l (kūdikiams 10 mg/l).
Padidėjęs pavojus nėščiosioms ir kūdikiams
Sveikatos specialistai sako, kad padidėjęs azoto junginių kiekis geriamajame vandenyje gali sukelti įvairių sveikatos problemų. „Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, o patekęs į žmogaus organizmą gali sutrikdyti kraujo deguonies pernešimą ir sukelti vidinį deguonies stygių, - teigia Irena Taraškevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja. - Jeigu nėščioji vartoja šiomis cheminėmis medžiagomis užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.“
Dėl sutrikdyto kraujo deguonies pernešimo pasireiškia vidinis deguonies badas - methemoglobinemija. NVSC atstovės teigimu, ji ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. „Deguonies trūkumui itin jautri centrinė nervų sistema, širdies raumuo, inkstai, kepenys. Stipriai apsinuodijus, kūdikį gali ištikti mirtis“, - sako I. Taraškevičienė.
Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė pabrėžia vandens svarbą nėštumo metu. Vanduo palaiko reikiamą amniono skysčio kiekį, gerina kraujotaką, padeda transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas vaisiui. Jei nėščioji geria pakankamai vandens, gerėja virškinimas, mažėja vidurių užkietėjimo rizika. Nėščioji dažniau šlapinasi, tad mažėja bakterijų dauginimosi tikimybė. Paprastai rekomenduojama per dieną išgerti 8-10 stiklinių vandens, o nėščiosioms minimali vandens dozė per parą - 2 litrai. „Nitritais ir nitratais užterštas vanduo sukelia hemoglobino problemas: kenksmingos medžiagos jam trukdo prisijungti deguonį, tad nutrūksta jo tiekimas. O deguonis, kaip žinome, svarbus absoliučiai visų organizmo ląstelių funkcijoms, vaisiaus vystymuisi. Pernai danų atliktame tyrime nustatyta, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo lemia įvairius naujagimių defektus. Pastebėti regos, klausos, veido ir kaklo defektai. Organizmui kenksmingi ne tik nitritai ir nitratai, bet ir bakterijos, pirmuonys, sunkieji metalai. Todėl būtina reguliariai tirti vandenį, ypač jei naudojamas šulinio vanduo“, - teigia A. Misiūtė.
Įvadas į vandens kokybę
Vandens valymo metodų veiksmingumas
Buitiniai filtrai ar virinimas kenksmingų medžiagų iš vandens nepašalina. Priešingai, ilgai virinant užterštą vandenį, nitratų koncentracija jame gali padidėti, nes dalis vandens nugaruoja.
Taršiausi šuliniai Lietuvoje
Siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais, pernai Lietuvoje buvo ištirti 582 šachtiniai šuliniai. Vandens kokybės reikalavimų neatitiko kas ketvirtas (27 proc.) šulinys. Daugiausiai šulinių, kurių vanduo neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, buvo Kauno ir Šiaulių apskrityse - net 34 proc. tirtų šulinių vandens ėminių neatitiko nustatytų normų. Mažiausiai kokybės reikalavimų neatitikimų nustatyta Klaipėdos apskrityje - 17 proc. šulinių rasta nitritų ir nitratų.
Tyrimo tvarka ir prevencinės priemonės
Palengvinta tvarka Iki šių metų lapkričio 1 dienos šachtinio šulinio vandens tyrimą minėtoms gyventojų grupėms galėjo skirti tik šeimos gydytojas. „Atnaujinta tvarka siekiama sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir palengvinti sąlygas gyventojams. Nuo šiol dėl šulinio arba gręžinio vandens ištyrimo jie gali kreiptis į mus tiesiogiai“, - sako Irena Taraškevičienė. Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje.
Užsakius ištyrimą, NVSC atstovai per tris darbo dienas turi susisiekti su pareiškėju ir suderinti vandens ėminio paėmimo laiką bei vandens išgavimo įrenginio aplinkos įvertinimą. Vandens ištyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pakartotinis tyrimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių.
Tyrimo metu nustačius saugos reikalavimų neatitinkantį nitritų ir nitratų kiekį, NVSC nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, turi apie tai informuoti pareiškėją. Ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pareiškėjui turi būti pateikti išsamūs tyrimo rezultatai, taip pat suteikta informacija apie geriamojo vandens išgavimo įrenginio priežiūrą, riziką žmogaus sveikatai bei veiksmus, kurių pareiškėjas gali imtis, siekdamas apsaugoti savo sveikatą nuo neigiamo vandens poveikio.
„Būtina pabrėžti, kad nustačius šulinio vandens taršą nitritais ir nitratais, tokio vandens vartoti negalima. Ypač nėščiųjų ir kūdikių maistui ruošti. Patariama ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių - jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemos arba naudoti fasuotą geriamąjį vandenį iš parduotuvių“, - pataria NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Nėštumo metu svarbi mityba ir hidratacija
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir pakankamas skysčių vartojimas yra itin svarbūs. S. Neverauskienė, akušerė ginekologė, akcentuoja, kad mityba turėtų būti visavertė ir subalansuota, pagrįsta duona, grūdiniais produktais, vaisiais ir daržovėmis, nes jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitaminas D skiriamas nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Žalingų įpročių atsisakymas nėštumo metu
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Tačiau svarbu paminėti ir žalingų įpročių poveikį.
Rūkymas turi įtakos daugelio ypač sunkių nėštumo komplikacijų išsivystymui. Rūkančios nėščiosios dažniau patiria savaiminius persileidimus, joms dažniau randama placentos pirmeiga, gausūs vaisiaus vandenys, prieš gimdymą atšoka placenta ar nuteka vaisiaus vandenys. Manoma, jog net 14 procentų priešlaikinių gimdymų yra dėl nėščiosios rūkymo. Rūkymas yra dažniausias ir vienas iš daugiausiai vaisių žalojančių kenksmingų faktorių. Liūdna, kai būsimos mamos nežino, jog rūkydamos kenkia ne tik sau. Rūkydama nėščioji įkvepia nikotiną ir anglies monoksidą, šie keliauja per placentą ir pasiekia vaisių. Vaisiaus organizme jie trukdo įsisavinti deguonį ir maisto medžiagas bei taip lėtina vaisiaus augimą. Remiantis daugelio tyrimų rezultatais, nėra abejonių, jog motinos rūkymas tiesiogiai veikia naujagimių gimimo svorį. Jie gimsta vidutiniškai 200 g lengvesni. Šis rodiklis tiesiogiai priklauso nuo rūkymo intensyvumo. Rūkymas sąlygoja apie 18-20 proc. mažo gimimo svorio (mažesnio nei 2500 g) atvejų ir 3,5-4 kartus padidina sulėtėjusio augimo vaisiaus gimimo tikimybę.
Pasyvaus rūkymo atveju vaisius taip pat nukenčia, nors ir mažiau, nes net ir šiuo atveju nikotinas gali būti randamas vaisiaus vandenyse. Mokslininkai teigia, jog kas dešimtas kūdikis miršta dėl motinos rūkymo, o kova su rūkymu yra efektyviausias negyvagimių sumažinimo būdas. Įrodyta ir rūkymo neigiama įtaka vaisiaus apsigimimų susiformavimui, ypač - širdies ir kraujagyslių sistemoje. Rūkančių motinų naujagimiai tik gimę gali kentėti nuo pripratimo simptomų (jiems gali drebėti rankos, dažnai plakti širdis, džiūti burna - savijauta, kaip ir metus rūkyti). Vaikystėje jie dažniau serga kvėpavimo takų ir vidurinės ausies infekcinėmis ligomis bei astma, net 2 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis. Stebimi ir elgsenos sutrikimai (sumažėjęs intelekto koeficientas, mąstymo ir atminties pokyčiai, specifinis balsas) bei psichomotorinio vystymosi ir fizinio augimo atsilikimas. Svarbu, jog kiekviena būsima mama suprastų: atsisakiusi rūkymo iki pastojimo ji suteikia savo vaikui galimybę gimti ir augti stipriam, sveikam ir protingam. Cigaretės, surūkytos iki nėštumo, aiškaus mokslo įrodyto neigiamo poveikio vaisiui neturi. Tačiau prieš pastojant ar tik sužinojus apie besivystantį nėštumą, mesti rūkyti būtina, nes tik visiškas rūkymo atsisakymas gali apsaugoti vaisių.
Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė.
Fizinis aktyvumas ir kelionės nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu išlaikyti saikingą fizinį aktyvumą. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Vandens kiekio nėštumo metu pokyčiai ir jų reikšmė
Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens. Maždaug nuo 25 savaitės vaisiaus vandenų kiekis didėja po maždaug 50 mililitrų kas savaitę, ir 37 savaitę pasiekia maždaug 1 litrą, po to iš lėto mažėja iki gimdymo.
Kai kuriais atvejais vaisiaus vandenų tūris aplink kūdikį gali būti labai didelis. Vaisiaus vandenys vaidina svarbų vaidmenį kūdikio augimo ir vystymosi procese. Jie saugo ir aprūpina vaikutį skysčiais. Mažylis kvėpuoja skysčiais ir nuryja juos. Vaisiaus vandenų pūslė, kuriame ir auga kūdikis, pradeda formuotis maždaug 12 dieną po pastojimo. Taip pasitaiko 2 nėščioms moterims iš 100. -koks nors defektas, kuris daro įtaką kūdikio šlapimo išsiskyrimui. Paprastai, kai mažylis praryja vandens, jo kiekis šiek tiek sumažėja. Moterys diabetikės taip pat yra padidintos rizikos grupėje. Moterims, kurių vaisiaus vandenų kiekis gerokai viršija normą, gali jausti diskomfortą pilve ir turėti kvėpavimo sunkumų. Nepraleisk nė vieno apsilankymo pas savo ginekologą. Jis kiekvieno vizito metu pamatuos pilvą, gimdos aukštį, kas ir liudija apie vandenų kiekį. Jei gydytojui kas nors kelia įtarimų, kad vandenų per daug, tau turbūt reikės dažniau pas jį lankytis. Kitais atvejais problema lengvai išsprendžiama, jei aiški priežastis, pavyzdžiui, moteriai su padidėjusiu cukraus lygiu kraujyje gydymo metu paprastai vaisiaus vandenų kiekis sumažėja. Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse vaikelis jaučiasi saugus ir patiria malonių pojūčių bei komfortą. Vaisiaus vandenų sudėtis nėštumo pradžioje būna panaši į motinos kraujo plazmos, vėliau juos daugiausia sudaro vaisiaus šlapimas ir plaučių sekretas.
Pirmosiomis nėštumo dienomis ir savaitėmis moters kūnas patiria didelius pokyčius. Amniono maišelyje po truputį pradeda kauptis vaisiaus vandenys: organizmas tam naudoja mamos vandens atsargas. Antrajame trimestre, kūdikio plaučiams tolimiau vystantis, vaisiaus vandenys padės treniruoti plaučius - vaisius skystį ryja ir iškvepia. Antrąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenys turėtų išlikti skaidrūs arba gelsvo atspalvio. Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenų tūris vėl kinta - kaip minėta, tarp 34 ir 36 savaičių pasiekia patį piką. Nutekėję vaisiaus vandenys įspėja apie artėjantį gimdymą. Tiesa, šiuo metu kur kas svarbiau - ne vaisiaus vandenų tūris, bet atspalvis. Jei nutekėjo skaidrūs vaisiaus vandenys, galima ramiai ruoštis ir tik po maždaug 3-5 val. vykti į ligoninę.
Oligohidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu vaisiaus vandenų yra per mažai. Polihidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu gimdoje susikaupia per daug vaisiaus vandenų.
Per daug vandenų gali gamintis dėl vaisiaus kraujo konflikto, diabeto, įgimtos mažakraujystės. Jų per daug pasigaminti gali ir tada, jeigu pilvelyje gyvenantis kūdikis užsikrėtė kokia nors virusine liga, dėl nervų sistemos trūkumų, įvairių imuninių ligų. Pastebėta, kad polinkis į didelį vaisiaus vandenų kiekį gali būti ir paveldimas. Jeigu gydytojai neaptinka vaisiaus apsigimimų ar kokių nors sveikatos bėdų, tiesiog stebi nėščiąją; jeigu vaisius užsikrėtė virusine liga, skiria gydymą (kai vaisius pasveiksta, vandenų ir vėl būna tiek, kiek reikia). Jeigu dėl per daug vandenų išsivysto hemorojus, labai tinsta kojos, būsimoji mamytė negali valgyti, nes didžiulė gimda pakelia žarnyną ir maistas negali kokybiškai juo slinkti į skrandį. Kad nėščioji jaustųsi geriau, gydytojai dalį gali nuleisti (būna, net apie litrą).
Kai vandenų per mažai. Dažniau pastebimi kūdikio apsigimimai, kai vaisiaus vandenų per mažai. Kadangi didžiąją vandenų dalį sudaro vaisiaus šlapimas, mažas jų kiekis gali rodyti, kad kūdikis labai mažai šlapinasi, pavyzdžiui, dėl inkstų problemų. Kita per mažo vandenų kiekio priežastis - placentos sutrikimai. Jeigu vaisiaus vandenų nepakanka, kūdikis negali įprastai judėti gimdoje ir dėl ribotų judesių sutrinka jo raida. Sveikas kūdikis daug juda gimdoje, judant vystosi jo raumenys, lietimo, čiulpimo refleksai, kūno koordinacija, bręsta nervų sistema.
Miego sutrikimai ir emocinė būklė nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Neverauskienė.
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S. Neverauskienė.