Nėštumas - tai ypatingas metas kiekvienos moters gyvenime, kupinas džiaugsmingo laukimo ir daugybės pokyčių. Nors didžioji dalis dėmesio skiriama būsimo vaikelio sveikatai, labai svarbu nepamiršti ir savo, motinos, organizmo gerovės, o ypač - burnos sveikatos. Hormonų svyravimai, pakitę mitybos įpročiai, rytinis pykinimas ir kiti nėštumo metu atsirandantys veiksniai gali neigiamai paveikti burnos ertmę, todėl tinkama priežiūra tampa dar aktualesnė.
Mitai ir realybė: ar nėštumas „suvalgo“ dantis?
Vienas gajausių mitų, perduodamas iš kartos į kartą, teigia, kad nėštumo metu moteris „paaukoja“ savo dantis, nes vaisius esą „suvalgo“ iš jų reikalingas medžiagas, pavyzdžiui, kalcį. Šiandieninė odontologija paneigia šį pasakojimą: danties paviršiuje nėra kraujagyslių, todėl medžiagos negali tiesiogiai keliauti iš danties į vaisių. Nors nėščiųjų dantų būklė neretai pablogėja, to priežastys yra kitokios ir susijusios su pakitusiais gyvensenos įpročiais bei organizmo pokyčiais.
Dažna besilaukianti moteris mėgsta užkandžiauti, dažniau renkasi saldumynus ar nesveiką maistą, tačiau tuo pat metu gali jausti nuovargį ir mieguistumą. Dėl to dantų valymas gali būti atidėliojamas ar atliekamas ne kruopščiai. Vėliau, gimus vaikeliui, dėmesys ir laikas dar labiau sutelkiamas į jį, todėl asmeninei burnos higienai gali pritrūkti jėgų. Be to, nėštumo metu pasireiškiantis pykinimas ir vėmimas, kai skrandžio rūgštis patenka į burnos ertmę, taip pat gali kenkti dantų audiniams ir skatinti dantų ėduonį. Todėl vaiko kaltinti dėl dantų problemų nederėtų - tai yra suprantamas ir normalus procesas, kuriam tinkamai pasiruošus galima užkirsti kelią.
Hormonų įtaka burnos sveikatai
Nėštumo metu moters organizme vyksta intensyvūs hormonų pokyčiai. Dėl padidėjusio estrogeno ir progesterono kiekio kraujo tūris padvigubėja, todėl daugiau kraujo plūsta ir į burnos audinius. Šie pokyčiai gali sukelti uždegimą ir dantenų kraujavimą, dar kitaip vadinamą nėštuminiu gingivitu. Tai viena dažniausių burnos ligų nėštumo metu, pasireiškianti net apie 60% besilaukiančiųjų. Hormonų įtaka gali sukelti dantenų paburkimą, jautrumą ir skausmingumą. Laimei, tinkamai prižiūrint burnos ertmę, šie simptomai po nėštumo dažniausiai grįžta į pradinę būklę.
Rizika nėštumui ir vaisiui
Nėštumo metu atidėtas ar nepakankamas dantų gydymas ir prasta burnos higiena gali turėti rimtų pasekmių ne tik motinos, bet ir vaikelio sveikatai. Lėtinis periodontitas, arba pažengęs dantenų uždegimas, siejamas su padidėjusia priešlaikinio gimdymo, mažesnio naujagimio svorio, preeklampsijos ir gestacinio diabeto rizika. Neišgydytas dantų ėduonis nėštumo metu gali padidinti ankstyvo vaikų ėduonies riziką ateityje. Todėl rūpintis burnos sveikata nėštumo metu yra būtina ne tik dėl savęs, bet ir dėl būsimo kūdikio gerovės.
Kada ir kaip pasirūpinti dantimis nėštumo metu?
Planavimas prieš nėštumą: Idealus variantas - pasirūpinti burnos sveikata dar prieš pastojant. Atlikus išsamią apžiūrą, reikalingus rentgenologinius tyrimus ir spėjus atlikti visus reikiamus dantų gydymo procedūras, galima užtikrinti sklandesnį nėštumo laukimą.
Nėštumo pradžia (I trimestras): Jei pastojote netikėtai arba nespėjote pasirūpinti dantimis prieš nėštumą, svarbu kuo anksčiau apsilankyti pas odontologą. Šiuo laikotarpiu, nors ir jaučiamas pykinimas, nuovargis, svarbu aptarti su gydytoju, kaip koreguoti savo įpročius, kokias burnos higienos priemones naudoti ir kaip sumažinti burnos ligų riziką. Jei yra būtinybė atlikti gydymą, dažniausiai jis atidedamas saugesniam laikotarpiui.
Palankiausias metas gydymui (II trimestras): Antrasis nėštumo trimestras (13-21 nėštumo savaitė) laikomas palankiausiu laiku daugeliui odontologinių procedūrų. Tuo metu vaisius jau yra susiformavęs, o moters savijauta dažniausiai pagerėja, pilvukas dar nėra didelis, todėl procedūros atliekamos patogiau.
Nėštumo pabaiga (III trimestras): Nors vaisius jau didžiąja dalimi susiformavęs, trečiojo trimestro metu nėštukė patiria daugiau diskomforto. Todėl planuojami trumpi apsilankymai pas odontologą, parenkama tinkama kėdės pozicija. Nesubendrinės procedūros, jei jos nebuvo atliktos anksčiau, rekomenduojama atidėti.
Saugu ar pavojinga? Nuskausminamieji ir rentgenas
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėščiosios atideda dantų gydymą, yra baimė dėl nuskausminamųjų vaistų poveikio. Tačiau ši baimė dažniausiai nepagrįsta. Nuskausminimą galima naudoti ir nėščiosioms, nes vaistai veikia vietiškai, tik toje vietoje, kur suleidžiami, ir neturi neigiamos įtakos vaisiui.
Diskusijų gali kilti dėl amalgamos (sidabro ir gyvsidabrio) plombų, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai ir medžiagos, kaip ir šiuolaikiniai rentgeno aparatai, kurių apšvitos dozė yra mažesnė, laikomi saugiais nėščiosioms. Vis dėlto, jei yra galimybė, skubaus gydymo nereikalaujančias procedūras, ypač susijusias su rentgenu, vertėtų atidėti planuojant nėštumą.
Tinkama burnos higiena nėštumo metu
Tinkama burnos higiena yra svarbiausias veiksnys, lemiantis dantų sveikatą viso nėštumo metu.
- Valymas: Dantis reikia valyti mažiausiai du kartus per dieną, bent 3-4 minutes, minkštu šepetėliu, kruopščiai išvalant kiekvieną danties paviršių, ypač prie dantenų.
- Tarpdančiai: Nepamirškite valyti tarpdančių specialiu siūlu ar tarpdančių šepetėliais.
- Burnos skalavimo skystis: Jei kyla dantenų problemų, galima naudoti burnos skalavimo skystį, tačiau svarbu suprasti, kad jis nepakeičia mechaninio valymo.
- Irigatorius: Nėštumo metu ypač rekomenduojama naudoti burnos irigatorių. Šis prietaisas švelnia, pulsuojančia vandens srove efektyviai valo dantenas ir tarpdančius, pasiekdamas sunkiausiai prieinamas vietas, todėl tinka net ir jautrioms ar kraujuojančioms dantenoms.
- Mityba: Vengti saldžių gėrimų, saldumynų, nes jie kenkia dantims. Jei dažnai užkandžiaujate, po kiekvieno valgio rekomenduojama praskalauti burną vandeniu.
- Pykinimas ir vėmimas: Jei kamuoja pykinimas ar vėmimas, po kiekvieno tokio epizodo būtinai praskalaukite burną vandeniu. Valytis dantis iškart nerekomenduojama, nes skrandžio rūgštis minkština emalį - palaukite bent valandą.
Bendradarbiavimas su gydytojais
Būsimoms mamoms itin svarbu bendradarbiauti su savo odontologu ir nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Informuokite gydytoją apie nėštumą, net jei jis tik įtariamas. Jei patiriate sunkumų, pavyzdžiui, dėl pykinimo sunku valyti dantis, ar dažnai vemiate, pasitarkite su gydytoju - jis patars, kaip sumažinti odontologinių ligų riziką.
Ką daryti, jei pradeda skaudėti dantį?
Jei nėštumo metu pradeda skaudėti dantį, svarbu nedelsti ir kreiptis į odontologą. Nors geriausia, jei gydymas atliktas iki pastojimo, ūmių situacijų atveju odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu, ypač antrojo trimestro metu. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia pagalba, pasitarus su ginekologu.
Svarbu žinoti:
- Nėštumo metu dantenos tampa jautresnės dėl hormonų pokyčių, todėl gali paburkti ir kraujuoti.
- Jei dantys pradeda klibėti, nebijokite - tai gali būti dėl nėštumo hormonų, atpalaiduojančių raumenis ir dantenas. Dažniausiai danties neprarandama.
- Po gimdymo ir žindymo laikotarpiu burnos higienos svarba nesumažėja, o netgi padidėja, nes organizmas pieno gamybai naudoja daug svarbių medžiagų.
Rūpinimasis burnos sveikata nėštumo metu yra atsakingas žingsnis ne tik savo, bet ir būsimo vaikelio gerovės link. Laiku atlikta profilaktika ir tinkama priežiūra padės išsaugoti gražią šypseną ir užtikrinti gerą savijautą visos kelionės metu.