Motinos pienas yra nepaprastai vertingas ir nepakeičiamas maistas kūdikiams, kurio negalima atkartoti dirbtinai. Jame gausu gyvybiškai svarbių vitaminų, imuniškai aktyvių ląstelių, antikūnių, fermentų ir augimą reguliuojančių faktorių, kurių sintetinės alternatyvos negali atkartoti. Motinos pienas yra dinamiškas ir prisitaikantis - jo sudėtis kinta ne tik per vieną maitinimą, bet ir priklausomai nuo kūdikio amžiaus, sveikatos būklės ir individualių poreikių. Jis gaminamas realiu laiku, o kūdikis yra pagrindinis jo sudėties diktuotojas.
Kaip gaminasi motinos pienas: gamtos stebuklas
Motinos pienas gaminasi alveolėse - mažose, vynuogių kekes primenančiose pūslelėse liaukiniame audinyje. Kai pienas pagaminamas, raumenys suspaudžia alveoles, ir pienas keliauja pieno latakais, kuriuos galima palyginti su „greitkeliais“. Žindymo metu kūdikio čiulpimo judesiai stimuliuoja šiuos raumenis, todėl pienas greitai pasiekia jo burną. Krūtų dydis neturi jokios įtakos pieno gamybos efektyvumui; tai priklauso nuo alveolių išsivystymo ir liaukinio audinio kiekio. Moterys, turinčios mažesnes krūtis, gali gaminti tiek pat pieno, kiek ir tos, kurių krūtys didesnės.
Kai kūdikis žinda, žindymo judesiai speneliuose siunčia signalus į motinos smegenis, kur atpalaiduojami hormonai prolaktinas ir oksitocinas. Prolaktinas skatina alveoles gaminti pieną, o oksitocinas sukelia raumenų aplink alveoles susitraukimą, taip leidžiant pienui tekėti į latakus. Šis pieno išsiskyrimo procesas vadinamas pieno tekėjimo refleksu. Kartais užtenka tik pažvelgti į savo kūdikį ar jo nuotrauką, pagalvoti apie meilę jam, ir pieno tekėjimo refleksas gali prasidėti. Laikui bėgant, šis refleksas gali būti stimuliuojamas ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, išgirdus kūdikio verksmą ar net pagalvojus apie jį. Pienas taip pat pradeda gamintis tam tikru laiku dienos eigoje, kada įprastai maitinate mažylį, net jei kūdikio ir nėra šalia.
Taisyklingas krūties padavimas ir žindymo pozos: raktas į sėkmę
Naujagimis instinktyviai moka čiulpti, tačiau žįsti ir taisyklingai apžioti krūtį reikia mokytis tiek kūdikiui, tiek mamai. Svarbiausia taisyklė - „kūdikis prie krūties, o ne krūtis prie kūdikio“. Mama turi patogiai atsisėsti ar atsigulti, o kūdikį priglausti prie savęs, o ne atvirkščiai. Mažylis pats turi apžioti spenelį, nereikia jo kišti jam į burną.
Jautrūs speneliai žindant?😬
Žindant gulint reikia pasukti kūdikį šonu, atsukti jį į save ir priglausti. Spenelių plauti nei prieš, nei po maitinimo nereikia, nes tai svarbu normaliam mažylio žarnyno mikrobiotos formavimuisi. Žinoma, mamai maudytis duše yra visiškai normalu.
Yra daug skirtingų žindymo padėčių, ir verta pabandyti keletą, kad rastumėte sau patogiausią ir tinkamiausią. Keletas populiarių pozų:
- Lopšio (ang. cradle) padėtis: Kūdikis paguldomas ant dešinės rankos dilbio, jo galva atsiremia į alkūnės linkį, o nosytė yra ties speneliu. Mamai po ranka patogu pasidėti pagalvę.
- Kryžminė lopšio (ang. cross cradle) padėtis: Kūdikis guldomas ant priešingos rankos dilbio. Jei žindoma iš kairės krūties, kūdikis guli ant dešinio šono, galima jį paremti pagalve. Jo pilvas priglaudžiamas prie žindyvės pilvo, krūtis prilaikoma kita ranka, o kūdikio galvutė paremiama delnu.
- Pažastinė (ang. Football hold) padėtis: Patogi, kai mama už nugaros pasideda pagalvę, o po pėdomis - nedidelę kėdutę. Kūdikis laikomas po pažastimi, jo nugara remiasi į motinos dilbį.
- Gulima padėtis: Mama guli ant šono, už nugaros galima pasidėti pagalvę atsiremti, taip pat po galva pasidėti pagalvėlę, bet petys neturi būti ant pagalvės. Taip pat galima žindyti ir pusiau gulomis ant nugaros, tuomet kūdikį pasiguldyti ant savo pilvo ar krūtinės, įsitikinti, kad matote jo akis.
Žindymo trukmė ir dažnumas: individualus poreikis
Pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo rekomenduojama žindyti kuo dažniau, kad būtų skatinama pieno gamyba ir ji lengviau susireguliuotų. „Kuo dažniau“ reiškia taip dažnai, kaip to nori naujagimis. Žindymo pradžioje reikėtų žindyti mažiausiai 8, o geriau 10-12 kartų per parą. Tarptautinė žindymo konsultantų asociacija rekomenduoja, kad ilgiausia žindymo pauzė naktį neturėtų viršyti 5 valandų, nes vėliau krinta prolaktino lygis ir sutrinka pieno gamyba. Rekomenduojama naujagimį naktį žadinti bent jau kas tris valandas, o dar geriau - kas dvi. Nuo antro mėnesio kūdikio galima nebežadinti, jis pabudęs pats, kai praalks. Jei mama jaučia, kad pieno mažėja ir norėtų, kad jo gamintųsi daugiau, galima kurį laiką pradėti žadinti kūdikį.
Naujagimių žindymo trukmė varijuoja priklausomai nuo daugelio veiksnių, tokių kaip naujagimio gebėjimas žįsti, motinos anatomija ir kt. Dažniausiai naujagimiai žinda nuo 10 minučių iki 40 minučių (vidutiniškai 15-20 minučių). Tačiau būna laikotarpių, kai mažylis nori žįsti ilgiau, ir mamai gali atrodyti, kad ji visą laiką tik sėdi ir žindo. Tai visiškai normalu - kūdikis ne tik maitinasi, bet ir stiprina ryšį su mama, pažįsta jos kvapą, todėl natūralu, kad nori kuo daugiau laiko praleisti glaudžiai prigludęs. Naujagimiai dažnai žinda ir todėl, kad motinos pienas yra labai greitai virškinamas - iš pradžių virškinimas trunka vos apie 16 minučių, taigi naujagimis greitai išalksta.
Krūtį reikėtų keisti kiekvieną maitinimą arba jei maitinimas užtrunka labai ilgai - kas dvi valandas, arba pagal poreikį, jei jaučiate didelį diskomfortą. Vakarais mažylis dažnai nori žįsti ilgai ir dažnai - tai vadinama „cluster feeding“ fenomenu ir yra visiškai normalu.
Kūdikio mitybos poreikiai ir svorio augimas
Kūdikio iki 2 mėnesių amžiaus maisto paros norma yra maždaug 1/5 jo kūno svorio. Pavyzdžiui, jei kūdikis sveria 5 kg, per parą jis turėtų suvalgyti apie 1 kg pieno. Tai gali pasirodyti daug, tačiau adaptuoti pieno mišiniai yra sotesni ir lėčiau virškinami. Naujagimis žįsdamas intensyviai sportuoja, o pienas yra lengvai virškinamas maistas. Žindomo mažylio svėrimas ir bandymas suskaičiuoti, kiek pieno jis suvalgė, ne visada bus tikslus, nes žindymo metu pienas virškinamas, kūdikis iškart šlapinasi, o sportuojant naudojama energija mažina svorį.
Normalu, kad po gimimo naujagimiai iš pradžių netenka svorio. Leistina pirmosiomis dienomis netekti iki 7-10 procentų svorio. Jei šlapimas patamsėjo, jo kiekis sumažėjo, gali būti, kad kūdikiui reikia daugiau pieno. Tokiu atveju reikėtų dažniau ir ilgiau žindyti.
Mamos mityba ir gyvensena žindymo metu
Žindančiai mamai labai svarbu, ką ir kiek ji valgo. Svarbu, kad mama pakankamai, skaniai ir sveikai pavalgytų bei gautų pakankamai skysčių - geriausia vandens. Žindančiai mamai nerekomenduojama rūkyti ir reguliariai vartoti alkoholio, naudoti svaigalų ir narkotinių medžiagų, kadangi visa tai gali patekti į naujagimio organizmą su pienu. Rūkančioms mamoms rekomenduojama žindyti, tačiau jos turėtų nerūkyti prie vaiko, rūkyti iškart po žindymo, kad tarp rūkymo ir žindymo būtų kuo ilgesnė pertrauka, idealiu atveju persirengti po rūkymo ir, žinoma, stengtis sumažinti rūkomų cigarečių skaičių.
Rekomenduojama riboti išgeriamos kavos kiekį - neviršyti 300 mg kofeino per parą, t. y. mažiau nei tris puodelius kavos. Valgykite kuo įvairesnį ir skanų maistą, galite valgyti viską, kas sveika, bet su saiku. Kai kurie produktai, tokie kaip ridikėliai, česnakai, svogūnai, gali pakeisti pieno skonį. Nepamirškite, kad žindyvėms svarbus vitaminas D ir kalcis, taip pat pakankamas jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste.
Svarbu stebėti kūdikį. Jei jį beria, verta pagalvoti, ką mama valgė prieš tai. Jei kūdikis neramus, prasideda pilvelio diegliai, taip pat verta atkreipti dėmesį į mamos mitybą. Nors pilvo diegliai dažniausiai nėra tiesiogiai susiję su mamos maistu, kartais galima atrasti produktų, kurių vengiant dieglių sumažėja.
Žindymo nauda vaikui ir mamai
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindymą pradėti per 1 valandą po gimdymo. Žindymas suteikia kūdikiui nepakeičiamą maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų bei apsauginių veiksnių derinį. Nauda neapsiriboja kūdikio sveikata - žindančios motinos taip pat gauna ilgalaikę apsaugą. Sėkmingo žindymo paslaptis - teisingas kūdikio priglaudimas prie krūties, žindymo dažnumas pagal poreikį, pozityvus motinos nusiteikimas ir palanki emocinė aplinka.
Tyrimai rodo, kad motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėnesio neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis, teikdamas daugiau energijos ir riebalų, o tai gali būti naudinga sparčiai augančiam organizmui. Cinko ir kalio kiekis motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis. Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, tokių kaip krūties, kiaušidžių vėžys, diabetas, hipertenzija, infarktas ir kt., rizika.
Ilgalaikis žindymas: mitai ir realybė
Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. PSO rekomenduoja žindyti iki 2 metų ar ilgiau, kartu su papildomu maistu nuo 6 mėnesių amžiaus. Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką; tai labai asmeniškas sprendimas. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų.
Kritikai kartais mini neigiamą ilgalaikio žindymo įtaką vaiko raidai ir psichologinei gerovei, teigdami, kad tai neleidžia vaikams tapti labiau nepriklausomiems ir jiems sunkiau atsiskirti nuo mamos. Tačiau daugelis tyrimų rodo teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos. Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius, jis ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina nusivylimą, užsigavimus bei kasdienį stresą. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę.
Ilgalaikis žindymas ne visada yra priimtinas visuomenei, ir nusprendusios ilgai žindyti moterys gali sulaukti prieštaringų žvilgsnių ir kritikos. Tačiau svarbu žinoti, kad jūsų pasirinkimą ir ilgo žindymo naudą palaiko įvairios tarptautinės organizacijos, medikų ir mokslininkų bendruomenės. Laikui bėgant išmoksite atremti arba ignoruoti kritiką.
Vaikui augant žindyti pagal poreikį, t. y. bet kada vaikui užsinorėjus, ne visada yra galimybių. Normalu, kad norėsite nustatyti tam tikras ribas bei tinkamą laiką. Daugelis mamų vaikus žindo tik prieš pietų ir/arba nakties miegą, naktį.
Su žindymu susijusios isterijos, tokios kaip vaiko isterijos ir drabužių draskymas viešose vietose, gali paskatinti mamas greičiau nutraukti žindymą. Todėl labai svarbu įsivesti aiškias taisykles (atitinkančias vaiko amžių), vaikui neleisti pačiam atidengti krūties, jei mama to nenori, ir t. t.
Žindymas naktį: labai dažnai mamos kaltina žindymą dėl dažnų vaiko pabudimų naktį. Tačiau tie dažni kėlimaisi yra natūrali vaiko raidos dalis. Be to, tik žįsdamas vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, greičiau užmiega, tad daugiau poilsio gauna ir tėvai.
Žindymo pradžia ir iššūkiai
Pirmosios dienos ir savaitės po gimdymo dažnai būna sudėtingiausios - gali pasitaikyti mažesnis pieno kiekis, skausmas žindant, kūdikio nenoras imti krūties ar nepatogios žindymo pozos. Visa tai gali lemti sprendimą atsisakyti žindymo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad sėkmingo žindymo paslaptis - teisingas kūdikio priglaudimas prie krūties, žindymo dažnumas pagal poreikį, pozityvus motinos nusiteikimas ir palanki emocinė aplinka.
Naujagimiui palankios ligoninės yra įsipareigojusios sudaryti tinkamas sąlygas mamoms pradėti sėkmingai žindyti. Tai skatina sėkmingą žindymą, leidžia mamai įsimylėti savo kūdikį, perjungti smegenis į motinystės režimą ir patirti didelį džiaugsmą matant, kaip naujagimis keliauja link krūties. Net ir po cezario pjūvio, jei jis atliekamas su daline nejautra, kūdikis dedamas ant mamos krūtinės.
Alkio požymiai: verkimas yra paskutinis bandymas pasakyti, kad kūdikiui norisi valgyti. Yra ir kitų alkio ženklų, kuriuos matydama suprasite, kad mažylis išalko anksčiau. Žindykite pagal poreikį, tada, kai kūdikis paprašo, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno.
Venkite čiulptuko, nusiteikite raminti krūtimi. Čiulptukas apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio ir neskatina pieno gamybos. Jeigu reikia, maitinkite kūdikį iš šaukštelio, puodelio ar švirkštuko, kai kūdikis atskirtas ar neima krūties. Buteliukas, kaip ir čiulptukas, nėra žindymo draugas.
Trečia-šešta para po gimdymo yra laikas, kai prasideda intensyvesnė pieno gamyba. Jeigu krūtys pasidarytų skausmingos, kietos, patinusios, reikia imtis priemonių šiai būsenai palengvinti. Svarbu ieškoti palaikymo bendraminčių grupėse gyvai ar socialiniuose tinkluose.
Papildomas maitinimas: kada ir kaip pradėti
Nuo 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradėta duoti vertingo papildomo maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai. Jei tuo metu jie negauna kieto maisto, vėliau jie gali sunkiai jį priimti, atsisakyti kieto maisto arba vemti.
Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėn. amžiaus. Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Be to, dauguma kūdikių jau būna pakankamai išsivystę, kad galėtų gauti kito maisto. Pavėluotas papildomo maisto įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas įvedimas gali padidinti infekcijos riziką.
Ne visi papildomo maitinimo produktai yra vienodai maistingi. Tėvai dažnai pasikliauja lengvai prieinamais produktais, tačiau kai kuriuose komerciniuose kūdikių maisto produktuose gali būti per daug sočiųjų arba transriebalų, laisvųjų cukrų ir druskos. Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai taip pat kelia susirūpinimą dėl sveikatos.
Tandeminis žindymas
Jei šeimoje atsiranda du vaikai arti amžiaus, galima svarstyti apie tandemini žindymą. Tai reiškia, kad mama žindo abu vaikus vienu metu ar pakaitomis. Tandemini žindanti mama turi gauti kur kas daugiau maisto kalorijų. Jų kiekis priklauso nuo motinos pieno dalies abiejų vaikų maiste, jos fizinio aktyvumo, svorio ir mitybos būklės. Svarbiausia - leisti apetitui vadovauti ir užtikrinti pakankamą maisto ir skysčių kiekį.
Jei vyresnysis vaikas atsisako krūties, galbūt neverta būti per daug atkakliems, siekiant jį kuo ilgiau išlaikyti prie krūties. Geriau pasistenkite kitu būdu išsaugoti ir puoselėti betarpišką jūsų sielų artumą. Daugumai antramečių dominuojanti paskata glaustis prie mamos yra betarpiškas artumas ir nusiraminimas, todėl ilgiausiai išlieka žindymai prieš užmiegant.