Vien žodis „skiepai“ gali tą pačią sekundę supykdyti artimiausius draugus, net gimines. Sako, net šeimos dėl to byra. Regis, dabar visi pasidaliję į dvi stovyklas: vieni „už“, kiti - griežtai „prieš“. Ir kiekvienas gina savo nuomonę iki nukritimo, o mes pakalbėkime ramiai ir argumentuotai. Daugelis tėvų, ypač pirmą kartą susidūrę su skiepų tema, nerimauja dėl galimo vaiko susirgimo, ypač jei kalbame apie rotavirusinę infekciją. Ar tikrai vaikas gali susirgti rotavirusu po pirmo skiepo? Kodėl taip atsitinka ir kaip to išvengti?
Baimės ir abejonės: kodėl tėvai bijo skiepyti?
„Puikiai suprantu tuos tėvus, kurie bijo skiepyti savo vaikus: kai paskaitai internetą, pasidaro tikrai baisu, regis, nuo skiepų visos bėdos. Jeigu mes nemąstome logiškai, nesugebame kritiškai įvertinti lengvai pasiekiamos informacijos, taip ir nutinka. Pastebiu, kad dažnai tie, kurie nenori skiepyti vaikų, nėra skiepų priešininkai - jie labiausiai būgštauja dėl šalutinių reakcijų. Iš tiesų jie kovoja dėl tobulų vakcinų, kad, paskiepijus vaiką, nebūtų jokių nepageidaujamų reakcijų. Deja, kol kas tai neįmanoma. Bet tokių tėvų noras man puikiai suprantamas: visi jie trokšta, kad jų palikuonys nesirgtų mirtinomis ligomis. Baimė skiepyti susijusi su baime, kad vaikeliui bus sukeltas skausmas, galbūt jis sukarščiuos ar kitaip kentės. Tai priimama paprastai - gydytojas, slaugytojas ir patys gimdytojai tarsi sąmoningai nusprendžia skaudinti vaikutį. Visiškai pamirštamas tikrasis skiepo tikslas - saugoti nuo ligų. Ta apsauga sunkiai apčiuopiama ir suvokiama: tarsi bandytume suskaičiuoti, kiek kartų eidami per gatvę išvengiame būti mirtinai partrenkti automobilio. To niekas negali pasakyti, kaip ir to, kiek kartų pro vaiką praėjo žmogus, sergantis, tarkime, kokliušu, ir jo neužkrėtė todėl, kad vaikelis paskiepytas. Mes niekaip tos grėsmės objektyviai nesuprasime”.
Imunologija paprastam žmogui - mistinis dalykas, nes mes nematome aiškaus šio mokslo rezultato. Mokslininkams, medikams viskas aišku, o gimdytojams - ne. Paprastas pavyzdys: nusipirkau batus, matau juos, nešioju, viskas aišku. Vaikučiui suleido vakciną, jis verkia, ir tarsi kirminas ima graužti abejonės, gerai ar blogai aš čia padariau, reikėjo ar nereikėjo. Visiems, kurie ne medikai, ne mokslininkai, liepia tikėti skiepu, ir tiek. Paskiepyjai ir tikėk, kad tavo atžala apsaugota. Minčių kyla įvairių - o gal ji būtų nesirgusi ir nepaskiepyta. Prie sovietų niekas jokių diskusijų nevesdavo - liepė, paskiepijo ir pamiršo.
Dabar pasikeitė medicina, pakito ir žmonių santykiai, tėvams leidžiama patiems apsispręsti, nebėra privalomų skiepų, yra tik profilaktiniai, niekas niekam nekomanduoja ir nenurodinėja. Mamoms ir tėčiams lieka patiems prisiimti atsakomybę. Už vaiką iš tiesų atsako tėvai ir valstybė. Tėvai nelabai nori pasirašyti jokių popierių, kad atsisako skiepų ir prisiima visą atsakomybę už tai, kas nutiks. Iš tiesų visi nori apsaugoti mažuosius nuo beprasmiškų mirčių, kad niekas neiškeliautų anapilin nuo tų ligų, kurioms galima užkirsti kelią. Jeigu tėvai atsisako šiuo momentu pačių veiksmingiausių profilaktinių priemonių - skiepų, medikai jų prašo tai patvirtinti savo parašu, norėdami užsitikrinti, kad paskui niekas jų nekaltins, jeigu kūdikis mirs, tarkime, nuo tymų.
Daugelis ligų, nuo kurių siūloma skiepytis, iš tiesų yra išgydomos, tačiau visa bėda - jų komplikacijos. Kai taip nutinka, tėčiai ir mamos nekaltina savęs, kad neskiepijo, nekaltina silpnos vaiko imuninės sistemos, visada kaltas lieka medikas. Labai daug teismų vyksta dėl vaikų mirčių nuo meningokoko infekcijos, tačiau visi gydytojai jums pasakys, kad žaibinės meningokoko infekcijos išgydyti beveik neįmanoma. Lengviausia kaltinti kitus, o ne save. Taip ir su tuo skiepų atsisakymu: kai parašas bus padėtas, nebebus ko kaltinti, tik save. Kodėl siūloma skiepytis nuo tam tikrų ligų? Todėl, kad susirgus jomis, nebūtų rimtų komplikacijų. Dėl to tėvai ir turi įsiklausyti į kompetentingų specialistų patarimus, kitaip, užklupus ligai, padėti bus gerokai sunkiau.
Rotavirusas: kas tai ir kodėl jis pavojingas vaikams?
Rotavirusas - tai virusas, sukeliantis viduriavimą ir kitus žarnyno sutrikimus. Jis labai lengvai plinta ir yra dažniausia viduriavimo priežastis kūdikiams bei mažiems vaikams visame pasaulyje. Šis virusas sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Prieš vakcinos atsiradimą beveik visi vaikai iki 5 metų buvo užsikrėtę rotavirusu bent kartą. Lietuvoje rotavirusinė infekcija yra viena iš dažniausių vaikų ligoninėse gydomų ligų. Kasmet registruojama šimtai atvejų, o pikas būna žiemą ir pavasarį.
Rotavirusas sukelia pilvo skausmą, dažną gausų viduriavimą skystomis išmatomis, vėmimą bei karščiavimą (karščiuoja apie 90 proc. sergančiųjų). Didžiausią grėsmę vaikams kelia gausus organizmo skysčių netekimas dėl pasireiškiančių ligos simptomų (dehidratacija). Dėl nedidelio kūno svorio, skysčių ir elektrolitų trūkumas šiai amžiaus grupei atsiranda greičiau nei suaugusiems. Susirgus rotavirusine infekcija vaikams pirmiausia paprastai pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir pilvo skausmai, kiek vėliau atsiranda viduriavimas, galintis trukti 5-7 dienas.
Rotavirusas perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. per užterštas rankas, daiktus ar maistą. Virusas labai užkrečiamas - pakanka vos kelių viruso dalelių, kad sukeltų infekciją. Vaikų darželiuose ir ligoninėse plitimas ypač greitas, nes vaikai dažnai liečia viską ir deda rankas į burną. Užsikrėtęs asmuo virusą platina nuo 2 dienų prieš simptomus iki 10 dienų po jų išnykimo.
Nors rotavirusu gali užsikrėsti bet kas, dažniausiai jis paveikia:
- Kūdikius
- Mažus vaikus
- Artimus šeimos narius, besirūpinančius vaikais
- Vaikų darželių auklėtojus ir kitus su vaikais dirbančius asmenis
Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos.
Kodėl vaikas gali susirgti po skiepo?
Vakcina nuo rotaviruso yra gyva susilpninta vakcina, duodama per burną. Ji susideda iš susilpnintų rotavirusų, kurie stimuliuoja imuninę sistemą gaminti antikūnus. Svarbu suprasti, kad skiepas neapsaugo 100% - galima susirgti, bet tai bus daug lengvesnė ligos forma. Kodėl taip nutinka?
- Imuninės sistemos reakcija: Skiepai veikia stimuliuodami imuninę sistemą. Kartais, net ir gavus skiepą, vaiko organizmas gali sureaguoti į susilpnintą virusą, sukeldamas lengvus simptomus, panašius į ligos pradžią. Tai rodo, kad imuninė sistema aktyviai dirba, formuodama apsaugą.
- Laikas imuniteto susiformavimui: Po skiepo imunitetui susiformuoti reikia laiko. Jei vaikas susiduria su rotavirusu iškart po skiepo, bet prieš imuninei sistemai visiškai pasiruošiant, jis gali užsikrėsti. Tačiau liga, tikėtina, bus daug lengvesnė nei neskiepytam vaikui.
- Vakcinos efektyvumas: Kaip minėta, vakcinos nėra 100% veiksmingos. Nors jos žymiai sumažina riziką susirgti sunkia forma ir poreikį hospitalizacijai, retais atvejais gali pasireikšti lengvi simptomai.
- Kita infekcija: Kartais tėvai klaidingai mano, kad vaikas susirgo nuo skiepo, nors jis tiesiog susirgo kita, nesusijusia infekcija, kurią galėjo pasigauti prieš skiepą ar net skiepijimo dieną, būdamas poliklinikoje.
How do vaccines work?
Kas slypi vakcinoje?
Skiepijant suleidžiama dalelė ligos sukėlėjo tam, kad imuninė sistema su juo susipažintų ir pagamintų atminties ląstelių. Kitaip tariant, kad susiformuotų imuninė atmintis ir, antrą kartą susidūrus, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus patekus tam pačiam sukėlėjui, imuninė sistema jį atpažintų, jo nebepriimtų ir net nesukeltų uždegimo. Skiepai neapsaugo šimtu procentų - galima susirgti, bet tai bus daug lengvesnė ligos forma. Nebereikia tų penkių dienų, kad susiformuotų imuninės ląstelės ir stotų į kovą su ligos sukėlėju. Taip mes išlošiame laiko. Mes norime, kad vaikas ta liga tarsi persirgtų, nes taip susiformuoja imuninė atmintis.
Paskiepytas vaikas serga - jo organizmo imuninės ląstelės dirba, kad suformuotų imuninę atmintį, bet kliniškai to mes dažniausiai nematome. Kartais vaikas ir pakarščiuoja, būna irzlus, paskauda tą vietą. Visas imuninės sistemos atsakas būna toks, tarsi mes sirgtume ta liga, tiktai simptomai nebūna išreikšti taip, kaip būdinga tai ligai. Todėl kad ne gyvas virusas ir ne visa bakterija skiepo pavidalu suleidžiama, o tik jos dalelė, sukelianti imuninį atsaką.
Skiepas susideda iš veikliosios medžiagos - ligos sukėlėjo dalelės. Ji yra organinės kilmės, o visi mes mokėmės ir žinome, jog organinės medžiagos labai greitai žūsta, todėl kad vakcinos galiojimas būtų pakankamai ilgas, kad ją galima būtų pagamintą atvežti ten, kur reikia, reikalingi tam tikri konservantai. Konservantai vis keičiasi ir tobulėja. Anksčiau buvo naudojami vienokie junginiai, dabar dedami kuo mažiau kenksmingi konservantai, be to, naudojamas fiziologinis skystis ir vadinamieji adjuvantai, aš juos vadinu skundikais. Kadangi leidžiami negyvi sukėlėjai arba tik jų dalelė, mūsų imuninė sistema jų gali net nepastebėti, tai šie „skundikai“ priverčia imuninę sistemą atsigręžti į sužeidimo vietą ir pradėti kovą. Adjuvantai - vietinės medžiagos, sukeliančios menką uždegimą, kad imuninė sistema pastebėtų ligos sukėlėją.
Vaikelio ir vakcinos asmeniniai santykiai
Pasaulyje kasdien skiepijama tūkstančiai vaikų, o pašalinių reakcijų pasitaiko tikrai nedaug. Tuomet kyla klausimas, kas dėlto kaltas - vakcina ar vaiko imuninė sistema? Be jokios abejonės, nepageidaujamas reakcijas sukelia ne pati vakcina, o konkretaus vaikelio organizmo ir vakcinos sąveika. Kartais jokie mokslininkai negali nuspėti, kad vaiko organizmas sureaguos žaibiškai ir netinkamai. Kitaip tariant, vaiko imuninė sistema pernelyg stipriai sureaguoja į vakciną, kad tuoj pat pasireiškia pašalinės reakcijos. Kol kas jokiais tyrimais tokios reakcijos numatyti neįmanoma. Jau ieškoma genų ar jų sąveikos, galbūt leisiančios atspėti, kuris mažylis į vakciną reaguos audringai. Įdomu ir tai, kad vaiko imuninė sistema skirtingais amžiaus tarpsniais į skiepus gali sureaguoti skirtingai. Norėčiau nuraminti visus tėvus ir patikinti, kad kiekvieną dieną daugybė mokslininkų ieško būdų, kaip dar labiau patobulinti vakcinas.
Kai kurie tėvai dabar augina vaikus tik sau, savo įvaizdžiui ir malonumui. Pažvelkite į nuotraukas socialiniuose tinkluose, pažiūrėkite, koks žavus, puikus, nuostabus, genialus ir visoks kitoks mano vaikas. Lyg mažyliui tai būtų svarbu, jam visiškai nė motais, kaip jis aprengtas ir kaip nufotografuotas. O tėvai trokšta pasirodyti tokie geri, stropūs, pavyzdingi, nes visuomenė juos spaudžia, kad jie būtų tobuli. Tas tobulybės siekimas veda į niekur, į akligatvį. Šiuolaikiniai tėvai nedrįsta padaryti kažką ne taip - baidosi skiepyti, bet baiminasi ir neskiepyti. Ieško informacijos, vieno tobulo patarimo, kaip elgtis, bet taip nebūna. Internetas mirgėte mirga visokiausios pseudoinformacijos apie skiepų siaubus - beždžionių ar net žmonių aborto liekanas, gyvsidabrį ir dar bala žino ką. Man taip norisi paklausti, o kodėl sklinda kalbos, kad tie farmacininkai taip bjauriai elgiasi, kokių tikslų siekia - nori numarinti viso pasaulio vaikus? Tuomet gal lengviau kokią bombą numesti, nei investuoti milijardus į medicininius tyrimus nuolat tobulinant vakcinas…
„Svetimas baltymas kenkia“ - tai dar vienas kliedesys apie skiepus. Mes įkvepiame svetimus baltymus, mes valgome ir geriame svetimus baltymus, kai kam perpilamas kraujas, transplantuojami organai, visai tai - taip pat svetimi baltymai. Net gerosios bakterijos yra svetimas, ne mūsų organizmo antigenas. Mes gyvename svetimų baltymų pasaulyje.
Kada skiepyti ir kada negalima?
Lietuvos profilaktinių vaikų skiepijimų kalendoriuje 2 mėnesių kūdikiams rekomenduojama paskiepyti pirmąja RV (rotaviruso) vakcinos doze. Vakcina nuo rotaviruso yra geriamoji. Vakcinos dozių skaičius priklauso nuo konkretaus vaistinio preparato. Nėra patikimų duomenų, leidžiančių nustatyti, kuriam laikui susidaro imunitetas. Pagrįstai manoma, kad vakcina suteikia imunitetą bent keleriems metams. Tiek pasiskiepijus, tiek ir persirgus rotavirusine infekcija yra tikimybė vėl susirgti, tačiau antrasis ir kiti susirgimai nėra tokie pavojingi, ligos eiga yra lengvesnė, greičiau pasveikstama.
Yra dvi pagrindinės vakcinos nuo rotaviruso: „Rotarix“ ir „RotaTeq“. Abi vakcinos yra geriamosios.
- RotaTeq: Pirmoji dozė gali būti sugirdyta 6 savaičių amžiaus kūdikiui (bet ne vyresniam kaip 12 savaičių). Vėliau sugirdomos dar dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnės kaip 4 savaičių pertraukos. Visas kursas turėtų būti baigtas iki 32 savaičių amžiaus.
- Rotarix: Pirmoji dozė gali būti sugirdyta 6 savaičių amžiaus kūdikiui. Antroji (paskutinė) vakcinos dozė sugirdoma ne anksčiau, kaip po 4 savaičių. Abi dozes geriausia sugirdyti iki 16 savaičių amžiaus, tačiau vakcinaciją galima baigti iki 24 savaičių.
Jeigu skiepijimo metu kūdikis nurijo ne visą pasirinkto vaistinio preparato dozę, galima jam iškart sugirdyti vieną pakeičiamąją dozę. Jeigu kūdikis nenurijo ir jos, antrosios pakeičiamosios dozės sugirdyti negalima.
Dažniausi nepageidaujami poveikiai: viduriavimas, irzlumas, vėmimas ir subfebrilus karščiavimas. Šie šalutiniai poveikiai paprastai pasireiškia per kelias dienas po vakcinacijos ir praeina savaime be jokio specialaus gydymo.
Labai retais atvejais po „Rotarix“ vakcinos pastebėta invaginacija (sutrikimas, kuomet vienas žarnos segmentas įlenda į kitą arba žarna apsisuka). VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Kada negalima skiepytis?Neskiepijama tada, kai gydytojai dėl tam tikrų priežasčių nusprendžia, kad skiepai gali sukelti itin dideles pašalines reakcijas. Taip pat, jei vaikas karščiuoja ar turi ūmių ligos požymių. Tokiu atveju skiepai atidedami, kol vaikas pasveiks.
Mūsų šalyje imunologija nėra taip išvystyta kaip užsienyje, kur ištisi skyriai ir begalės gydytojų sprendžia, kaip paskiepyti vaiką, turintį imunodeficitinę ligą (kai nesigamina visiškai jokie antikūnai, t. y. nesiformuoja imunitetas). Mokslininkai suka galvas, kaip paskiepyti tokį vaiką, kad jis būtų apsaugotas nuo mirtinų ligų. Sergant onkologinėmis ligomis ar persodinus organus, imuninė sistema slopinama medikamentais, tačiau galvojama, kaip apsaugoti net tokius mažylius.
Taip pat žr Tobulėjant imunologijos mokslui, kontraindikacijų, kai nerekomenduojama skiepytis, vis mažėja. Kartais nusprendžiama skiepus šiek tiek atidėti, bet tuomet tėvai turi pasaugoti vaikelį: derėtų pamiršti visas keliones, nevaikščioti po didžiulius susibūrimus, galbūt nelankyti darželio, žodžiu, būti itin atsargiems. Skiepų atidėjimas - nemenka rizika vaikeliui, tėčiai ir mamos neretai to nesupranta, laksto visur su mažuoju kaip be galvos, kitaip nei liūto tampymu už jūsų aš to nepavadinčiau.
Po skiepų: kaip prižiūrėti vaiką?
Jeigu tėvai skiepų dieną šiek tiek labiau pasaugotų vaiką, pašalinių reakcijų į skiepus greičiausiai būtų kur kas mažiau. Kai mažylis paskiepijamas, gydytojai rekomenduoja tos vietos nešlapinti, vaikelio nemaudyti, per daug neleisti dūkti. Jei mažius irzlus, sukilus temperatūrai reiktų duoti vaistų. Vaikučiui reikia ramybės, kad jo organizmas ramiai suformuotų imunitetą.
Pasitaiko, kad medikai nepasako gimdytojams akivaizdžių dalykų, tad kai kurie jų paskui dėl to priekaištauja. Kiti gi įsižeidžia, kad gydytojas aiškina jiems žinomus dalykus, esą juos laiko kvailiais. Kalbėti reikia bet kokiu atveju ir labai smulkiai, suprantamai viską išaiškinti.
Ar rotavirusas ir apsinuodijimas maistu yra tas pats?
Nors tiek rotavirusas, tiek apsinuodijimas maistu gali sukelti viduriavimą, vėmimą ir karščiavimą, juos atskirti gali būti sudėtinga. Tačiau yra keletas skirtumų:
- Apsinuodijimo maistu simptomai pasireiškia staiga, dažniausiai per 3-6 valandas po užteršto maisto ar vandens suvartojimo. Rotaviruso simptomai vystosi palaipsniui ir gali trukti iki 8 dienų.
- Apsinuodijimo maistu atveju simptomai paprastai išnyksta greičiau.
Svarbu kalbėti su tėvais
Gydytojas privalo viską išaiškinti, rasti tokių argumentų, kuriais tėvai patikėtų, ir tik tada skiepyti mažylį. Negaliu suprasti savo kolegų gydytojų pasiteisinimo, neva jie neturi laiko kiekvienam aiškinti. Man tai nepriimtina. Juk kalbame apie vaiko gyvybę! Negalite patys, paprašykite slaugytojo, kad paaiškintų, nukreipkite tėvus į seminarus, galų gale atraskite laiko ir parašykite raštu, kodėl reikia skiepytis, pateikite geros literatūros sąrašą. Reikėtų į savo darbą žiūrėti kaip į didžiulę atsakomybę, o ne vien valdiškai atidirbti. Džiaugiuosi, kad daugėja gydytojų, puikiai nusimanančių apie vakcinas ir teikiančių tinkamą informaciją pacientams.