Vaikystės knygos - tai ne tik puslapiai su raidėmis ir paveikslėliais, bet ir brangūs prisiminimai, formavę mūsų pasaulėžiūrą, ugdę vaizduotę ir skiepiję meilę skaitymui. Nostalgija apima prisiminus Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“. Šios ir dar daugybė kitų lietuviškų knygų sudaro nepaprastai vertingą vaikų literatūros lobyną, kuris yra nuolat atnaujinamas ir peržvelgiamas, siekiant išskirti pačius reikšmingiausius kūrinius.
Vienas iš tokių svarbių projektų, skirtų paminėti Lietuvos valstybės šimtmetį, buvo sąrašas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“. Šis projektas subūrė daugybę žmonių - nuo vaikų literatūros profesionalų iki paprastų skaitytojų - kad kartu išrinktų ir įvertintų labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas, išleistas nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Iš pradžių buvo sudarytas 500 knygų sąrašas, kuriuo remiantis vyko viešas balsavimas virtualioje erdvėje. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių: 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, aktyviai balsavo ir tėvai bei vaikų literatūros entuziastai.
Papildomai, šešiolika vaikų literatūros žinovų - dėstytojų, doktorantų, mokytojų, bibliotekininkų ir literatūrologų - balsavo atskirai. Susumavus abiejų grupių vertinimus, buvo išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas. Šis sąrašas tapo orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros kūrinių, o projekto iniciatoriai, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, tikisi, kad išrinkti kūriniai bus aktyviai naudojami organizuojant įvairius renginius ir šventes.
Lyrikų krašto turtas: poezija vaikų literatūroje
Žvilgtelėjus į sudarytą šimtuko sąrašą, akivaizdu, kodėl Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos. Pirmose vietose atsidūrė tokie ryškūs kūriniai kaip Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso į šimtuką pateko net 30 eiliuotų knygų, kas liudija apie ypatingą poezijos svarbą lietuvių vaikų literatūroje. Šios knygos ne tik skatina vaikus pamilti eiles, bet ir padeda ugdyti estetinius jausmus, turtina kalbos suvokimą ir emocinį intelektą.
Poezija vaikams dažnai tampa pirmuoju susitikimu su grožine literatūra. Eiliuotos pasakos ir poemos ne tik lengvai įsimenamos, bet ir suteikia ritmiškumo bei muzikalumo, kas ypač patrauklu mažiesiems skaitytojams. Jos padeda lavinti atmintį, skatina kūrybiškumą, o kartais ir moko svarbių gyvenimo pamokų per metaforas ir simbolius. Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, viena iš sąrašo lyderių, yra ne tik graži pasaka, bet ir gilus tautosakos interpretacijos pavyzdys, atskleidžiantis lietuvių mitologijos ir pasaulėžiūros bruožus. Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“ taip pat yra svarbūs kūriniai, atspindintys skirtingas epochas ir autoriaus braižą, tačiau vienijantys meilę gimtajai kalbai ir tautinėms vertybėms.
Be poezijos, pirmajame dešimtuke taip pat atsidūrė pasakos, kurios yra neatsiejama vaikystės dalis. Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, o taip pat pasitaiko paveikslėlių ir pažintinių knygų. Tokia įvairovė užtikrina, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus ir interesų, galėtų rasti sau tinkamą ir įdomią knygą.
Laiko tėkmėje: nuo XIX amžiaus iki šių dienų
Lietuvių vaikų literatūros istorija yra ilga ir turtinga. Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugelio atmintyje išlikusi lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta tokių autorių kaip Eduardas Mieželaitis, Ramutė Skučaitė, Kazys Saja ir daugelis kitų. Šie kūriniai, nors ir sukurti tam tikru istoriniu laikotarpiu, dažnai išlieka aktualūs ir šiandien, nes nagrinėja amžinas temas: draugystę, meilę, šeimą, gamtą, dorovę.
14 knygų išleistos jau XXI a., kas rodo, kad lietuvių vaikų literatūra nuolat vystosi ir atsinaujina, atliepdama šiuolaikinių vaikų poreikius ir interesus. Tuo tarpu likusios knygos yra iš XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio. Tai liudija apie nuoseklumą ir tradicijų tęstinumą.
Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868). Šis kūrinys, kartu su Žemaitės „Rinkinėliu vaikams“ (1904) ir Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905), atspindi lietuvių literatūros ištakas ir jos pastangas ugdyti jaunąją kartą net sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu naujausios šimtuke atsidūrusios knygos - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015) - parodo šiuolaikinės vaikų literatūros kryptis ir aktualijas.
Projekto iniciatorius dr. Kęstutis Urba pabrėžia, kad „viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“. Tai parodo, kad klasika nėra tik praeities reliktas, bet gyvas ir aktualus reiškinys, kurį reikia išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
Pasauliniai šedevrai ir jų vertė
Be lietuviškų knygų, svarbu nepamiršti ir pasaulinės vaikų literatūros klasikos, kuri taip pat turėtų rasti vietą kiekvieno vaiko bibliotekoje. Sąraše minimi tokie pasauliniai bestseleriai kaip Roaldo Dahlo knygos, ypač „Čarlis ir šokolado fabrikas“, kuris sužadina vaizduotę ir nukelia į nuostabų saldainių pasaulį. J. K. Rowling sukurtos legendinės Hario Poterio istorijos, kurios patraukia savo įtampos ir nuotykių kupina kalba, gali padėti pamilti knygas.
E. B. White šedevras „Šarlotės voratinklis“ yra knyga, kurią vienabalsiai rekomenduoja žymiausi pasaulio rašytojai, kritikai ir literatūros apžvalgininkai. Tai istorija apie draugystę, praradimą, nuolankumą ir mirtingumą, pasakojanti apie narsios mergaitės Fernės išgelbėtą paršelį ir jo draugystę su voriuke Šarlote.
Kita svarbi knyga - Philip Pullman „Auksinis kompasas“, pirmoji trilogijos dalis, nukelianti į paslaptingą ir magijos kupiną pasaulį. Ši knyga, išleista 1995 metais, yra vadinama viena svarbiausių XX a. vaikų literatūros klasikos istorijų.
Astridos Lindgren knygos, ypač apie raudonplaukę Pepę Ilgakojinę, yra neatsiejama vaikystės dalis. Pepė - žaisminga ir nenuspėjama mergaitė, išsiskirianti savo požiūriu ir nebijanti pakovoti už savo tiesas. Ši knyga, išversta į daugiau nei 250 kalbų, yra vienas geriausių visų laikų parduodamų leidinių.
Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“ yra alegorinė pasaka, kurią verta perskaityti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Išminties kupina knyga padeda suvokti, kokie dalykai gyvenime svarbiausi, kaip elgtis su draugais ir kaip mylėti supantį pasaulį. Verta pasigrožėti ir paties autoriaus kurtomis iliustracijomis.
Louisa May Alcott „Mažosios moterys“ pasakoja apie keturias seseris, kurios gyvena nepasiturinčioje šeimoje ir mokosi džiaugtis kasdieniais dalykais. Mergaitės, o ypač veikėja Džo, gali tapti puikiu pavyzdžiu, kaip siekti savo svajonių, rūpintis kitais ir atleisti. Ši knyga, išleista 1868 metais, iškart pamilo skaitytojus ir išlieka populiari iki šių dienų.
Lewis Carroll „Alisos stebuklų šalyje“ pasakoja apie jauną mergaitę, vardu Alisa, kuri per triušio urvą patenka į požeminį stebuklų pasaulį su fantastiškomis būtybėmis. Ši knyga yra viena garsiausių ir įtakingiausių pasaulio literatūros kūrinių.
Maurice Sendak „Kur gyvena pabaisos“ - ne vieną apdovanojimą pelnęs kūrinys, kerintis tiek istorija, tiek turtingomis iliustracijomis. Šią knygą, dalyvaudami tradiciniuose Velykų skaitymuose vaikams, skaitė ir JAV prezidentas Barakas Obama su žmona Michelle Obama. Istorija sukasi apie berniuką Maksą, kuris už savo elgesį pasiunčiamas miegoti be vakarienės, ir netrukus kambaryje ima dėtis neįtikėtini dalykai.
Šie ir daugybė kitų kūrinių sudaro nepaprastai vertingą vaikų literatūros fondą, kuris padeda formuoti vaiko asmenybę, ugdyti jo vertybes ir skatinti meilę skaitymui. Knygos tampa ne tik žinių šaltiniu, bet ir ypatingu ryšio su tėvais būdu - jaukus vakaro skaitymas gali tapti brangia tradicija, stiprinančia šeimos ryšius ir kurianti bendrus prisiminimus. Kolekcijoje „Vaikų ir paauglių literatūra“ rasite kruopščiai atrinktas knygas, kurios lavina vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir skatina meilę skaitymui nuo pat mažumės. Klausydamiesi skaitomų pasakų ar patys skaitydami, vaikai ne tik mokosi kalbos, bet ir stiprina emocinį intelektą.
tags: #vaiku #literaturos #klasika