Nors daugelis moterų svajoja apie vaiką, kelias iki tėvystės kartais būna kupinas iššūkių. Viena iš tokių kliūčių - nevaisingumas, kuris gali sukelti ne tik fizinį, bet ir didelį emocinį diskomfortą. Šiame straipsnyje nagrinėsime nevaisingumo ir depresijos tarpusavio ryšį, aptarsime, ar galima jausti apvaisinimo simptomus, ir apžvelgsime modernius pagalbinio apvaisinimo būdus.
Nevaisingumo ir depresijos tarpusavio ryšys
Nevaisingumas ir depresija dažnai eina koja kojon, sudarydami sudėtingą problemų ratą. Tyrimai rodo, kad nevaisingumas gali būti depresijos priežastis, o pati depresija, savo ruožtu, gali neigiamai paveikti vaisingumą. Nors pati depresija savaime nevaisingumo nesukelia, ji gali turėti įtakos seksualiniam potraukiui ir bendrai savijautai, taip apsunkindama pastojimo procesą.
Remiantis 2018 m. tyrimu, pastebėta, kad kai vyriškosios lyties partneris serga sunkia depresija, nėštumų skaičius šiek tiek sumažėja. Tai siejama su sumažėjusiu susidomėjimu seksu. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad depresijos gydymui skirti vaistai gali turėti įtakos vaisingumui.
Depresijos ir nevaisingumo ryšys yra abipusis. Nevaisingumo diagnozė, natūralu, gali kelti nerimą, stresą, liūdesį ar beviltiškumo jausmą. Kai kuriems žmonėms ši diagnozė gali sukelti depresiją. 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp žmonių, kuriems taikomas nevaisingumo gydymas, depresijos sutrikimai yra labai paplitę. Tai rodo, kad žmonės, susiduriantys su nevaisingumo problemomis, patiria didesnį streso lygį.
Visuomenės spaudimas susilaukti vaikų taip pat gali turėti neigiamos įtakos. Nesvarbu, ar spaudimą daro šeima, draugai, ar platesnė visuomenė, tai gali sukelti papildomą stresą. 2017 m. tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių nevaisingumas susijęs su jų tapatybe. Išgirdę apie nevaisingumą, žmonės gali suabejoti savo verte arba jaustis taip, tarsi jų kūnas juos nuviltų. Tai gali paskatinti savizoliaciją.
Didžiulį stresą poroms gali sukelti ir pats nevaisingumo gydymas. Pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūros dažnai būna fiziškai nemalonios ir brangios, reikalaujančios daug laiko, pastangų ir emociškai varginančios. Tyrimai rodo, kad toks stresas gali sukelti depresiją. Iš tiesų, didelė dalis nevaisingų žmonių - nuo 25 iki 60 proc. - patiria depresinių simptomų.
Jei praeityje žmogus sirgo depresija, tikėtina, kad išgirdęs nevaisingumo diagnozę, gali vėl patirti depresijos epizodų, rodo 2020 m. atlikti tyrimai. Tačiau net jei iki šiol depresijos sutrikimų nebuvo, nevaisingumas kaip itin stiprus neigiamas išgyvenimas didina psichinių ligų riziką.
Ar galima jausti apvaisinimą simptomus?
Nors tiesiogiai apvaisinimo momento "pajusti" neįmanoma, moterys gali pastebėti tam tikrus fiziologinius pokyčius, kurie kartais klaidingai interpretuojami kaip apvaisinimo požymiai. Tai gali būti:
- Lengvas kraujavimas ar tepliojimas (implantacinis kraujavimas): Apie 10-14 dienų po apvaisinimo, apvaisintai kiaušialąstei prisitvirtinant prie gimdos sienelės, gali pasireikšti lengvas kraujavimas ar tepliojimas. Šis reiškinys dažnai painiojamas su mėnesinių pradžia.
- Krūtų jautrumas ir patinimas: Hormoniniai pokyčiai po apvaisinimo gali sukelti krūtų jautrumą, patinimą ir skausmingumą.
- Nuovargis: Hormonų (ypač progesterono) poveikis gali sukelti didesnį nuovargį ir mieguistumą.
- Pykinimas: Nėštumo metu atsirandantis pykinimas, dar žinomas kaip rytinė negalavimas, gali pasireikšti anksti.
- Dažnesnis šlapinimasis: Hormoniniai pokyčiai ir didėjantis kraujo tūris gali paskatinti dažnesnį šlapinimąsi.
- Padidėjusi bazinė kūno temperatūra: Jei moteris stebi savo bazinę kūno temperatūrą, ji gali pastebėti, kad ji išlieka aukštesnė ilgiau nei įprastai po ovuliacijos.
Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai nėra specifiniai ir gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant priešmenstruacinį sindromą ar net stresą. Tiksliausias būdas patvirtinti nėštumą - nėštumo testas, atliekamas praėjus pakankamai laiko po numatomų mėnesinių datos, arba kraujo tyrimas, nustatantis nėštumo hormoną (hCG).
Depresijos simptomai, susiję su nevaisingumu ir gydymu
Depresija, kuri gali pasireikšti dėl nevaisingumo ar jo gydymo, pasižymi įvairiais simptomais:
- Liūdesio, sielvarto ar beviltiškumo jausmas: Nuolatinis neigiamų emocijų jausmas.
- Kaltės jausmas ir menka savivertė: Savęs kaltinimas dėl situacijos ar jausmas, kad esate nepakankamas.
- Nuovargis: Nenormalus nuovargis, kuris nepraeina net po gero miego.
- Miego sutrikimai: Nemiga arba per didelis mieguistumas dieną.
- Apetito ar svorio pokyčiai: Staigus apetito padidėjimas ar sumažėjimas, svorio augimas ar kritimas.
- Virškinimo sutrikimai: Skrandžio skausmai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
- Kūno skausmai, galvos skausmai ir uždegimai: Negaunamos fizinės skausmo priežastys.
- Nuotaikos pokyčiai: Dirglumas, pyktis ar nerimas.
- Susidomėjimo veikla praradimas: Anksčiau mėgtos veiklos nebedžiugina.
- Dėmesio sutelkimo ar įsiminimo problemos: Sunku susikaupti ar prisiminti informaciją.
- Savęs išreiškimo sunkumai: Jausmas, kad neturite žodžių, kuriais galėtumėte save išreikšti.
Jei pastebite šiuos simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Poros, kurios bando pastoti ilgiau nei metus (arba pusę metų, jei moteris vyresnė nei 35 metų), turėtų apsvarstyti kreipimąsi į gydytojus. Gydytojai gali nustatyti nevaisingumo priežastis ir pasiūlyti tinkamą gydymą. Kartais pakanka gyvenimo būdo korekcijos, o kitais atvejais prireikia medicininės intervencijos.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Kai natūralus pastojimas nepavyksta, modernioji medicina siūlo įvairias pagalbinio apvaisinimo (ART) procedūras. Viena populiariausių ir efektyviausių yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
IVF yra procedūra, kurios metu moters kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijos sąlygomis vyro sperma. Procesas apima kelis etapus:
- Kiaušidžių stimuliacija: Moters kiaušidės stimuliuojamos hormonais, siekiant subrandinti kelias kiaušialąstes. Tai atliekama medikamentų pagalba, skiriant vaistų dozes kasdien. Tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei per natūralų ciklą.
- Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija): Kai kiaušialąstės pasiekia tinkamą brandą, jos paimamos atliekant nedidelę chirurginę procedūrą, vadinamą transvaginaline ultragarsine aspiracija. Ši procedūra atliekama taikant anesteziją.
- Apvaisinimas: Surinktos kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, naudojant partnerio arba donoro spermą. Jei spermos kokybė yra prasta, gali būti taikoma intracytoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kai vienas spermatozoidas tiesiogiai suleidžiamas į kiaušialąstę.
- Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos) auginamos laboratorijoje kelias dienas. Embriologai atidžiai stebi jų vystymąsi, vertina ląstelių skaičių, dydžio vienodumą ir fragmentaciją. Embrionai gali būti auginami iki blastocistos stadijos, taip atrenkant pačius stipriausius.
- Embriono perkėlimas: Geriausios kokybės embrionas (ar keli embrionai, atsižvelgiant į rekomendacijas ir teisės aktus) perkeliamas į moters gimdą. Tai neskausminga procedūra, nereikalaujanti anestezijos.
Gestacinis nešiotojo apvaisinimas (surogatinė motinystė)
Kai kuriais atvejais, kai moteris negali išnešioti nėštumo dėl sveikatos sutrikimų, gimdos anomalijų ar kitų priežasčių, gali būti pasitelkiama gestacinis nešiotojas (surogatinė motina). Šiuo atveju embrionas, sukurtas naudojant būsimų tėvų ar donorų lytines ląsteles, perkeliamas į nešiotojos gimdą, kuri išnešioja vaiką.
Gestacinis nešiotojo IVF rekomenduojamas:
- Moterims su gimdos anomalijomis ar trūkumais.
- Moterims su lėtinėmis sveikatos problemomis, kurios kelia didelį pavojų nėštumo metu.
- Poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, kai tradicinis nėštumas nėra įmanomas.
- Tos pačios lyties vyrų poroms, norinčioms turėti vaikų.
- Kai poros turi žinomų genetinių sutrikimų ir nori užtikrinti, kad vaikas neturėtų specifinių genetinių sutrikimų (galimas preimplantacinis genetinis tyrimas - PGT).
Procesas panašus į įprastą IVF, tačiau embrionas perkeliamas į gestacinės nešiotojos gimdą. Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas, įskaitant ir šiuos atvejus, yra reguliuojamas. Nuo 2016 m. pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai.
Kiaušialąsčių ir spermatozoidų užšaldymas
Viena iš svarbių pagalbinio apvaisinimo technologijų yra lytinių ląstelių užšaldymas. Moterys gali užšaldyti savo kiaušialąstes, jei planuoja ateityje susilaukti vaikų, o dabar negali ar nenori to daryti. Tai ypač svarbu moterims, kurioms bus taikomas vėžio gydymas (chemotherapija, radioterapija), galintis pažeisti reprodukcines ląsteles. Taip pat vyrai gali užšaldyti savo spermą, siekiant išsaugoti vaisingumą prieš gydymą ar kitas situacijas.
Šalutinis poveikis ir komplikacijos
Nors pagalbinio apvaisinimo procedūros yra saugios ir efektyvios, jos gali turėti šalutinį poveikį ir komplikacijų.
- Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (OHSS): Gali pasireikšti moterims, kurioms stimuliuojamos kiaušidės. Simptomai gali būti pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas. Sunki forma reta.
- Daugiavaisis nėštumas: Gali padidėti tikimybė susilaukti dvynių ar daugiau vaikų, o tai kelia didesnę riziką motinai ir vaikams. Lietuvoje siekiama mažinti šią riziką perkelinėjant tik vieną embrioną.
- Negimdinis nėštumas: Retais atvejais embrionas gali implantuotis už gimdos ribų.
- Hormonų poveikis: Kiaušidžių stimuliacijai ir nėštumui palaikyti naudojami hormoniniai vaistai gali sukelti nuotaikos svyravimus, nuovargį ar kitus simptomus.
Kaip veikia apvaisinimas in vitro (IVF)? Žingsnis po žingsnio paaiškinimas
Depresijos ir nevaisingumo įveikimo būdai
Susidūrus su nevaisingumu ir su juo susijusia depresija, svarbu ieškoti įvairių palaikymo formų:
- Emocinė parama: Kalbėkitės su artimaisiais, draugais ar partneriu. Jei artimoje aplinkoje nerandate palaikymo, kreipkitės į specialistus - psichologus, terapeutus. 2021 m. tyrimas rodo, kad emocinė parama didina pasitikėjimą savimi ir efektyvina sveikimo procesą.
- Pagalba specialistų: Psichoterapija, konsultacijos su vaisingumo specialistais gali padėti racionaliau pažvelgti į situaciją ir rasti sprendimus.
- Palaikymo grupės: Dalijimasis patirtimi su žmonėmis, kurie susiduria su panašiomis problemomis, gali būti labai naudingas.
- Sąmoningumo meditacijos ir kvėpavimo pratimai: Šios technikos padeda valdyti stresą, nerimą ir gerina emocinę savijautą.
- Rūpinimasis savimi: Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis yra svarbūs tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Nors nevaisingumas ir su juo susijusi depresija yra rimtos problemos, modernioji medicina ir įvairios paramos formos suteikia vilties ir galimybių įveikti šiuos iššūkius ir siekti tėvystės svajonės.
tags: #ar #galima #jausti #apvaisinima