Vakcinacija - tai vienas svarbiausių prevencinių medicinos žingsnių, padedančių apsaugoti vaikus nuo daugelio pavojingų infekcinių ligų. Tačiau po skiepo tėvai dažnai susiduria su klausimais: kada galima grįžti prie įprastos veiklos, ko reikėtų vengti ir kaip prižiūrėti vaiką? Šis straipsnis atsakys į aktualiausius klausimus, remdamasis specialistų patarimais ir pateikta informacija.
Skiepijimo svarba ir ligų prevencija
Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų, įskaitant tuberkuliozę, hepatitą B, difteriją, stabligę, kokliušą, poliomielitą, Haemophilus influenzae B tipo infekciją, tymus, epideminį parotitą, raudonukę, pneumokokinę infekciją, meningokokinę (B tipo) infekciją, žmogaus papilomos virusą ir rotavirusinę infekciją. Nemažai tėvų savo lėšomis paskiepija vaikus ir nuo kitų pavojingų ligų, tokių kaip vėjaraupiai ar erkinis encefalitas, kurios gali komplikuotis sunkiu nervų sistemos pažeidimu.
Skiepai vaikams gali apsaugoti nuo ypač pavojingų ligų - poliomielito, difterijos ir stabligės, kurių mirtingumas siekia 30 proc. Nors poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, 1992 metais įvykęs protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko. Kokliušas, tymai ir meningokokinė infekcija yra itin pavojingos kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Deja, šių ligų dar pasitaiko.
Pandemija turėjo neigiamos įtakos vakcinacijos procesui, tačiau bendri Lietuvos duomenys rodo, kad vakcinacijos apimtys sumažėjo vos keliais procentais. Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.), kaip vyresnių vaikų (2-3 proc.). Nors procentai atrodo nedideli, nepaskiepytų vaikų dalis išaugo daugiau nei tūkstančiu.
Džiugu, kad net 16-mečiai biologijos mokiniai išreiškia norą pasiskiepyti visomis, ankstyvoje vaikystėje praleistomis vakcinomis. Tai rodo didėjantį supratimą apie skiepų naudą.
Po skiepo: ką reikia žinoti ir ko vengti?
Pirmą parą po skiepo reikėtų vengti aktyvios veiklos. Nemaudyti vaiko, saugoti nuo peršalimo - neiti į lauką šaltuoju metų laiku, vėjuotą, lietingą dieną. Tačiau, jei tėvai pastebi, kad vaikas po skiepo jaučiasi gerai, galima eiti į lauką, ypač jei tai yra įprasta vaiko dienotvarkė. Svarbu, kad lauke vaikas nebūtų peršalintas ar pervargęs. Nerekomenduojama po skiepo lankytis vietose, kur yra daug žmonių (pvz., prekybos centruose), nes vaiko imunitetas gali būti šiek tiek susilpnėjęs ir jis gali lengviau pasigauti infekciją.
Po skiepo vaikui gali pasireikšti vietinės reakcijos - patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Vietinės reakcijos labai dažnos ir gali pasireikšti net kas antram paskiepytam vaikui. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Tarkime, karščiavimas iki 38,0 °C, trunkantis iki 48 val., yra normali reakcija. Jeigu karščiuojantis vaikas yra neramus, temperatūra nemažėja, patartina duoti paracetamolio, daugiau skysčių, neapkloti storomis antklodėmis (kad organizmas galėtų atiduoti šilumos perteklių). Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, skiepijant nuo meningokoko, rekomenduojama paracetamolį duoti profilaktiškai.
Reakcijos į skiepus ir kaip joms padėti:
- Patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje: Šie reiškiniai yra normalūs ir praeina be gydymo per 1-3 paras. Kartais gali atsirasti guzelis, kuris išlieka ilgiau. Nereikėtų jo masažuoti ar šildyti.
- Karščiavimas iki 38,5 °C: Tai normali imuninės sistemos reakcija. Paprastai praeina per 5-36 valandas. Jei temperatūra aukštesnė nei 38-38,5 °C, rekomenduojama duoti vaistų nuo temperatūros (paracetamolio ar ibuprofeno). Svarbu pasirinkti vaikui tinkamus vaistus. Profilaktiškai temperatūros reguliuoti nereikėtų.
- Neramus elgesys, irzlumas, sutrikęs miegas: Tai taip pat dažnos reakcijos, kurios praeina savaime.
- Bėrimas: Kartais po tymų vakcinacijos, praėjus 7-30 dienų, gali pasireikšti bėrimas, panašus į tymų, kuris greitai išnyksta. Panaši reakcija gali pasireikšti ir po raudonukės skiepo, kartais gali pradėti skaudėti sąnarius. Tokios reakcijos pasitaiko retai.
- Apetito stoka, sutrikęs tuštinimasis: Tai taip pat laikinos reakcijos.
Jei pastebėjote bent vieną iš minėtų požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją: aukštesnė nei 38,5 °C temperatūra, nuolatinis vaiko verksmas, tinimas, plintantis toliau nuo dūrio vietos, traukuliai.
Daugelis tėvų nerimauja dėl pašalinio skiepų poveikio. Svarbu suprasti, kad vakcinos sudaro gyvi susilpninti mikroorganizmai arba jų fragmentai, kurie sužadina imuninę sistemą. Šios medžiagos pačios savaime nėra toksiškos. Gyvosios vakcinos sukelia labai lengvą „ligą“, kurios dažniausiai neturi klinikinių požymių. Šiuolaikinių vakcinų pranašumas - griežtai kontroliuojama kokybė ir saugumas.
„Mokslo ekspresas“: XXI amžiaus vakcinos – vertybių perkainojimas
Kai kurie tėvai baiminasi, kad į vakcinas dedamos kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, gyvsidabris (tiomersalis), nors jo su maistu gauname kur kas daugiau nei su vakcina. Konservantai vakcinose keičiasi ir tobulėja, dedami kuo mažiau kenksmingi junginiai. Adjuvantai, dar vadinami „skundikais“, padeda imuninei sistemai atpažinti ligos sukėlėją.
Svarbu atminti, kad vakcinų poveikis yra individualus. Jei vaikas vartojo vaistus nuo lėtinių ligų, juos reikėtų tęsti. Vaistai nuo kraujospūdžio, diabeto ar kraujo krešėjimui mažinti neturės įtakos skiepui. Jei nerimaujate dėl galimo vaistų nuo karščiavimo poveikio skiepo efektyvumui, verta pasitarti su gydytoju. Rekomenduojama nesiskiepyti, jei yra kontraindikacijų, nustatytų gydytojo.
Bendravimas su gydytoju - raktas į sėkmę
Visiems, kurie neapsisprendę ar abejoja dėl skiepų, norisi priminti, kad svarbiausia yra bendrauti su vaiko gydytoju. Aptarti kylančius klausimus ne su „Google“, kaimynu ar draugu, o su specialistu. Abipusis pasitikėjimas ir bendras tikslas padėti vaikui - būtinos sąlygos sėkmingai vaiko sveikatos priežiūrai. Gydytojai skiria laiko, aptaria ligų pavojus ir išaiškina nepageidaujamas reakcijas, kurių tėvai dažnai išsigąsta.
Jei vaiko dėl kokių nors priežasčių nepaskiepijo reikiamu laiku, jam sudaromas individualus skiepijimo planas. Tarp skiepų turi būti 1,5-2 mėnesių pertraukos.
Tėvai turi teisę atsisakyti skiepų, tačiau tai reiškia visos atsakomybės prisiėmimą už galimas pasekmes. Gydytojai prašo pasirašyti, kad tėvai atsisako skiepų, norėdami užsitikrinti, kad paskui niekas nekaltins medikų, jei kūdikis mirs, tarkime, nuo tymų.
Skiepų kalendorius nėra sugalvotas be pagrindo. Jis patvirtinamas po itin atidaus stebėjimo ir tyrimo, nustatant, kada yra mažiausia šalutinių reakcijų tikimybė. Skiepijami maži vaikai, nes jų imunitetas yra silpnas, ir kuo mažesnis kūdikis susirgs, sakykime, kokliušu, tuo didesnė tikimybė, kad jis numirs.
Svarbu suprasti, kad skiepai neapsaugo šimtu procentų - galima susirgti, bet tai bus daug lengvesnė ligos forma. Tai leidžia išlošti laiko ir padeda organizmui suformuoti imuninę atmintį.
Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytojas prof. habil. dr. teigia, kad vakcinų veiklioji medžiaga - gyvi susilpninti mikroorganizmai arba mikroorganizmų fragmentai. Jie sužadina imuninę sistemą. Vakcinų sudėtyje esantys konservantai ir adjuvantai užtikrina ilgą galiojimo laiką ir padeda imuninei sistemai atpažinti ligos sukėlėją.
Nors kai kurie tėvai mano, kad geriau tegul vaikas perserga ir taip įgyja imunitetą, tai yra labai neatsakingas požiūris. Daugelis ligų, nuo kurių siūloma skiepytis, išgydomos, tačiau pavojingos jų komplikacijos.
Gydytojai ragina tėvus aptarti visus klausimus, susijusius su skiepijimu, su vaiko gydytoju, o ne ieškoti informacijos internete ar iš nepatikimų šaltinių.