Kaip apsaugoti vaikus darželyje nuo karščio: išsamūs patarimai tėvams ir įstaigoms

Šiltuoju metų laiku daugelis tėvų su vaikais kasdien lauke praleidžia bent valandą kitą, kiti - ir visą pusdienį, o gyvenantieji nuosavuose namuose apskritai mažai pareina į vidų. Tačiau karštis, ypač ekstremalus, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti vaikais, ypač tais, kurie lanko darželius.

Vaikų veikla lauke: tarp normų ir realybės

Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ numatyta, kad kasdien 2 kartus šviesiu paros metu darželius lankantys vaikai turi būti išvedami į lauką. Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai. Tačiau darželių administracijos požiūris, ar vesti vaikus į lauką, ar vis tik visą dieną palikti grupėje, labai skiriasi. Vienuose darželiuose vaikai į lauką vedami nuolat, bet kokiu oru bei, kaip ir numatyta higienos normoje, 2 kartus per dieną.

Kita vertus, kai kuriose ugdymo įstaigose pastebima tendencija riboti vaikų buvimą lauke dėl įvairių priežasčių. Dažniausia įvardijama priežastis, kodėl vaikai darželiuose nevedami į lauką - sudėtinga adaptacija ugdymo įstaigoje. Kai kuriems vaikams priprasti prie darželio - tikrai labai sunku, kaskart grįžus po ligos vyksta nauja adaptacija. Nemažai vaikų, likę be tėvų, didžiąją dalį dienos verkia, tad vėlgi kitos veiklos - darbeliai, žaidimai ar kelionės į lauką - iš dienotvarkės natūraliai eliminuojamos. Vaikai, kurie dar nespėjo adaptuotis, rengimąsi ir ėjimą į lauką gali suprasti kaip kelionę namo ir mamos atėjimą, todėl dar labiau stresuoja. Adaptacijos procesui vykstant sėkmingai grupė pradeda laikytis įprastos dienotvarkės, kurioje po pusryčių ir po vakarienės numatytas ir pabuvimas (nors ir neilgas) lauke.

Kita vertus, kai kurie tėvai yra įsitikinę, kad tam tikra prasme ligas gali paskatinti pats vedimas į lauką: auklėtojoms tenka aprengti arba padėti apsirengti maždaug 20-čiai vaikų. Storais kombinezonais aprengti ir prie durų laukiantys vaikai sukaista, suprakaituoja, o išėję į lauką greičiau peršąla. Jeigu esama situacija tėvų netenkina, reikėtų bandyti rasti kompromisą. Savo ruožtu tėvai turėtų pasirūpinti tinkama neperšlampama ir neperpučiama apranga, kokybiška avalyne, geros kokybės ir lengvai aprengiamais aksesuarais (pirštinėmis, šalaurais, kepurėmis ir kt.). Kraštutiniu atveju, jei administracija į tėvų prašymus vesti vaiką į lauką neatsižvelgia, reikėtų keisti ugdymo įstaigą.

Karščio poveikis vaikų sveikatai: kodėl jis pavojingesnis mažiesiems?

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą. Pernelyg didelis šilumos poveikis yra rimtas stresas organizmui, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Perkaitusį žmogų gali ištikti mirtinai pavojingas šilumos smūgis, paaštrėti lėtinės ligos. Perkaitus pakyla temperatūra, išberia prakaitinė, patinsta ir pabrinksta oda, skauda galvą, pykina, vemiama, zvimbia ausyse, mirga akyse, išpila šaltas prakaitas, žmogus alpsta, pasireiškia šilumos sukelti spazmai, sutrinka orientacija.

Karštis ypatingai pavojingas kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui dėl nesusiformavusios termoreguliacijos: jų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių, nes jie mažiau prakaituoja. Jų atsivėsimo procesai užtrunka ilgiau, todėl turi didesnę riziką perkaisti. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu. Vaikų kūno paviršiaus plotas, palyginti su mase, yra didesnis, todėl jie greičiau sugeria šilumą iš aplinkos. Jie daugiau prakaituoja (palyginti su kūno mase), taip bandydami atsivėsinti, tačiau kartu praranda daug skysčių. Vaikai greičiau netenka skysčių kvėpuodami, nes kvėpuoja dažniau nei suaugusieji. Taip pat maži vaikai negali aiškiai pasakyti, kada nori gerti, ypač patys mažiausi negali žodžiais išreikšti troškulio. Dėl šių priežasčių tėvų atidumas ir tinkama priežiūra karštuoju metu yra būtini.

Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir tėvams

Specialistai dalijasi informacija, skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kaip apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio.

Vėdinimas ir patalpų mikroklimatas:

• Ryte, kol dar yra vėsiau ir aplinkos oro temperatūra nebūna labai pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas.
• Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.
• Patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai šilumos.
• Esant galimybei, rekomenduojama naudoti oro kondicionierius. Lopšelis-darželis Šilainiuose vienintelis Kaune kondicionierius turi visose grupėse. Nors daliai įstaigų jau yra kondicionierių, norint paspartinti jų įsigijimą, planuojama skirti papildomą finansavimą. Tačiau pastebima, kad kai kuriose įstaigose kondicionierių dar trūksta ir grupėse, ir kitose patalpose.
• Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 laipsnius, ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Jei naudojami oro kondicionieriai ar ventiliatoriai, jie neturėtų būti nukreipti į vaikus.
• Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai. Tinkama temperatūra patalpose yra apie +18°C.

Apranga ir apsauga nuo saulės:

• Dieną, esant karščiams, vaikams rekomenduojama rengti šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių.
• Galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis - akiniais nuo saulės.
• Vaikų odą, kurios nedengia drabužiai, rekomenduojama ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris suteiktų SPF 50+ apsaugą. Būnant lauke, reikia riboti buvimo saulėkaitoje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių, dažniau būti medžių pavėsyje, po skėčiais ir kt.
• Migdyti vaikus rekomenduojama tik natūralių audinių patalynėje aprengtus laisvais, lengvais, natūralių audinių miego drabužėliais arba iš vis be jų, tik su apatiniais drabužiais.

Mityba ir skysčiai:

• Viena svarbiausių rekomendacijų - duoti vaikams gerti pakankamai skysčių. Vanduo (mineralinis, mineralizuotas, geriamasis) turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nerekomenduojama vaikams duoti gerti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas.
• Svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti vaikams gerti. Vaikai vartoti skysčius, kai yra karšta, turi nuolat - visą dieną po truputį, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Kai vaikai pajaučia troškulį, jie jau gali būti dehidratavę (netekę skysčių), nes jie pajaučia troškulį tik tada, kai prakaituodami praranda apie 2 proc. kūno masės.
• Vaikams reikėtų pasiūlyti lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
• Pusryčiams rinktis daugiau angliavandenius (košės, blyneliai, granola) ir daržovių, vaisių. Pietums ir vakarienei rekomenduojama rinktis baltymus (mėsą, žuvį, varškę) ir daržoves. Vaikai noriai valgo tai, ką galima valgyti rankomis, be padažų. Pavyzdžiui vištienos, žuvies piršteliai su morkų, agurkų lazdelėmis, saldžiųjų bulvių lazdelės, tortilijos su vištiena ir įvairiomis daržovėmis ir graikišku jogurtu. Vaikai mielai valgo vaisių ir uogų salotas su graikišku jogurtu, vaisių ir uogų vėrinukus, daržovių vėrinukus, varškę su uogomis, vaisiais ir jogurtu. Vakarienei galima išvirti lengvą sriubą su vištienos gabaliukais ir daržovėmis, iškepti blynelius (iš daržovių ir varškės su pilno grūdo miltais) ir patiekti su uogomis, išvirti varškėtukų.
• Jei vaikas atsisako valgyti, versti nereikėtų. Svarbiausia, kad vaikai gautų pakankamai skysčių.

Fizinė veikla ir poilsis:

• Apribokite fizinę veiklą lauke, į kiemą eikite ryte ir vakare. Per ekstremalius karščius, stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
• Per didelius karščius rekomenduojama dalį dienos praleisti prekybos centruose dėl vėsesnių patalpų.
• Esant karščiams, vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus.

Pirmoji pagalba ir ekstremalios situacijos

Šilumos ar (ir) saulės smūgis:

• Jeigu nukentėjęs nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, vėsinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį.
• Jei pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda ir sąmoningo žmogaus būklė nepradeda gerėti per kelias minutes, rekomenduojama taip pat kviesti greitąją pagalbą arba skubiai gabenti jį į artimiausią ligoninę.
• Lietuvoje veikia trumpasis telefono numeris 113, skirtas neskubiai medicininei informacijai ar konsultacijai gauti. Juo galima skambinti, kai reikalinga tik medicininė konsultacija, t. y. situacija nekelia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, kad atvyktų greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada. Jei telefoninio pokalbio metu dispečeris nuspręstų, kad vis dėlto reikalinga siųsti GMP brigadą, jis tai padarys.

Karščiavimas ir jo valdymas:

• Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių: per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje ar kaitroje lauke, reakcija į skiepus. Vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų.
• Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.
• Bekontakčiu termometru galima greitai, tiksliai ir higieniškai pamatuoti temperatūrą.
• Jei vaikas elgiasi įprastai, nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai.
• Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.
• Esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informaciniame lapelyje. Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti.
• Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
• Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. Vos prasidėjus kalendorinei vasarai į Lietuvą atkeliavo karštis. Paprastai karščiu laikomas toks meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra yra +30 laipsnių aukštesnė, o toks pavojingas temperatūros pakilimas trunka 1 - 2 dienas. Nors karštis gali padaryti neigiamą įtaką visų žmonių sveikatai, tačiau jis itin pavojingas vaikams. Tad Visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, jog ne tik tėveliai, bet ir ugdymo įstaigų personalas turi imtis priemonių, apsaugančių vaikus nuo galimo neigiamo karščio poveikio. Vaikų žaidimų aikštelėse turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių.

Pavyzdiniai sveiki receptai vaikams karštą dieną

Vandens ir vaisių gėrimas:

• Arbūzo ir žaliosios arbatos kokteilis: Suberkite ingredientus į vandenį ir gautą gėrimą palikite šaldytuve bent 2-4 valandoms. Vėliau jį išimkite ir gerai išmaišykite. Paruoškite arbatą iš 1 arbatos pakelio ir 300 ml karšto vandens. Atvėsinkite. Į elektrinio trintuvo indą sudėkite arbūzą be sėklų, įpilkite atvėsusią arbatą ir įspauskite laimo ar citrinos sulčių. Sutrinkite. Paragaukite ir jei norisi rūgščiau, įspauskite dar citrinos sulčių, o jei saldžiau - įdėkite medaus, klevų sirupo, stevijos ar kt.
• Braškių ir apelsinų gaivusis gėrimas: Jums reikės: 100 g šviežių braškių, 200 ml šviežiai spaustų apelsino sulčių, 70 ml agavos sirupo ar kito saldiklio, 1 vnt. citrinos (pusės sulčiai, pusės gabalėliams). Sumaišykite braškes su agavos sirupu, apelsino sultimis ir viską sutrinkite smulkintuvu iki skystos masės. Jeigu nenorite minkštimo, perkoškite. Tuomet supilkite gautą mišinį į paruoštą indą su šaltu vandeniu ir pridėkite citrinos gabalėlių.

Chia pudingas su vaisiais:Chia sėklos, lietuviškai vadinamos ispaninių šalavijų sėklomis, yra itin naudingos.

• Bazinis chia pudingas: Visus ingredientus (pvz., 3-4 valg. šaukštus chia sėklų, 200 ml augalinio pieno, 1-2 arb. šaukštus saldiklio) beriame į indą. Gerai išmaišome, leidžiame pastovėti penkias minutes ir dar kartą išmaišome. Dedame į sandarų, uždaromą indelį ir paliekame šaldytuve per naktį (arba mažiausiai 3 valandas).
• Variacijos: Kai pudingas paruoštas, belieka sugalvoti, kuo jį pagardinti. Tam puikiai tinka įvairiausi vaisiai, uogos (trintos, pjaustytos ir pan.), riešutai ar sėklos. Pavyzdžiui, su trintais vaisiais - į stiklinę dedame bazinio chia pudingo, ant viršaus - sutrintų vaisių (kivio, banano ir saujos špinatų). Arba su braškėmis, šilauogėmis ir bananais.

Lengvi patiekalai:

• Cukinijų ir varškės blyneliai su krapais: Cukiniją sutarkuoti per burokinę tarką ir sumaišyti su žiupsneliu druskos, palikti 5-10 minučių pastovėti, kad cukinija išskirtų sultis. Tada ranka nusunkti tarkių išskirtas sultis. Tarkius sumaišyti su kiaušiniu, varške, miltais, smulkintais krapais, įspaustu česnako (jeigu nemėgstate, galima jo nedėti), pagardinti pipirais. Labai tinka įdėti svogūnų laiškų arba įpjaustyti truputį rūkytos ar sūdytos lašišos. Blynelius kepti įkaitintoje keptuvėje, gražiai apkepant iš abiejų pusių.
• Agurkų „sušis“ su lašiša ir kreminiu sūreliu: Agurkus nulupti, nupjauti galus ir supjaustyti 1,5 cm storio griežinėliais. Išpjauti griežinėlių vidų (sėklas). Supjaustyti lašišą kvadratukais, daugmaž 1.5 x 1.5 cm dydžio kubeliais. Į kiekvieną agurko griežinėlį dedame po gabalėlį lašišos, o tarpą (likusią tuščią agurko vietą) užpildome kreminiu sūreliu. Agurkų „sušius“ apvoliojame sezamo sėklose. Patiekiame su sojos padažu.

tags: #vaikai #darzelyje #per #karsti