Virusinės žarnyno infekcijos vaikams: ką daryti susirgus?

Virusinės žarnyno infekcijos, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais, tampa dažna vaikų sveikatos problema. Šiuo laikotarpiu suaktyvėja įvairūs virusai, tarp jų ir tie, kurie sukelia viduriavimą, itin dažnai atakuojantys vaikus. Dėl palankių sąlygų plisti uždarose patalpose, kur vaikai praleidžia didžiąją laiko dalį ir artimai bendrauja, užkratas sparčiai perduodamas mokyklose ir darželiuose. Vaikai lengvai pasidalina virusais žaisdami su tais pačiais žaislais ar valgydami neplautomis rankomis. Nors virusine žarnyno infekcija gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, dažniausia ši liga pasireiškia iki 5 metų vaikams.

Norovirusas ir kiti žarnyno infekcijų sukėlėjai

Viena dažniausių virusinių žarnyno infekcijų, sukelianti viduriavimą, yra norovirusinė infekcija, angliškai taikliai vadinama „žiemos vėmimų liga“ arba „24 valandų skrandžio gripu“. Šiuo virusu užsikrėsti gali visų amžiaus grupių asmenys, tačiau didžiausias sergamumas pastebimas vaikams iki 9 metų. Norovirusai stebėtinai atsparūs temperatūros svyravimams ir net kai kuriems dezinfekantams. Protrūkio metu norovirusai gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta ligonių šeimose. Žmogus gali užsikrėsti norovirusine infekcija nuo tiesioginio sąlyčio su kitu sergančiuoju, per maistą (ypač termiškai neapdorotą), orą, užterštus daiktus ar fekalijas.

Be noroviruso, žarnyno infekcijas gali sukelti ir kiti virusai, tokie kaip rotavirusai, astrovirusai, adenovirusai ir kiti. Rotavirusinė infekcija, kuria dauguma vaikų iki 3-5 metų amžiaus perserga, laikoma viena pavojingiausių, nes ji sukelia ilgiausiai trunkantį viduriavimą ir karščiavimą, dėl ko netenkama daugiausiai elektrolitų. Kiekviena nauja rotavirusinė infekcija yra vis lengvesnė dėl anksčiau įgyto dalinio imuniteto. Adenovirusinė infekcija šiek tiek skiriasi nuo noro- ir rotavirusinių, dažniau pasireiškia baigiantis žiemai, pavasarį ir vasaros pradžioje. Kartais pasitaiko, kai vienu metu iškart užsikrečiama net keletu sukėlėjų, pavyzdžiui, noro- ir rota- ar noro- ir adenovirusu.

Simptomai ir inkubacinis periodas

Virusui patekus į burnos ertmę, beveik visada pasireiškia pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Pirmieji ligos požymiai, priklausomai nuo viruso rūšies, pasireiškia per 1-5 dienas, dažniausiai po užsikrėtimo praėjus 12-48 valandoms. Noro viruso simptomai dažniausiai praeina po 24-60 valandų, nors norovirusu persirgęs žmogus jį platina dar apie 3 dienas (kartais ir ilgiau) po paskutinių simptomų išnykimo.

Dažniausi žarnyno infekcijos simptomai yra:

• Vėmimas
• Vandeningas viduriavimas
• Pykinimas
• Pilvo, galvos ir raumenų skausmai
• Sąnarių bei raumenų skausmai
• Bendras negalavimas
• Karščiavimas

Rimtesni simptomai, reikalaujantys skubios medicininės pagalbos, gali apimti vėmimą tulžimi ar krauju, viduriavimą su krauju, sąmonės sutrikimus ar labai aukštą temperatūrą.

Dehidratacijos požymiai ir pavojus

Svarbiausias ir pavojingiausias virusinės žarnyno infekcijos komplikacija yra dehidratacija, kurią sukelia intensyvus skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio, gliukozės) netekimas. Vaikai, ypač kūdikiai, labai greitai netenka daug skysčių, todėl būtina atidžiai stebėti dehidratacijos požymius.

Lengvos dehidratacijos požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Lipšnus liežuvis
• Sumažėjęs šlapinimasis (sauskelnės išlieka tuščios 4-6 valandas arba vaikas nesušlapina 6-8 valandas)
• Troškulys
• Neramus elgesys
• Šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant (jeigu kūdikis vyresnis nei 2 mėn. ir ašarų gamyba jau prasidėjusi)

Rimtesnės dehidratacijos požymiai apima:

• Verkimas be ašarų
• Labai suretėjęs šlapinimasis
• Sumažėjęs seilių kiekis
• Sausas, apdraskytas liežuvis
• Sausos, suskeldėjusios lūpos
• Suglebusi oda
• Sąmonės sutrikimai

Jei pastebite šiuos požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gydymas ir rehidratacija: skysčiai - svarbiausia

Nors virusinės žarnyno infekcijos specifinio gydymo nėra, o antibiotikai ar priešvirusiniai vaistai nepadeda, pagrindinis gydymo tikslas yra palengvinti simptomus ir, svarbiausia, atkurti skysčių balansą organizme.

Rehidratacija:

• Svarbiausia yra "atstatyti" vėmimo ir viduriavimo metu prarastų skysčių ir druskų kiekį. Tam labiausiai tinka specialūs elektrolitų tirpalai, kuriuos galima įsigyti vaistinėse.
• Tiek elektrolitų tirpalus, tiek ir kitus skysčius reikėtų gerti po truputį, mažais gurkšneliais ir visą dieną. Jei vaikas nenoriai geria specialius rehidratacijai skirtus tirpalus, kol nėra dehidratacijos požymių, tinka pasaldintas ar perpus su obuolių sultimis skiestas negazuotas sūresnis mineralinis vanduo.
• Vaikams skirti rehidratacijos tirpalai skiriasi nuo suaugusiems skirtų ne tik skoniu, bet ir sudėtimi, todėl naudokite būtent mažiesiems skirtus tirpalus.
• Girdyti juos reikia neskubant, po 5 ml (arbatinį šaukštelį) kas 10-15 min. Jei paskubėsite, vaikas gali jį tiesiog išvemti. Svarbu suprasti, kad net ir girdant skysčius teisingai, vaikas gali pakartotinai vemti, nes jo organizmą veikia žarnyne esančių virusų toksinai.
• Kūdikiai: Tiek žindomi, tiek mišinėliu maitinami kūdikiai apsieina be papildomų elektrolitų tirpalų, nes motinos piene ir mišinyje yra pakankamai rehidratacijai būtinų medžiagų. Tačiau, jeigu kūdikiui yra poreikis duoti papildomų skysčių, reikėtų rinktis elektrolitų tirpalą, o ne vandenį ar kitus skysčius.
• Nerekomenduojama: Sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikalingas gliukozės ir elektrolitų kiekis.

Vaistai:

• Vėmimą ar viduriavimą vaistais reikėtų stabdyti tik gydytojui nurodžius.
• Temperatūrą galima malšinti vaikui įprastu preparatu - paracetamoliu ar ibuprofenu, parinkdami pakankamas dozes pagal vaiko svorį.
• Viduriavimą mažinti gali preparatai, kurių veiklioji medžiaga diosmektitas. Jie sugeria į save žarnyno infekcijos sukėlėjus ir pasišalina iš organizmo kartu su išmatomis.
• Kai kuriems vaikams gydytojas gali skirti virškinimo fermentų su kiekvienu valgymu, kurso trukmė apie 2 savaites.
• Jei vaikas vemia profuziškai, gydytojai kartais skiria vėmimą slopinančių preparatų.

Mityba:

• Pirmąją dieną, kuomet intensyviai vemiama ir viduriuojama, tikėtina, kad valgyti nesinorės.
• Jei vaikas valgo, venkite riebaus maisto, pieno produktų, maisto, kuris skatina žarnyno peristaltiką ar pučia pilvą (pvz., termiškai neapdorotų daržovių, šviežių vaisių, vaisių sulčių, ankštinių daržovių, raugintų produktų).
• Tinka švelnesnis maistas - ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės.

Probiotikai - pagalba virškinimui

Infekcijos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo virškinimą, nes viduriuojant visada pažeidžiama bakterijų pusiausvyra. Svarbu atkurti normalią žarnyno mikrobiotą, o tam padeda probiotikai. Jie sumažina viduriavimų skaičių, o veiksmingumas didesnis pradėjus vartoti viduriavimo pradžioje. Probiotikai ne tik suretina viduriavimus, bet ir pagerina virškinimą, sustiprina imunitetą.

Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Jo išskirtinės savybės yra tai, kad jis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš žarnyno daugiau patogeninių mikroorganizmų. Saccharomyces Boulardii sudaro palankias sąlygas žarnyne daugintis gerosioms bakterijoms, išskiria fermentus, kurie neleidžia patogenams prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės. Vartojant šio mieliagrybio preparatą viduriavimo metu ne tik atkuriama žarnyno mikrobiota, bet ir mažiau netenkama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir imunitetas.

Pasaulinės rekomendacijos viduriavimui gydyti kaip geriausią pasirinkimą įvardija mieliagrybį Saccharomyces Boulardii. Įrodyta, kad šio probiotiko preparatai kur kas sutrumpina viduriavimo trukmę ir dažnumą. Verta rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii).

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma virusinių žarnyno infekcijų praeina savaime, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją:

• Jei simptomai yra intensyvūs arba trunka ilgiau nei kelias dienas (pvz., vėmimas tęsiasi ilgiau nei kelias valandas pas kūdikį, o pas vaiką ilgiau nei 8 valandas).
• Jei pasireiškia rimti dehidratacijos požymiai.
• Jei karščiavimas yra aukštas ir nepraeina.
• Jei pastebimas kraujas vėmaluose ar išmatose.
• Jei vaikas tampa apatiškas, mieguistas ar sunkiai pažadinamas.
• Jei yra įtarimas, kad vaikas galėjo užsikrėsti ypač pavojingu patogenu ar yra rizikos grupėje (pvz., silpnas imunitetas).

Gydymo įstaigoje, visų pirma, skubiai atkuriamas skysčių balansas, skiriant intraveninę rehidraciją, t.y. lašinama lašelinė.

Prevencija ir higienos svarba

Vienintelis būdas sustabdyti ligos plitimą yra gera asmens higiena.

• Rankų plovimas: Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu. Tai reikėtų daryti kuo dažniau, ypač po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Nors alkoholiniai rankų dezinfekantai gali būti alternatyva, jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.
• Vėdinimas ir dezinfekcija: Dažnai vėdinkite patalpas, dezinfekuokite ir kruopščiai nuvalykite paviršius ir daiktus, kuriuos galėjo liesti sergantysis. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra atsparūs ir jiems sunaikinti neužtenka paprastų buitinių valiklių. Todėl grindų plovimui naudokite dezinfekuojančias priemones su chloru, paviršius bei įrenginius valykite buitiniais dezinfekantais. Ypač kruopščiai valomas ir dezinfekuojamas vonios kambarys, klozetas, durų rankenos, laiptų turėklai.
• Izoliacija ir higienos priemonės: Sergantis vaikas turi valgyti iš atskirų indų, jo patalynė ir rankšluosčiai taip pat turi būti individualūs. Ligonio indai ir stalo įrankiai plaunami karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu indų plovikliu. Suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais.
• Izoliavimas: Sergantį vaiką reikėtų izoliuoti. Jam paskirkite atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
• Vengti kontakto: Venkite tiesioginio kontakto su sergančiuoju. Jei šeimoje yra sergantis vaikas, neleiskite jam eiti į darželį ar mokyklą.

Skiepai ir specifiniai vaistai

Šiuo metu skiepų ar specifinių vaistų nuo noroviruso nėra. Tačiau nuo rotavirusinės infekcijos, kuri yra viena pavojingiausių vaikų žarnyno infekcijų, galima pasiskiepyti. Šia vakcina skiepijami visi 2-6 mėn. amžiaus kūdikiai, nes didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo.

tags: #virusine #zarnyno #infekcija #vaikui