Mokykla vaikui - tai tarsi atskira „valstybė“, kurioje jis yra visokeriopai ugdomas ir veikiamas įvairių aplinkų, tarp jų ir estetinės ugdymo(si) aplinkos. Aplinka, kurioje ugdytinis gyvena, bręsta ir kuria, turi didžiulę reikšmę jo raidai. Šiandienos švietimo sistema vis daugiau dėmesio skiria ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir visapusiškam mokinio ugdymui, kur svarbus vaidmuo tenka mokyklos fizinei ir dvasinei aplinkai. Straipsnyje analizuojamas mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos santykis, siekiant atskleisti jų tarpusavio sąsajas ir galimybes ugdyti kūrybiškumą.
Ugdymo(si) Aplinkos Samprata Šiuolaikinėje Mokykloje
Lietuvoje yra gana nusistovėjęs visos bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos reikalavimų „paketas“ - ugdanti, saugi, funkcionali, ergonomiška, estetiška. Šie reikalavimai atsispindi ir Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011) nurodoma, kad ugdymo(si) aplinka mokykloje turi atitikti higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos ir sveikatos reikalavimus. Tai reiškia, kad mokyklos erdvė turi būti ne tik saugi ir sveika, bet ir tinkama visapusiškam vaiko vystymuisi.
Mokyklų ugdymosi erdvė aptariama tokiuose dokumentuose kaip Bendrosios programos (2008), Gerosios mokyklos koncepcija (2015), Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašai (2015) ir kt. Bendrosiose programose (2008) teigiama, kad aplinka, kurioje mokomasi, turėtų būti funkcionali, t. y. pritaikyta įvairių poreikių mokiniams ir įvairioms veikloms. Tai apima mobilias erdves, kuriose nesunku sukurti mažesnes zonas individualiam ar grupinému darbui, pritaikyti erdvę veiklos specifikai, užtikrinti pakankamai vietos judėti, ilsėtis ir veikti. Įranga ir priemonės turi atitikti šiuolaikinio ugdymo proceso poreikius ir reikalavimus. Mokymosi aplinka turėtų būti saugi ir higieniška: darbo ir veiklos vietos turi būti ergonomiškos, tinkamai apšviestos, vėdinamos, nekenksmingos sveikatai, palaikant optimalią temperatūrą. Mokymo(si) aplinka (patalpa, baldai, įranga, reikmenys ir kt.) turi būti estetiška - jauki ir skoninga, darni erdvės, daiktų ir spalvų kompozicijos požiūriu, pasižyminti mokinių darbų eksponavimo kultūra. Taip pat ji turi skatinti kūrybingumą, ugdyti mąstymo novatoriškumą ir lankstumą, sudaryti sąlygas įžvelgti problemas, eksperimentuoti, išgyventi kūrybos ir atradimo džiaugsmą, ugdyti palankumą naujumui, savitumui, lavinti vaizduotę, ugdyti jautrumą, smalsumą, atvirumą sau ir kitiems.
Gerosios mokyklos koncepcijoje (2015) nurodoma, kad mokyklos ugdymo(si) erdvė turėtų būti dinamiška, atvira ir funkcionali. Remiantis šia koncepcija, 2016 m. buvo atnaujintas mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo modelis. Jį sudaro 4 mokyklos veiklos sritys: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba. Trečioji sritis - ugdymo(si) aplinkos - pabrėžia fizinių ir virtualiųjų mokymosi aplinkų reikšmę ugdymui.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše (2015) ugdymo(si) erdvė apibrėžiama kaip saugi, sveika, lengvai pertvarkoma ir kryptingai panaudojama pagal mokymosi tikslus. Pradinio ugdymo programą įgyvendinančiose mokyklose turėtų būti įrengiamos vaikams pritaikytos mokymosi, buities, žaidimų ir poilsio erdvės. Pagrindinio ugdymo programą vykdančios mokyklos turi būti aprūpinamos laboratorine ir technologine įranga. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinančiose mokyklose kuriama aplinka turi būti palanki teoriniam ir praktiniam mokymuisi, savarankiškam ir komandiniam mokinių darbui, ruošimuisi karjerai ir verslumo ugdymui.
Estetinės Aplinkos Įtaka Mokinių Meninei Saviraiškai
Nustatyta, kad aplinka, kurioje ugdytinis gyvena, bręsta ir kuria, turi didžiulę reikšmę. Tai patvirtina ir 2011-2012 metais vykdytas mokslinis tyrimas Jungtinėje Karalystėje, kurio duomenys rodo, kad per akademinius metus konkrečios mokyklos ugdymo(si) aplinka gali turėti net 25% įtakos mokinių rezultatams. Humanistiniais principais organizuota ugdymo(si) aplinka teigiamai veikia žmogų. Estetiška mokyklos ugdymo(si) aplinka (vizualioji ir fizinė) daro teigiamą poveikį mokinio, kaip visuomenės nario, brandai, vystymuisi ir saviraiškai. Kaip teigia Bitinas (2004, p. 255), „nemažą įtaką mokinių estetinei pozicijai įtvirtinti daro mokyklos aplinka ir jų pačių veikla šios aplinkos kūrime“.
Moderni mokykla - tai nuolat tobulėjanti organizacija, turinti ir siekianti tapti sociokultūriniu informacijos centru, taip pat vaiko „džiaugsmo namais“. Kultūriškai išprususio žmogaus ugdymas šiandien yra neabejotinai svarbus ir ilgalaikis kultūrinio ugdymo uždavinys, kuriam įgyvendinti išskirtinę aplinką ir sąlygas sukuria meninės ir estetinės raiškos ugdymas (Zulumskytė, 2006; Leliūgienė, 2003). Mokyklos estetinei ugdymo(si) aplinkai kurti daro įtaką pati mokyklos bendruomenė (mokiniai, mokytojai, tėvai, administracijos darbuotojai ir kt.) ir architektai, menininkai, interjerų dizaineriai.
Profesionalūs projektuotojai, aplinkos kūrėjai nuolat domisi naujausiomis pasaulinėmis pastatų ir interjerų projektavimo, dekoravimo tendencijomis, ieško įkvepiančių pavyzdžių užsienio šalyse, analizuoja suprojektuotus, įrengtus statinius, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos statybos įstatymus, mokyklas projektuoja atsižvelgdami į pastato tipą, švietimo įstatymus, mokyklos bendruomenės poreikius.
Įvairias mokyklos ugdymo(si) aplinkų sampratas analizavo G. Poderienė (2004), D. P. Moxley (2018) ir kt. Mokyklos ugdymo(si) aplinkos įtaką mokinių mokymuisi tyrė J. Mulevičienė (2005), V. G. Iared (2017) ir kt. Mokyklos ugdymo(si) aplinkos lauko erdvių svarbą analizavo J. Kučinskienė (2017), V. Gerikienė (2017), M. Alpysbaikyzy (2018) ir kt. Mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir meninės veiklos sąsajas analizavo G. Grigaliūnaitė (2002), W. Huren (2017), E. M.
Straipsnio tikslas - atskleisti mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos sąsajas. Keliamas probleminis klausimas - ar kuriant estetinę ugdymo(si) aplinką mokykloje galima ugdyti mokinių meninę saviraišką? Šiam tikslui pasiekti buvo apžvelgti ir analizuoti Lietuvos švietimo dokumentai apie ugdymo(si) aplinkas ir Lietuvos bei užsienio autorių tyrimai apie įvairias mokyklos ugdymo(si) aplinkas, mokyklų ugdymo(si) aplinkos įtaką mokinių mokymuisi ir estetinį mokinių santykį su mokyklos ugdymo(si) aplinkomis. Išryškinamos mokyklų estetinės ugdymo(si) aplinkos ir meninės saviraiškos sąsajos.
Kūrybiškumą skatinanti aplinka
Pasaulinės „Svajonių Mokyklos“ Projektų Analizė
Straipsnyje aptariami Lietuvos mokyklų ugdymo(si) erdvių modernizavimo ypatumai ir galimybės. Taikant pavyzdžių apžvalgos metodą analizuojami įgyvendintų „svajonių mokyklos“ projektų pavyzdžiai Lietuvoje ir užsienyje.
Apžvelgtos šios Lietuvos mokyklos: Veršvų gimnazijos pradinė mokykla Kaune (2018 m.) ir Balsių progimnazija Vilniuje (2011 m.). Užsienio mokyklų apžvalgai pasirinktos: „Wish School“ mokykla San Paule, Brazilijoje (2016 m.); „We Grow“ ir „Blue School“ ikimokyklinio ir pradinių klasių ugdymo mokyklos Niujorke, JAV (2018 m.); „Lake Wilderness“ pradinė mokykla Vašingtone, JAV (2017 m.); „Heart in Ikast“ tarptautinė mokykla ir multifunkcinis centras Ikaste, Danijoje (2018 m.); „Vittra Brotorp“, „Vittra Telefonplan“, „Vittra Södermalm“ mokyklos Brotorpe, Stokholme, Sodermalme, Švedijoje (2011-2012 m.).
Apžvelgiant Lietuvos mokyklų architektūrinius pavyzdžius, pastebėta, kad Lietuvos architektai gali puikiai projektuoti modernias, technologijomis aprūpintas, ergonomiškas mokyklas. Apžvelgtuose pavyzdžiuose mokymosi aplinka yra saugi ir moderni, skatinanti bendruomeniškumą ir kūrybiškumą. Tačiau lietuviškų mokyklų projektuose dažnai išlaikomi koridorių sistemos ir tradiciniai „keturių sienų“ kabinetai. Mokiniai skatinami kurti ir dalyvauti estetinės ugdymo(si) aplinkos kūrime per vizualiuosius ir taikomuosius menus. Meninė saviraiška skatinama per šokio, muzikos veiklas ir panašiai. Taip pat skatinamas bendruomeniškumas ir įvairios popamokinės veiklos.
Apžvelgiant užsienio šalių įgyvendintus architektūrinius pavyzdžius, išryškėja naujausios pasaulinės mokyklų projektavimo tendencijos. Pastebėta, kad naujų mokyklų pastatų projektavimas dešimtmečius buvo svarbus miestams, visuomenėms ir švietimui. Daugeliu atvejų aptariamų mokyklų projektavimo procesas vyko kartu su bendruomenės poreikių įvertinimu ir buvo pritaikytas prie vietinio architektūrinio konteksto. Aptariamų užsienio šalių pavyzdžiuose funkcionalus patalpų zonavimas derinamas su moderniu dizainu, ugdymo principais ir naujausiomis technologijomis. Mokyklų interjerai projektuoti atsižvelgiant į naują švietimo ir mokymosi sampratą. Projektuojant mokyklų erdves, pabrėžiama, kad mokiniai yra aktyvūs subjektai ir erdvės keitikliai. Kai kurių aptariamų mokyklų pavyzdžiuose įgyvendinta „klasės be sienų“ idėja. Akcentuojami neformalūs sėdėjimo būdai, spalvingi baldai ir ryškiai dažytos sienos. Klasės yra modernios ir lanksčios, lengvai pritaikomos pagal mokinių ugdymosi poreikius. Skatinama įvairi veikla, bendravimas ir kūrybos atmosfera. Bendros erdvės yra lengvai pritaikomos ir įkvepiančios. Skatinama mokinių meninė saviraiška, smalsumas ir siekis „pažadinti“ kūrybiškumą. Funkcionalus zonavimas leidžia mokiniams sėkmingai dirbti kartu ir savarankiškai. Dėmesys skiriamas bendruomeniškumui ir įvairiam veiklų spektrui.
Apibendrinant įgyvendintų Lietuvos ir užsienio šalių architektūrinių pavyzdžių apžvalgą, galima teigti, kad tarp estetinės mokyklos aplinkos ir mokinių meninės raiškos egzistuoja ryšys:
- Mokiniai skatinami kurti ir dalyvauti estetinės ugdymo(si) aplinkos kūrime per vizualiuosius ir taikomuosius menus.
- Mokyklos erdvėse skatinama muzika, šokis ir saviraiška.
- Bendruomenė įtraukiama į mokyklos projektavimo procesą.
Lyginant Lietuvos ir užsienio šalių (analogų) pavyzdžius, galima konstatuoti, kad Lietuvos mokyklos yra gerai suplanuotos ir atitinka aukštus standartus. Tačiau interjero erdvės galėtų būti spalvingesnės ir žaismingesnės. Užsienio (analogų) šalių atvejais interjero erdvės labiau pasižymi neformaliomis sėdėjimo vietomis, gyvais ir spalvingais baldais bei sienomis.
Šis straipsnis moksliškai pagrindžia ryšį tarp estetinės mokyklos aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos, remdamasis Lietuvos švietimo dokumentų analize ir pasaulinės praktikos pavyzdžiais. Tai atveria naujas galimybes kuriant mokyklas, kurios ne tik teikia žinias, bet ir skatina mokinio kūrybiškumą bei meninę raidą.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #aplinka #priemones #moksliniai #straipsniai