Viktoras Uspaskichas: Kelias nuo gimimo iki Europos Parlamento

Viktoras Uspaskichas, gimęs 1959 m. liepos 24 d. Rusijoje, Archangelsko srities Urdomos gyvenvietėje, miško darbininko šeimoje, yra politikas, kurio karjera apima daugybę vaidmenų ir įvykių tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Jo kelias nuo paprasto darbininko iki įtakingo politiko yra kupinas pokyčių, iššūkių ir kontroversijų.

Ankstyvieji metai ir karjeros pradžia

Viktoras Uspaskichas savo gyvenimo pradžioje pasirinko techninę specialybę. 1976 m. baigęs Ufos suvirintojų mokyklą, jis pradėjo dirbti naftos ir dujų pramonėje. Darbas brigadininku meistru ir suvirintojų brigados vadovavimas suteikė jam praktinės patirties. 1985 m., kaip specialistas, jis buvo komandiruotas dirbti į Suomiją. Nors darbo rezultatai buvo vertinami teigiamai ir siūlyta tęsti darbą, jo kelias pasuko kitu linkme. Dirbdamas suvirintoju, jis siekė aukštojo išsilavinimo, studijuodamas Maskvos Plechanovo akademijoje, kurią 1993 m. baigė įgydamas ekonomikos specialybę. Vėliau, 1999 m., jis tęsė studijas Kauno technologijos universitete, kur įgijo ekonomikos magistro laipsnį.

Verslo ir politikos keliai Lietuvoje

Į Lietuvą Viktoras Uspaskichas pirmą kartą atvyko 1985 m. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 m., jis tapo Lietuvos piliečiu. Jo verslo karjera prasidėjo 1990 m., kai Kėdainiuose įregistravo pirmąją būsimojo koncerno įmonę UAB „Efektas“. Vėliau, 1993-1996 m., jis vadovavo UAB „Vikonda“, o 1996-2000 m. ėjo koncerno UAB „Vikonda“ prezidento pareigas. Nuo 1997 m. iki 2003 m. jis taip pat vadovavo Lietuvos darbdavių asociacijai.

Politinis kelias prasidėjo 2000 m., kai Kėdainių vienmandatėje apygardoje jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu kaip nepartinis Naujosios sąjungos (socialliberalų) kandidatas. Nuo 2000 m. jis ėjo LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas. Jo politinė karjera įgavo pagreitį, kai 2003 m. jis įkūrė Darbo partiją. Ši partija 2004 m. Seimo rinkimuose pasiekė įspūdingą pergalę, gavusi daugiausiai vietų parlamente (39). Sudarius koaliciją su socialdemokratais, socialliberalais (Naująja Sąjunga) bei Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga, Darbo partija sudarė vyriausybę, kurioje V. Uspaskichas užėmė ūkio ministro postą.

Viktoras Uspaskichas jaunystėje

Kontroversijos ir atsistatydinimai

Jo politinė karjera neapsiejo be iššūkių ir kontroversijų. 2005 m. birželio mėn. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai priėmus sprendimą, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, V. Uspaskichas atsistatydino iš ūkio ministro pareigų ir atsisakė LR Seimo nario mandato. Vėliau, 2008-2009 m., jis vėl buvo Seimo narys, opozicinės Darbo partijos frakcijos pirmininkas. 2009 m. birželį jis atsisakė Seimo nario mandato, nes buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Viena ryškiausių jo karjeros etapų prasidėjo 2006 m. gegužę, kai jis atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų ir, dėl pradėto prokuratūros tyrimo dėl klaidingos buhalterijos, pabėgo į Rusiją. Jis neatsiliepė į teismo šaukimus ir vengė bendrauti su žurnalistais. Prokuratūra išdavė Tarptautinį sulaikymo orderį ir kreipėsi į Rusijos pareigūnus. Nors rugsėjo 15 d. naktį jis buvo sulaikytas specialaus Rusijos milicijos dalinio pareigūnų, tą pačią dieną jis buvo paleistas. Būdamas Rusijoje, jis prašėsi politinio prieglobsčio. 2007 m. rugsėjo 4 d. jam buvo leista kandidatuoti į Seimą. 2007 m. rugsėjo 21 d. Viktoras Uspaskichas Maskvoje surengė spaudos konferenciją „Žmogaus ir piliečių teisių pažeidimai Europoje - pasikėsinimas pagrobti ir nužudyti kandidatą į LR Seimo narius".

Europos Parlamento pastatas Briuselyje

Teisinės pasekmės ir grįžimas į politiką

2011 m. generalinės prokuratūros atstovai mokesčių slėpimo byloje kaltino Viktorą Uspaskichą dalyvavus nusikalstamos organizuotos grupės veikloje. Pagal prokuroro Sauliaus Versecko iškeltus kaltinimus, 2004-2006 metais, siekiant neteisėto partijos finansavimo ir norint išvengti finansavimo kontrolės, jis organizavo neteisėtą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti 2004-2006 m. įsipareigojimų vykdymo ir struktūros. Nustatyta, kad 2004-2006 metų laikotarpiu Darbo partijos dokumentuose nebuvo fiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų. 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos lyderius pripažino kaltais: Viktorui Uspaskich skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, Vitalijai Vonžutaitei - 3 metų, buhalterei Marinai Liutkevičienei - 1 metų. Vytautui Gapšiui skirta 35 tūkst. 750 litų bauda.

Nepaisant teisinių sunkumų, V. Uspaskichas tęsė savo politinę veiklą. 2012-2014 m. jis vėl buvo LR Seimo narys, Darbo partijos frakcijos seniūnas. 2014 m. jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, atsisakydamas Seimo nario mandato (jo vietą užėmė Gintaras Tamošiūnas). Jis taip pat buvo išrinktas į Europos Parlamentą 2019 m.

Asmeninis gyvenimas

Viktoras Uspaskichas yra vedęs du kartus. 1991 m. rugpjūčio 21 d. jis susituokė su Jolanta Blažyte, verslo vadybininke, UAB „Vikonda“ bendraturte. Su Jolanta Blažyte jis augino dukteris Laurą ir Justę. Iš pirmosios santuokos jis turi du vaikus - dukterį Juliją ir sūnų Eduardą, kurie šiuo metu mokosi JAV. Viktoras Uspaskichas ir Jolanta Blažytė išsiskyrė 2017 m. vasario 3 d. abipusiu sutarimu, prašymą išsiskirti pateikė dar 2016 m.

Viktoras Uspaskichas Europos Parlamente

Požiūris į skaitmenizaciją ir gynybą

Viktoras Uspaskichas yra aktyviai dalyvavęs Europos Parlamento diskusijose, ypač susijusiose su skaitmenizacija ir gynybos politika. Jis balsavo už skaitmeninių technologijų naudojimą teismų sistemose, argumentuodamas, kad tai gali padidinti veiksmingumą, sumažinti administracinę naštą, sutrumpinti bylų nagrinėjimo laiką ir užtikrinti saugesnę komunikaciją. Jo balsavimas už suderintas skaitmenizacijos taisykles siekė geriau užtikrinti teisę kreiptis į teismą ir padidinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą. Jis taip pat pabrėžė teisinio tikrumo svarbą, kai esamomis nuostatomis komunikacija gali būti reglamentuojama kitaip nei siūlomu reglamentu.

Europos skaitmeninė tapatybė | #DigitalEU

Be to, jis balsavo už ES kosmoso strategiją saugumo ir gynybos srityje, kuri buvo priimta 2023 m. kovo 10 d. Ši strategija, įgyvendinanti ES strateginio kelrodžio viziją, siekia apsaugoti ES kosminius išteklius, ginti jos interesus, atgrasyti nuo priešiškos veiklos kosmose ir stiprinti jos strateginę poziciją bei savarankiškumą. Jis pripažino, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai didėja strateginė konkurencija ir daugėja grėsmių, tokia strategija yra ypač svarbi. Jo pozicija atspindi supratimą apie augančią strateginę konkurenciją ir būtinybę stiprinti ES saugumo pajėgumus. Jis taip pat paminėjo pranešimą savo iniciatyva dėl Strateginio kelrodžio ir ES kosmoso gynybos pajėgumų kaip Europos Parlamento atsaką į ES kosmoso strategiją saugumo ir gynybos srityje.

Viktoras Uspaskichas taip pat yra pareiškęs nuomonę, kad "Rusija nėra grėsmė Lietuvai", pabrėždamas, kad jis grįžo gelbėti Darbo partijos ir veda "Taikos koaliciją". Jis taip pat yra kritikavęs Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), teigdamas, kad ji "nesąžiningai veikia", ir teigė, kad VRK sprendimai yra nepagrįsti. Jo pasisakymai apie VRK sprendimus dėl politinės agitacijos ir rinkėjų papirkinimo rodo jo nepasitenkinimą institucijų darbu.

Jo politinė ir asmeninė biografija atspindi sudėtingą ir dinamišką politinį peizažą, kuriame jis ilgą laiką išliko svarbiu veikėju.

tags: #viktoro #uspaskicho #gimimo #metai