Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelis-darželis, kaip ir daugelis kitų Lietuvos ugdymo įstaigų, aktyviai dalyvauja įvairiose edukacinėse programose, skatinančiose vaikų kūrybiškumą, bendruomeniškumą ir darnų vystymąsi. Šis darželis yra ne tik ugdymo įstaiga, bet ir aktyvus visuomenės narys, prisidedantis prie platesnių švietimo ir socialinės gerovės iniciatyvų.
ESFA Projektas: Bendruomeniškumo Per Menus Ugdymas
Vienas iš svarbių Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio vykdomų projektų yra ESFA finansuojamas projektas „Socialinės rizikos vaikų ir jų šeimų bendruomeniškumo ugdymas pasitelkiant menus“. Šis projektas pabrėžia menų galią ne tik ugdyti individualius gebėjimus, bet ir stiprinti socialinius ryšius bei bendruomenės jausmą, ypač tarp socialinės rizikos vaikų ir jų šeimų. Per meninę veiklą siekiama sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai ir jų šeimos galėtų augti, tobulėti ir jaustis bendruomenės dalimi. Tokios iniciatyvos yra itin svarbios integruojant pažeidžiamas grupes į visuomenę ir suteikiant joms reikiamą paramą.
„Vaikų Darželis Namuose“: Lankstus Mokymosi Sprendimas
Siekiant užtikrinti ugdymo prieinamumą įvairiomis aplinkybėmis, darželyje buvo įgyvendinta „Vaikų darželis namuose“ programa. Tai suteikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams galimybę mokytis neišeinant iš namų. Toks lankstus požiūris yra ypač aktualus šiuolaikiniame pasaulyje, kur technologijos leidžia pritaikyti ugdymo procesą individualiems poreikiams ir situacijoms, užtikrinant tęstinumą net ir esant išoriniams apribojimams.
Vilniaus Miesto Švietimo Inicjatyvos ir „Tūkstantmečio Mokyklos“
Nors Varėnos „Pasakos“ darželis yra Varėnos rajono įstaiga, pateikta informacija atskleidžia platesnį Lietuvos švietimo sistemos kontekstą, ypač Vilniaus mieste, kuris aktyviai dalyvauja nacionalinėje pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“. Šios programos tikslas - iki 2030 m. pasiekti strateginių pokyčių ugdymo kokybei, įtraukiajam ugdymui ir mokyklų pritaikymui. Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su 10 Vilniaus mokyklų, dalyvauja pirmame „Tūkstantmečio mokyklos I“ etape, o 6 mokyklos jau baigė projekto įgyvendinimą. Tokie projektai skatina mokyklų identiteto transformaciją, nuolatinio tobulinimo sistemų diegimą, mokinių savivaldos stiprinimą ir universalaus dizaino principų taikymą.
Pavyzdžiui, Vilniaus „Žiburio“ pradinės mokyklos direktorė Lina Venskutė pabrėžia, kad TŪM programa suteikė galimybę integraliai ir vieningai mokyklos identiteto transformacijai, stiprinant nuolatinio tobulinimo sistemą visais lygmenimis ir suburiant mokinių savivaldą. Sukurtas stiprus vizualinis savitumas, paremtas universalaus dizaino principais. Vilniaus darželis-mokykla „Vilija“ patikėjo „Tyrinėjimo menas: partnerystė giliam mokymuisi“ programos verte, skatinančia mokytojus eksperimentuoti ir kolegialiai mokytis. Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija susitelkė į mokytojų lyderystės ir ugdymo kokybės stiprinimą, taikant kolegialų grįžtamąjį ryšį ir vedant atviras pamokas. Vilniaus Pilaitės gimnazijos bendruomenė kūrė organizacijos kultūrą, stiprindama planavimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijai TŪM projektas padėjo parengti bendrą pedagogų strateginį planą, įvertinant skaitmeninių priemonių naudą, tokių kaip Eduten ir Spotiself. Vilniaus Karoliniškių gimnazijai svarbiausia buvo pagerintos administracinio personalo vadybinės kompetencijos, siekiant telkti bendruomenę, diegti inovacijas ir skatinti mokinių pažangą.
Šiuose projektuose dalyvavo apie 4900 mokinių ir 1100 pedagogų, vyko intensyvūs mokymai ir konsultacijos (1868 akad. val.). Be aukščiau išvardytų temų, kiekviena mokykla galėjo rinktis aktualias įtraukiojo ugdymo temas, pavyzdžiui, mokymus mokinio padėjėjams ir streso valdymo mokymus (422 dalyviai, 471 akad. val.). STEAM ugdymo srityje 10203 mokiniai ir mokytojai naudojo skaitmeninius įrankius įvairiems mokomiesiems dalykams, vyko mokymai mokytojams (152 akad. val. STEAM dalykų mokytojams, 576 akad. val. pradinių klasių ir matematikos mokytojams). Mokytojai taip pat turėjo galimybę stažuotis užsienio mokyklose, pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai vyko į Vieną (Austrija).
Darnaus Vystymosi Principai Švietime ir „Tvari Mokykla 2030“
Vilnius, tapęs Europos žaliąja sostine 2025 m., aktyviai skatina darnaus vystymosi principų diegimą visose srityse, įskaitant švietimą. Konkursai mokyklų projektams, finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės, skatina inovatyvius sprendimus. Galima finansavimo suma projektui svyruoja nuo 1000 iki 5000 Eur, o dalyvauti gali visos Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Darnus vystymasis yra būtina tvarios ateities sąlyga, todėl jo principai diegiami nuo pat ankstyvos vaikystės. 40 akad. val. trukmės kvalifikacijos tobulinimo programa „Darni mokykla - nuo teorijos iki praktikos“ siekia efektyviai integruoti globalias darnaus vystymosi temas į ugdymo procesą. Apie 70 pedagogų dalyvavo šioje programoje, iš kurių dalis išklausė visus modulius. Darnumas suprantamas ne tik kaip mokyklos aplinka, bet ir kaip į sprendimus įtraukta bendruomenė.
Viena iš darnumo skatinimo priemonių yra dalyvaujamasis biudžetas, kuris suteikia galimybę kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Mokykloms skiriamas dalinis finansavimas mokinių pasiūlytoms idėjoms, atitinkančioms tvarumo principus. Atrinktas mokyklas konsultuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „EDU Vilnius“ atstovai. Šiemet 68 mokyklos įgyvendino dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą, o populiariausios idėjos buvo susijusios su fiziniu aktyvumu ir poilsio zonomis. 16 Vilniaus mokyklų pirmą kartą naudojo dalyvaujamojo biudžeto principus pertraukų metu skatinant mokinių fizinį aktyvumą. Renginyje „Demokratinis ugdymas nuo mokyklos suolo - išmoktos pamokos ir sėkmės istorijos“ mokyklos dalinosi gerąja patirtimi.
Darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ tikslas - įgalinti mokyklas prisidėti prie darnaus vystymosi, keistis ir tapti tvarių praktikų pavyzdžiais. Darbotvarkę koordinuoja „EDU Vilnius“, o ją įgyvendinti gali visos švietimo įstaigos. Kiekvienais metais kviečiama dalyvauti informaciniuose susitikimuose, teikti paraiškas ir planuoti veiklas. Mokyklos vertinamos pagal tvarumo pakopas, o sėkmingai įgyvendinusios programas apdovanojamos „Tvarumo bruknėmis“.
„Valgyk Protingai!“: Sveika Mityba ir Atsakingumas
Viešoji įstaiga „Humana People to People Baltic“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigomis vykdo socialinės partnerystės programą „Valgyk protingai!“. Programa, kuriai skiriamas 2500 Eur finansavimas, siekia kelti mokinių asmenines kompetencijas, ypač nuostatas gyventi ir maitintis sveikai, tausoti maistą ir aplinką. Programoje dalyvaujančios 30 savivaldybės mokyklų partnerio skirtomis lėšomis įsigyja vietos gamintojų produktus technologijų maisto gaminimo pamokoms ir gali atsinaujinti virtuvės įrangą. Programos metodika skatina ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą, kritinį mąstymą.
Nuolatinis Tobulinimas ir Mokytojų Profesinė Raida
Metodika „Nuolatinio tobulinimo švietime“ skatina procesų gerinimą kiekvienoje organizacijoje, įskaitant mokyklas. Tai reikalauja visos bendruomenės susitarimų, vieningos vizijos ir kasdienio mokytojų bendradarbiavimo. 2025 m. tęsiami mokymai, kuriuose Vilniaus mokyklų pedagogai susitinka mėnesiui gauti teorinių žinių, reflektuoti ir dalintis praktine patirtimi. Stažuotės užsienyje, pavyzdžiui, Nyderlandų mokyklose, įkvepia mokytojus diegti nuolatinio tobulinimo praktikas savo įstaigose, tobulinti mokinių aplankus, efektyviai naudoti darbo laiką ir gerinti pamokų kokybę.
Esportas Švietime: Naujos Galimybės Mokiniams
Esportas, varžymusi pagrįstas virtualus sportas, tampa vis populiaresnis ir švietimo srityje. Jis suteikia galimybių ugdyti darbo komandoje įgūdžius, kūrybiškai spręsti problemas, mokytis siekti tikslų, strategijos planavimo, sveikos gyvensenos ir emocijų valdymo. Jaunimo mokyklose jau baigtos įgyvendinti esporto programos, atlikti kokybiniai tyrimai, siekiant įvertinti jų poveikį.
Dvikalbis Ugdymas ir Tarptautinės Programos
Siekiant stiprinti lietuvių kalbos mokėjimą tarp mokytojų, kuriems ši kalba nėra gimtoji, vykdomas dvikalbio ugdymo projektas trijuose ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Programa, kuriama kartu su mokslų daktare Aldona Mazolevskiene, apima mokyklų susitikimus, mokymus ir pažintinius vizitus į daugiakalbius darželius. 90 mokytojų sėkmingai baigė 2024-25 m. kvalifikacijos kėlimo programas, o 100 mokytojų pradėjo mokytis 2025-26 m.
Tarptautinės programos, tokios kaip Kembridžo programos ir Tarptautinio Bakalaureato (TB) sistema, plečiamos Vilniuje. Nuo 2024 m. diegiamos Kembridžo programos, o TB konsultantė Kathrin Fox susitinka su mokyklų atstovais, ieškodama būdų palengvinti mokymo procesą ir paruošti vaikus platesniam pasauliui. Šios programos siūlo kitokį mokymosi modelį, paremtą bendra filosofija.
„Atspari Mokykla“: Mokytojų Savijautos Stiprinimas
Kvalifikacijos tobulinimo programa „Atspari mokykla. Mokytojų savijautos stiprinimas: nuo streso valdymo iki bendruomenės atsparumo“ apima 42 akad. val. ir yra skirta mokyklų komandoms, kurios gali daryti įtaką mokyklos mikroklimatui ir mokytojų savijautai gerinti. Programą baigė 24 dalyviai, o 2026 m. dalyvavimui patvirtintos 6 mokyklų komandos. Mokymai padeda geriau suprasti mokytojų savijautą, sukurti vertinimo įrankius, valdyti stresą, skatinti profesinį ir asmeninį augimą bei mažinti profesinio perdegimo riziką. Tai svarbu ne tik mokytojams, bet ir mokinių gerovei, mokyklos kultūrai ir edukacinei aplinkai.
Emocinė sveikata daro reikšmingą įtaką moksleivių akademiniams pasiekimams, socialiniams įgūdžiams ir bendrai savijautai. Mokyklos rengia Vaiko Apsaugos politiką, apibrėžiančią vertybes ir standartus, ypatingą dėmesį skirdamos personalui, vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui, bendradarbiavimui su tėvais ir fizinės aplinkos saugumui. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, panaikinančios teisinius kliūtis neįgaliems vaikams mokytis kartu su visais.
Edukacinės Parodos ir Projektinės Veiklos
Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelis-darželis aktyviai dalyvauja ir organizuoja įvairias respublikines virtualias fotografijų parodas. Tarp jų - „Pusnynuos nykštukai miega“, „Rudens gėrybės“, „Grybų fiesta“, „Auginu raidę“ ir „Pavasario grožis“. Šios parodos skatina vaikų ir pedagogų kūrybiškumą, meninį ugdymą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų įstaigų. Pavyzdžiui, parodą „Auginu raidę“ organizavo Asta Rimkuvienė ir Neringa Juočienė, o logopedė Eglė Jančauskienė.
Nuo 2019 m. lapkričio mėnesio Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis kartu su partneriais vykdo projektą „Vaivorykštiniai jungčių tiltai“. Taip pat vykdomas projektas „Nesėdėk an ūlyčios“ Atvirame jaunimo centre Varėnoje. Šios iniciatyvos stiprina bendruomenę ir skatina jaunimo įtraukimą.
Tokia plati ir įvairi veikla rodo, kad Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelis-darželis neapsiriboja vien tradiciniu ugdymu, bet siekia integruoti naujausias edukacines tendencijas, skatinti darnų vystymąsi, bendruomeniškumą ir nuolatinį tobulėjimą tiek vaikų, tiek pedagogų.
tags: #asta #rimkuviene #pasakos #darzelis