Gyvename pasaulyje, kuriame technologijos nuolat ieško sprendimų netradicinėms problemoms. Viena tokių problemų - paauglių elgesys viešose erdvėse, ypač prie prekybos vietų. Ši situacija paskatino išradėjus ieškoti naujų būdų, kaip valdyti šią socialinę dinamiką. Vienas iš tokių sprendimų - prietaisas „The Mosquito“, veikiantis aukšto dažnio garsu, skirtu atbaidyti jaunimą, bet ne suaugusius. Šis straipsnis gilinsis į „The Mosquito“ veikimo principus, jo poveikį vaikų klausai ir vystymuisi, taip pat aptars etinius ir mokslinius šio prietaiso naudojimo aspektus.
Atsakymas į paauglių elgesio iššūkius: „The Mosquito“ išradimo istorija
Prieš įsivaizduojant, kad turite parduotuvę, prie kurios nuolat būriuojasi paaugliai, jie nieko niekada neperka, visada palieka netvarką ir dar kabinėjasi prie jūsų klientų, Howardas Stapletonas 2005 metais pasiūlė sprendimą. Britas Howardas Stapletonas, susidūręs su panašia situacija, sukūrė prietaisą, garsu išbaidantį vaikus ir paauglius, bet ne suaugusius žmones. Įkvėpimą šiam prietaisui Stapletonas surado savo vaikystės prisiminimuose. Kartą, būdamas visai mažas, jis lankėsi gamykloje, kur išgirdo siaubingą aukšto dažnio garsą, kurį skleidė ultragarsinis plastiko virinimo aparatas. Stapletonas mikliai apsisuko ir išėjo, o suaugusieji liko nesupratę, kas berniukui neįtiko - jokio nemalonaus garso jie negirdėjo.
Šis pastebėjimas atskleidė esminį skirtumą tarp vaikų ir suaugusiųjų klausos. Žmogaus klausa su laiku prastėja - niekas neturi imuniteto laikui. Vaikai girdi platesnį dažnių diapazoną nei suaugusieji. Kai jaunas žmogus dar gali girdėti ir 20 kHz dažnio garsus, sulaukęs vidutinio amžiaus jis jau girdės tik iki maždaug 14-15 kHz. Aišku, yra išimčių - yra ir jaunų žmonių, kurie sunkiai girdi aukšto dažnio garsus, yra ir vyresnių žmonių, kurie išlaiko jaunatvišką klausą. Tačiau dauguma 25 metų sulaukusių žmonių jau negirdi 20 kHz garso. Howardas Stapletonas atliko eksperimentus su savo vaikais ir nustatė, kad geriausias dažnis „The Mosquito“ prietaisui - apie 17,4 kHz. Būtent tokį garsą skleidžia komercinis prietaisas, parduodamas įvairiose šalyse. Vienintelė šio prietaiso paskirtis - jaunų žmonių atbaidymas ir, kaip teigia jo naudotojai, tai jis atlieka labai gerai.
Aukšto dažnio garso poveikis ir jo suvokimas: eksperimentas su įvairaus amžiaus žmonėmis
Tas labai erzinantis 75-108 dB cypimas įprastai girdimas maždaug 43 metrų spinduliu, o pašalinus vieną garso pertvarėlę jis tampa nepakenčiamas ir 60 metrų atstumu aplink „The Mosquito“. Žmonėms iki 18 metų tas garsas yra nepakenčiamas, 18-25 metų žmonės jį gali girdėti, bet jis jų beveik neerzina. O vyresni žmonės net nežino, kodėl vaikai taip nekenčia to prietaiso ir kodėl jis turi būti paslėptas narve. Nors, aišku, yra išimčių - „The Mosquito“ gamintojas yra užfiksavęs ir 68 metų moterį, kuri šiek tiek girdėjo prietaiso cypimą.
Šis reiškinys atskleidžia ne tik klausos skirtumus, bet ir tai, kaip skirtingai suvokiame aplinką priklausomai nuo amžiaus. Nors „The Mosquito“ yra sukurtas atbaidyti jaunimą, jo veikimo principas yra susijęs su biologiniais procesais, kurie vyksta žmogaus organizme.
Debatai dėl „The Mosquito“ naudojimo: etika ir teisėtumas
Aišku, „The Mosquito“ sulaukė daug priešininkų. Visų pirma, ne visi vaikai ir paaugliai pridaro problemų - kai kurie ateina tik apsipirkti ar šiaip pasėdėti ir pasikalbėti. Kai kurie ateina su tėvais - kodėl jie turi patirti tokį nepatogumą? Be to, mokslininkai negali užtikrintai atsakyti, ar šis aukšto dažnio garsas tikrai nekenkia sveikatai. Yra buvę atvejų, kad vaikai patyrė skausmą, o tai nėra gerai. Ir politikai įvairiose šalyse ginčijasi, ar „The Mosquito“ apskritai yra legalus - ar jis nepažeidžia žmogaus teisių ir ar tai nėra nemirtino poveikio ginklas (kaip akustinis ginklas LRAD).
Tačiau „The Mosquito“ turi ir nemažai šalininkų. Jie teigia, kad šis prietaisas padeda parduotuvių ir šalia mokyklų esančių pastatų savininkams išvengti su vandalizmu susijusių nuostolių. „The Mosquito“ naudotojai teigia, kad šis prietaisas nepažeidžia žmogaus teisių, nes juk ir taip yra vietų, kur vaikai ir paaugliai nėra laukiami - akustinis signalas yra kur kas švelnesnė priemonė už šunis ar elektrinę tvorą. Pats prietaiso išradėjas Stapletonas teigia, kad keletą jų pardavė ir Jungtinėms Tautoms, kurios juos sumontavo besivystančiose šalyse, kur nenuoramos paaugliai dažnai tramdomi ginklais.
Galbūt „The Mosquito“ turi paskirtį, bet tikriausiai turėtų būti naudojamas tik tose vietose, kur to tikrai reikia. Juolab, kad žmonės nėra vieninteliai miestų gyventojai - kažin, kaip šis prietaisas veikia gyvąją gamtą.
Vaikų smegenų raida ir dažnių suvokimas: giliau į biologiją
Vaiko raida yra nuosekli, o tam tikrus įgūdžius vaikai įgauna tiesiog stebėdami savo tėvus ir nereikia jų kaip nors aktyviai mokyti. Norint suprasti smegenų veiklą, naudojamas EEG metodas. Suaugusio žmogaus smegenys gali dirbti plačiame diapazone. Dar vystantis gimdoje ir pirmuosius dvejus metus, vaikų smegenys geba dirbti tik labai žemo dažnio diapazone, vadinamame „Delta“. Jeigu lygintume su suaugusiuoju, tai „Delta“ dažnis yra tarsi miego-nesąmoninga būsena. Vaikas net nemiegodamas ir atrodydamas būdamas sąmoningas, gali aplinką suvokti tik šiame diapazone. Ji tarsi žiūri per langą į pasaulį, bet negali siųsti lygiaverčio atsako.
Nuo dvejų iki šešerių metų smegenys pradeda dirbti šiek tiek aukštesniame, „Teta“ diapazone. „Delta“ taip pat vis dar veikiantis, vaikas naudoja juos abu. Kai suaugusiojo smegenys dir
tags: #daznis #veikiaktis #vaikus