Šeimoje atsiradęs naujas narys tėvams sukelia nemažai streso bei rūpesčio. Ir tai ne tik dėl nemigo naktų, pilvo dieglių ar kitų kasdienių bei įprastų rūpesčių. Greta viso to eina ir vaiko raidos stebėjimas. Net jei visi aplinkui nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir jų vystymasis individualus, rūpestingų tėvų akys nevalingai krypsta į draugų, kaimynų ar darželio grupės vaikus, kurie geba šiek tiek daugiau, nei jų pačių atžala. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kas yra vaiko raida, kada reikėtų sunerimti, kaip ji vertinama ir kokia pagalba gali būti suteikta, jei pastebimas jos atsilikimas.
Vaiko raidos samprata ir svarbiausi etapai
Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Žmogaus raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Kiekvienas žmogus, taigi ir kiekvienas vaikas, yra unikalus: vieni tam tikrus raidos etapus pasiekia anksčiau, kiti - vėliau. Vaiko raidą lengva matyti per kasdienes veiklas, stebint, kaip jis juda, kalba, žaidžia, bendrauja su kitais. Naudinga retkarčiais pasižymėti trumpas pastabas, o dar geriau - vesti dienoraštį ir fiksuoti svarbius vaiko įgūdžių pokyčius.
Kūdikio ir vaiko raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Šis laikotarpis yra itin svarbus, nes tai pats geriausias laikas reabilitacijai, kuomet gaunamas maksimalus efektas. Todėl šiuo periodu labai svarbu tiek tėvams, tiek šeimos ar vaikų ligų gydytojams laiku nustatyti vaiko raidos sutrikimus.
Vaiko raida pagal amžių:
- 1-2 metai: Kuriasi pirmieji savarankiškumo pagrindai. Vaikai pradeda vaikščioti, aktyviai tyrinėti aplinką, formuoti pirmuosius žodžius. Judesiai tampa tikslingesni - vystosi gebėjimas dėlioti daiktus, statyti bokštelius iš kaladėlių. 2 metų vaikas dažnai jau geba tarti trumpas frazes, įvardinti daiktus, mėgdžioti aplinką. Šiame etape itin svarbus tiek fizinės raidos aspektas, tiek kalbos vystymasis pagal amžių.
- 3 metai: Vaikas patiria spartų kalbos ir socialinių įgūdžių šuolį. Mažylis pradeda pasakoti paprastus pasakojimus, domisi kitais vaikais, ima kurti savitas žaidimų taisykles. Jo motorika tampa tikslesnė: vaikas geba nubrėžti apskritimą, naudotis žirklėmis, dėlioti sudėtingesnes dėliones. Šiame amžiuje ryškiai pasireiškia savarankiškumo siekis - vaikas nori viską daryti pats.
- 4 metai: Vaikas vis geriau supranta save ir kitus. Jis geba geriau valdyti emocijas, lengviau mezga draugystes, ima atpažinti laiką, dydžius, formas. Jo kalba tampa dar aiškesnė, atsiranda humoro jausmas. Tobulėja ir fiziniai gebėjimai - vaikas gali šokinėti viena koja, važinėtis paspirtuku, spalvinti neišeidamas už linijų.
- 5 metai: Vaikas yra pasiruošimo mokyklos gyvenimui įžanga. Jis geba įvykdyti sudėtingesnes instrukcijas, pradeda skaičiuoti ir pažinti raides. Stiprėja socialiniai įgūdžiai - jis mokosi bendradarbiauti grupėje, laikydamasis bendrų taisyklių. Kalba tampa rišlesnė, pasakojimai - ilgesni ir aiškesni. Tobulėja tiek stambioji, tiek smulkioji motorika: vaikas tiksliai valdo pieštuką, užsegia sagas, pataiko kamuoliu į tikslą.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos?
Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Tačiau svarbu laiku pastebėti vaiko raidos vėlavimus ar tam tikrus sutrikimus, nes kuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą, tuo didesnė tikimybė pasiekti gerų rezultatų.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Ieva Viltrakytė ragina tėvus kreiptis kuo anksčiau, ypač pastebėjus nesivystančius vaiko kalbinius bei kalbos supratimo gebėjimus. Pavyzdžiui, dvimetis taria daug mažiau prasmingų žodžių nei bendraamžiai ar jų netaria visai, atrodo, jog vaikas nesupranta prašymų, jų nevykdo. Taip pat reikėtų sunerimti, jei pastebimas atsiliekantis smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymasis, kuomet vaiko judesiai, darbas rankytėmis atrodo nekoordinuoti. Gydytoja mini ir sunkiai koncentruojamą dėmesį - vaikui sunku susitelkti į vieną veiklą, ją tęsti ar ją užbaigti.
Tėvai raginami pasitarti su specialistais, jeigu jų atžala tarsi neturi poreikio socialiniam kontaktui - nesidomi bendraamžiais ar suaugusiais, pats neinicijuoja kontakto ar neatsiliepia į kitų inicijuojamą, nežiūri į akis, jei turi „keistų“, bendraamžiams nebūdingų judesių, pomėgių, neįprastų baimių.
LSMU Kauno ligoninės V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centro vaikų neurologė Liuda Istigečeva ir logopedė Edita Beniušytė akcentuoja kalbos raidos svarbą. Jei 10-12 mėnesį kūdikis visai netaria skiemenų, reikėtų sunerimti. Jeigu kelis mėnesius vėluoja čiauškėjimas, didelė tikimybė, kad vėluos kalbinė raida. Metinukai jau taria keletą tikslingų žodelių. Jeigu apie pirmąjį gimtadienį nėra visai skiemenų, tik balsiniai, neaiškūs garsai, tada tikrai reikia sunerimti. Taip pat labai svarbu vertinti ne tik kalbos išraišką, bet ir supratimą. Svarbu, kad suvokimas būtų geras, nes išraiška gali ir vėliau atsirasti.
Kaip vertinama vaiko raida?
Vaiko raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu - vaiko raida vertinama kompleksiškai. Apimamos įvairios sritys: motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinė, emocinė ir socialinė, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt.
Įprastai, nuo pat gimimo, mažylio sveikatą bei raidą stebi šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras. Prireikus, jis siunčia vaiką pas tam tikrus specialistus. Vaikų raidos vertinimas apima įvairius jos etapus, neišskiriant kažkurio individualiai.
Pagrindinės vaiko raidos sritys, kurios vertinamos:
- Motorika: Tiek stambioji (judėjimas, koordinacija), tiek smulkioji (rankų judesiai, pirštų miklumas). Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.
- Kalba ir komunikacija: Nuo ikimokyklinio amžiaus iki pilnos kalbos raidos. Vertinamas tiek kalbos supratimas, tiek gebėjimas reikšti mintis žodžiais.
- Pažintinė raida: Mąstymas, atmintis, dėmesys, problemų sprendimo įgūdžiai. Tam naudojami testai, tokie kaip Raveno spalvotų matricų testas (skirtas 5-11 metų vaikams dialektiniam sugebėjimui įvertinti) ar Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė (WISC-III), kuri matuoja įvairius intelekto aspektus.
- Emocinė ir socialinė raida: Gebėjimas bendrauti su aplinkiniais, suprasti ir valdyti savo emocijas, užmegzti santykius.
- Buitiniai ir higieniniai įgūdžiai: Savarankiškumo ugdymas.
Kūdikių iki 1 metų raida vertinama 3, 6, 9 mėnesių amžiaus. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama koreguojant amžių.
Kompleksinė pagalba ir reabilitacija
Pastebėjus vaiko raidos atsilikimus, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus. VšĮ „Asmens sveikatos klinika“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) kartu su partneriais įgyvendina projektą, kuris leidžia daugybei šeimų nemokamai gauti kompleksines vaiko raidos sutrikimo diagnostikos bei pagalbos paslaugas. Tokios paslaugos teikiamos 2-12 metų amžiaus vaikams ir jų šeimoms.
Klinika subūrė didelę specialistų komandą, bendradarbiaudama su Palaimintojo J.Matulaičio socialiniu centru ir Vilniaus „Atgajos“ individualius poreikius ugdančia mokykla. Šią komandą sudaro vaikų ir paauglių psichiatras, vaikų psichologas, logoterapeutas, specialusis pedagogas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, ABA terapeutas, slaugytojas, socialinis darbuotojas.
Sukurtas kompleksinės tęstinės pagalbos modelis apima tris etapus:
- Intensyvus konsultacijų ir užsiėmimų kursas: Vykdomas vaiko raidos bei sutrikimo įvertinimas ir pradedamas jo lavinimas, reabilitacija.
- Individuali programa ir tęstinis palaikymas: Vaikui individualiai sudaroma programa, parenkami reikalingiausi specialistai, taikomas tęstinis palaikomasis ilgalaikis konsultavimas bei individualūs ar grupiniai specialistų užsiėmimai. Taip pat suteikiama informacija šeimos nariams, kaip taikyti vaikui tinkamiausius įgūdžių lavinimo ir ugdymo metodus namuose.
- Ugdomoji bendruomeninė veikla: Siekiama atskleisti raidos sutrikimų turinčių vaikų gebėjimus, lavinti bendravimo įgūdžius, sudaryti sąlygas turiningam laisvalaikiui bei dalyvavimui visuomenės gyvenime. Organizuojama ir palaikomoji grupė tėvams.
Svarbu pasidomėti, ar įstaigoje, į kurią kreipiatės dėl vaiko ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, šios paslaugos yra nemokamos - jas apmoka Teritorinės ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Tėvų vaidmuo ir svarbiausi patarimai
Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Šeimos bendradarbiavimas yra itin svarbus, nes iš tėvų specialistas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą. Jei vaikas atlieka jo amžiaus tarpsnį atitinkančias užduotis, gydytojai tėvams pateikia kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijas. Tačiau jei vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
Tėvams svarbu:
- Stebėti ir fiksuoti: Atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, įgūdžius, bendravimą ir užsirašyti pastebėjimus.
- Bendradarbiauti su specialistais: Aktyviai dalyvauti raidos vertinime, sekti specialistų rekomendacijas.
- Sukurti saugią ir mylinčią aplinką: Tai padeda vaikui jaustis saugiam ir atsiskleisti.
- Aktyviai klausytis ir priimti vaiko jausmus: Padėti jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos.
- Skatinti bendravimą su kitais vaikais: Tai padeda įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.
- Naudoti įvairias lavinimo priemones ir žaidimus: Nuo ankstyvos kūdikystės skatinti fizinę veiklą, lavinti pažinimo funkcijas, socialinius įgūdžius ir kalbą.
- Neskubėti ir būti kantriems: Kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Svarbiausia - nuoseklumas ir nuolatinis palaikymas.
Vaiko raidos sutrikimas nėra liga, tai tik būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą. Kuo anksčiau pastebimi raidos vėlavimai ar sutrikimai, tuo anksčiau galima suteikti reikiamą pagalbą ir padėti vaikui vystytis geriausiai, kaip tik leidžia jo psichinės bei fizinės galimybės.
tags: #atsiliekanti #vaiko #raida