Vokalo ir muzikavimo užsiėmimai skirti vaikams ir paaugliams, norintiems atrasti savo balsą, lavinti klausą bei muzikinį suvokimą. Šiuose užsiėmimuose dainavimas jungiamas su muzikos pažinimu ir kūrybinėmis užduotimis, atveriant vaikams pasaulį, kupiną garsų, emocijų ir saviraiškos galimybių. Dainavimas yra ne tik malonus užsiėmimas, bet ir itin veiksminga priemonė, lavinanti klausą, artikuliaciją, kvėpavimo techniką, padedanti gerinti kalbos raišką ir sceninę drąsą. Tuo tarpu muzikavimas ugdo kūrybiškumą, moko išreikšti emocijas, stiprina pasitikėjimą savimi. Vaikai tampa drąsesni, atviresni, o muzika tampa neatsiejama priemone jų emocinei sveikatai ir asmeniniam augimui.
Muzikos poveikis vaiko raidai: Nuo smegenų stimuliacijos iki emocinio augimo
Tyrimai rodo, kad smegenis stimuliuoja net tik pasyvus muzikos įsivaizdavimas. Studentai, kurie mokosi muzikos, yra 50 procentų imlesni už kitus. Muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau nei kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus.
Ankstyvasis muzikinio ugdymo pagrindai: Muzika dar prieš gimimą
Vengrų pedagogas, kompozitorius Z. Kodaly teigia, kad muzikinį vaiko ugdymą reikia pradėti prieš 9 mėnesius iki jo gimimo. Vaiko ankstyvojo vystymosi asociacijos įkūrėjas ir prezidentas Ibuka Masaru teigia, jog prenataliniu periodu ugdyti vaikai pasižymi išskirtiniais gabumais: jie gimsta turėdami absoliučią klausą. Jau prieš tūkstančius metų buvo žinoma, kad muzikos garsai teigiamai veikia būsimą motiną ir po jos širdimi esantį kūdikį. Įvairiomis apeigomis, dainomis, lopšinėmis, paukščių balsais senovėje siekta harmonizuoti, palengvinti nėštumo periodą. Dabartinis mokslas įrodė, kad garsas vos kelių mėnesių embrionui yra būtinas jo harmoningam psichofiziniam vystymuisi. Išaiškėjo, jog širdies plakimas atlieka garsinės stimuliacijos funkciją, reikalingą augančio vaisiaus smegenų neuronų vystymuisi. Tai dar kartą patvirtino mūsų protėvių tradicijų prasmingumą ir naudingumą: kasdien dainuodama švelnias ir džiugias dainas bei lopšinėmis ramindama po širdimi besivartojantį kūdikį, būsima motina ne tik bendrauja su būsimu mažyliu, bet ir daro teigiamą poveikį jo sveikatai ir intelektui.
Mokslininkai taip pat įrodė, kad muzikos klausymasis bei muzikavimas skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti lavinti dar ankstyvojoje vaikystėje iki septynerių metų. Todėl reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje - geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta.
Garsas ir ritmas ypač svarbus vaikų raidai - gebėjimui kalbėti, vaikščioti, orientuotis erdvėje, koordinuoti judesius. Garsas veikia širdies ritmą, raumenų tonusą, net mūsų kūno temperatūrą. Psichologai tvirtina, kad muzikuojantis kūdikis anksčiau pradeda kalbėti, jo žodynas būna turtingesnis, muzika stimuliuoja ir psichinę, ir fizinę raidą. Be to, stiprėja emocinis vaiko ryšys su tėvais, ypač kai muzikuojama su įsčiose esančiu ar ką tik gimusiu vaikutis. Pastebėta, kad kūdikystėje muzikavę vaikai bręsdami būna ne tokie agresyvūs ir kritiški tėvams, puoselėja jiems šiltesnius jausmus nei kiti bendraamžiai. Ankstyvojo muzikinio ugdymo pamokos naudingos ir tėvams. Dainuodami ir šokdami su mažyliu ant rankų, jie supranta, kad svarbu ne tik materialiai aprūpinti atžalą, bet ir žaisti su juo, liūliuoti mažąjį žmogų, kurti su juo. Užsiėmimai bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą.
"Mocarto efektas" ir klasikinės muzikos galia
Ypač išskirtinas yra plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno ir D. Kembelo tyrinėtas W. A. Mocarto muzikos poveikis. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką. Yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Taip pat atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas.
Nustatyta, kad muzikos lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. Kalifornijos universitete, Irvine, F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika.
Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos“ labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas „Mocarto efektu“ ir išgarsėjo visame pasaulyje. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kitų klasikų kūriniais. Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina jose kraujotaką. Garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą. Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių.
Muzikinis sveikatinimas: Harmonija nuo pirmųjų dienų
Ar kelių mėnesių mažylis gali dalyvauti muzikinio sveikatinimo užsiėmimuose? Juk jis tik guli ir stebi aplinką. Dar praėjusiame šimtmetyje mokslininkų Hullo, Dollardo ir Millerio pateikta stimulo-reakcijos teorija įrodė, kad kūdikiams lytėjimas, mylavimas, kalbinimas, žaidimas yra gyvybiškai svarbus. Tad muzikinis sveikatinimas, kurio metu mamos yra mokinamos mažyliams dainuoti tinkamas daineles, juos mankštinti ir lavinti, yra labai naudingas tiek jų sveikatos, tiek smegenų neuroninių jungčių stimuliavimo požiūriu.
Praktinis patyrimas rodo, kad iki gimties ugdyti naujagimiai būna fiziškai stipresni, normalaus svorio, išsiskiria skvarbiu žvilgsniu, greičiau pradeda sekioti žvilgsniu judančius objektus, anksčiau ima sėdėti, ropoti, vaikščioti, kalbėti. Muzikinio sveikatinimo proceso tikslas - tai ne gražus dainavimas ar puikus grojimas, bet pats kūrybinis, relaksacinis, lavinamasis, stimuliuojantysis, nuotaiką keliantis darbo procesas, padedantis „įsijungti” žmogaus organizmo sveikatinamiesiems procesams.
Sveikatinamasis muzikos poveikis labai naudingas neišnešiotiems kūdikiams. Jie sparčiau vystosi, geriau įsisavina maistą, ramiau miega. Tokiems vaikams patartina leisti klausytis mamos širdies plakimo garso įrašo. Išgirdęs artimus, devynis mėnesius jį supusius garsus, mažylis iš karto nurimsta. Taip pat teigiamai veikia ir mamos balsas. Jai nesant šalia, mažylis jausis saugiau girdėdamas įraše užfiksuotus meilaus kalbinimo žodžius ar švelnią dainą.
Tyrimo metu grupė neišnešiotų naujagimių buvo izoliuoti nuo garsinės aplinkos ausinėmis. Kūdikiai geriau absorbavo deguonį ir daugiau miegojo, priaugdavo du kartus daugiau svorio. O kai patalpoje panaudojo muzikinę terapiją, šie kūdikiai trimis, penkiomis dienomis anksčiau buvo išrašyti iš ligoninės.
Muzika ir kūrybiškumas: Harmonija tarp saviraiškos ir ugdymo
Visiems vaikams būdingas kūrybiškumas. Muzikinė kūryba gali išryškėti bet kurioje muzikinėje veikloje: dainuojant, šokant, grojant, mokantis muzikos rašto pradmenų bei kuriant ritmines, melodines atkarpėles. Pažindami pasaulį, vaikai ieško būdų jį savaip interpretuoti, pertvarkyti, padaryti ką nors savita. Deja, dažnai paties žmogaus gyvenimo kelio pradžioje atsiranda stabdys: vaikų kūrybiškumo nevertinimas, sumenkinimas. Suaugusiems atrodo, kad visa tai nereikalinga.
Tėveliai turėtų atsiminti, kad vaiko gyvenime naivioji kūryba yra pirma ir galbūt vienintelė, kad žiūrint iš jo mažyčio patyrimo pozicijų, ji yra ir originali, ir įdomi. Jei ši kūryba nesumenkinama, ugdomas kūrybiškumas kaip asmenybės savybė. Daugelis mokslininkų savo darbuose teigia, kad didžiausią įtaką vaiko kūrybiškumui daro socialinė aplinka, kurioje jis gyvena. Kūryba žaidimo metu vaikui teikia daug džiaugsmo, pasitenkinimo tuo, ką jis daro.
Vaikų kūrybiškumo pradmenys pasireiškia įvairioje muzikinėje veikloje jau nuo pat ankstyvojo amžiaus. Vaikai dainuoja, žaidžia, šoka mokydamiesi atlikti įvairius judesius, melodijas. Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda improvizuoti girdėtas melodijas, matytus žaidimus ar šokius. Pradeda pasireikšti pirmieji kūrybiniai gebėjimai.
Gerai dera muzika kitoje meninėje veikloje. Ji ne tik sukuria ryškesnį emocinį foną, bet ir praturtina veiklos turinį, pvz., gali būti piešiama dainelės nuotaika arba iliustruojamas jos tekstas. Menų integracija skatina vaiko vaizduotę, fantaziją, tenkina saviraiškos poreikį. Skatinkime vaikų iniciatyvumą, raginkime išsiveržti iš rutinos, kelti savitus kūrybinius sumanymus, vengti tradicinių sprendimų, pateikti nešabloniškus muzikos vertinimus bei apibūdinimus.
Jei viena ar kita veikla nepavyksta, mokykime įveikti sunkumus, ieškoti kitų sprendimo būdų. Sudarykime kūrybingumui palankią atmosferą. Vaikas galės kurti, jei jausis svarbus, gerbiamas. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių muzikinių gabumų reikšmę kūrybingumui. Teigiama, jog kūrybingumą lemia mąstymo strategijos bei gebėjimai - vaiko galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį. Muzikos klausymas taip pat veikia ir vaizduotę. Muzika yra būtina psichiniam vaiko aktyvumui, kuris ypač susijęs su vaizduote. Ji - visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius.
Dainavimas ir kalbos raida: Balsas kaip ugdymo įrankis
Dainuojant ir kalbant veikia tie patys kalbos padargai. Nuo jų valdymo priklauso vaiko kalbinė raiška. Kaip žinia, dainuojant balsas lavėja geriausiai. Dainavimas gydo mikčiojimą. Dainuodamas vaikas geriau pajunta kalbos intonaciją, tempą. Dainuojant įvairaus turinio dainas turtinamas vaiko žodynas ir jo kalba tampa išraiškesnė. Įvairaus pobūdžio dainų atlikimas daro teigiamą įtaką fiziniam vaiko vystymuisi.
Dainuojant lavėja vaiko kvėpavimo aparatas, kuris geriau aprūpina organizmą deguonimi ir pagerina širdies darbą. Įvairūs vokaliniai pratimai labai sėkmingai šalina kalbos defektus, tobulina dikciją ir artikuliaciją, o stovėsena dainavimo metu padeda lavinti taisyklingos laikysenos įgūdžius. Be to, dainavimas formuoja malonų balso tembrą, stiprina balso klostes.
Audijavimas ir muzikos suvokimas: Klausos ugdymas nuo mažens
Pagrindinis ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką yra audijavimas. Audijavimas yra sumavimas ir apibendrinimas to, ką girdėjome, ir numatymas to, kas seks. Jis muzikoje atitinka mąstymo ir kalbos santykį. Audijuoti išmokstama taip pat, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Audiacija apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso. Jos negalima greitai išmokti.
Šis gebėjimas yra nuosekliai išlavinamas ir jį geriausia pradėti lavinti kiek galima anksčiau. Vos gimę vaikai mokosi mąstyti, taigi kartu gali pradėti audijuoti. Matematikos tėvas Pitagoras teigė, kad po matematikos mokslo žmogaus protą labiausiai lavina muzika. Mokslininkas F. A. Alkvinas muziką apibūdino kaip mokslą apie skaičius, besirandančius garsuose.
Praktiniai patarimai, kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika
- Rodykite pavyzdį: Vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti.
- Sudarykite laisvę rinktis: Leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti.
- Paverskite muziką žaidimu: Pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
- Nepamirškite pagyrimų: Kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus.
tags: #vokalo #lavinimo #pratimai #ikimokyklinio #amziaus #vaikams