Nesivystantis nėštumas: simptomai, priežastys ir pagalba

Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.

Kas yra nesivystantis nėštumas?

Nesivystantis nėštumas, mediciniškai dar vadinamas „missed abortion“, yra būklė, kai vaisius ar gemalas nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką šios situacijos „nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar gali jausti nėštumo simptomus, tačiau vaisius jau nebegyvas.

Manoma, kad apie 15-30% visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu.

Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus:

• Ankstyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės.
• Vėlyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.

Apie 80% persileidimų įvyksta pirmajame trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukiasi. Nesivystantis nėštumas dažniausiai nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.

Galimos nesivystančio nėštumo priežastys

Tikslios nesivystančio nėštumo priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai pasitaiko kelios pagrindinės priežastys:

• Genetinės ir chromosominės anomalijos: Tai yra pagrindinė priežastis, atsakinga už maždaug 50% pirmojo trimestro netekčių. Vaisiaus genetinė medžiaga gali būti sutrikusi, arba gali būti labai rimtos, su gyvybe nesuderinamos apsigimimai ir anomalijos. Tai natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Svarbu suprasti: šios chromosomų anomalijos paprastai nėra susijusios su tėvų genetika ar jų elgesiu; tai dažniau atsitiktinės genetinės klaidos, kurios gali atsirasti apvaisinimo metu. Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino.
• Hormonų disbalansas: Hormoninis disbalansas motinos organizme, ypač progesterono trūkumas, gali trukdyti normaliam nėštumo vystymuisi. Progesteronas yra pagrindinis nėštumo hormonas, paruošiantis gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui, gerinantis gimdos kraujotaką ir mažinantis jos dirglumą.
• Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio problemos: Gimdos ligos, deformacijos (pvz., pertvaros, miomos, sąaugos) ar gimdos kaklelio nepakankamumas gali trukdyti vaisiui normaliai vystytis ir išnešioti nėštumą.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Motinos imuninės sistemos reakcija į vaisių taip pat gali turėti įtakos nėštumo eigai.
• Infekcijos ir uždegimai: Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga, raudonukė, toksoplazmozė, citomegalo virusas, gali pakenkti besivystančiam vaisiui. Listeriozė - bakterijų sukeltas susirgimas, dažnai aptinkamas žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, taip pat gali sukelti persileidimą.
• Lėtinės ligos: Chroniškos ligos, ypač jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai, pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai, gali padidinti persileidimo riziką.
• Gyvenimo būdo veiksniai: Narkotinių medžiagų vartojimas, kai kurių vaistų vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, stiprios traumos ir sumušimai (pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą) yra kiti rizikos veiksniai. Didelis kofeino kiekis taip pat gali padidinti riziką.
• Amžius: Moters amžius yra vienas stipriausių rizikos veiksnių. Moterims iki 30 metų rizika siekia apie 10-12%. Nuo 30 iki 34 metų ji pakyla iki maždaug 15%, o 35-39 metų amžiaus grupėje siekia jau 20%. Moterims vyresnėms nei 40 metų tikimybė pasiekia 40%. Tačiau tai nereiškia, kad vyresnės moterys negali sėkmingai išnešioti.

Svarbu pabrėžti, kad moteris nėra kalta dėl nesivystančio nėštumo. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.

Nesivystančio nėštumo simptomai

Daugelis moterų nejaučia jokių specifinių požymių ar simptomų, rodančių, kad kažkas yra ne taip. Tačiau kartais gali pasireikšti šie požymiai:

• Nėštumo simptomų išnykimas: Pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir kiti ankstyvieji nėštumo požymiai gali pradėti silpnėti arba visai išnykti. Tai vienas iš dažniausių nesivystančio nėštumo požymių.
• Nebūdingas kraujavimas: Gali pasireikšti tepliojimas, išskyros su krauju. Kraujavimas nebūtinai yra intensyvus, jis gali priminti tepimą.
• Pilvo maudimas ar skausmas: Skausmas apatinėje nugaros dalyje ir/arba pilvo apačioje, kuris gali priminti mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai būna stipresnis.
• Sąrėmiai: Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.

Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?

Diagnozė dažniausiai patvirtinama per ginekologinį patikrinimą ir ultragarso tyrimą. Per echoskopiją gydytojas gali pastebėti, kad:

• Nėra vaisiaus širdies plakimo.
• Embionas yra mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
• Matomas tik tuščias gemalo maišelis.

Taip pat gydytojas gali sekti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje. Nėštumo metu šis hormonas turėtų stabiliai didėti. Jei hCG kiekis nekyla arba ima mažėti, tai gali signalizuoti apie problemas.

Ką daryti po diagnozės?

Gavus nesivystančio nėštumo diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus gydymo variantus:

• Laukimo taktika (natūralus išsivalymas): Jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą, galima tiesiog laukti, kol jis savaime pasišalins su krauju. Paprastai tai trunka iki savaitės. Tačiau moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes ilgas laukimas yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
• Medikamentinis išvalymas (konservatyvus gydymas): Skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie skatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą. Vaistas sukelia persileidimą, kuris dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, gali prireikti kito gydymo metodo. Medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.
• Chirurginis išvalymas (abrazyja arba vakuumo aspiracija):
  • Vakuumo aspiracija: Procedūra įprastai atliekama iki 12 (retai, patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
  • Abrazyja: Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje (su narkoze).

Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.

Emocinė pusė: kaip padėti sau?

Nesivystantis nėštumas yra ne tik fizinė, bet ir sunki emocinė trauma. Net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta, normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą ar savęs nuvertinimą.

• Leiskite sau išgyventi emocijas: Nespauskite savęs „greitai pamiršti“. Nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą.
• Pasikalbėkite su artimaisiais arba specialistais: Palaikymas yra labai svarbus. Psichologo pagalba gali būti itin reikšminga. Yra moterų grupių, forumų, kur galima rasti supratimą ir palaikymą.
• Neįsiskolininkite sau kaltės: Tyrimai rodo, kad objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė.
• Saugokite savo kūną ir protą: Skirkite laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą. Fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar sportas, gali padėti atkurti santykį su savo kūnu. Edukacinė ir kūrybinė veikla, įvairios terapijos taip pat gali padėti.

Ar galima pastoti vėl?

Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to, kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 2-3 mėnesinių ciklus.

Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą, svarbu stiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą. Net po dviejų persileidimų iš eilės 85% moterų sėkmingai išnešioja kitą nėštumą.

Progesterono testas: pagalba prognozuojant nėštumo eigą

Moterims, kurioms ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškia grėsmingo persileidimo požymiai (skausmas, kraujavimas, abejotinas ultragarsinis tyrimas), tolesnę nėštumo eigą gali prognozuoti progesterono kraujo serume testas. Šis testas gali padėti identifikuoti pacientes, kurioms nėštumas pasibaigs savaiminiu persileidimu ar negimdiniu nėštumu.

Vaginaliniu kraujavimu ar skausmu pirmajame nėštumo trimestre skundžiasi beveik 30% moterų. Nors ultragarsinis tyrimas gali patvirtinti normaliai besivystantį nėštumą, to nepakanka norint nustatyti, ar nėštumas sėkmingai vystysis toliau. Progesterono testas gali suteikti papildomos informacijos.

Žemas progesterono kiekis kraujo serume yra susijęs su savaiminiu persileidimu, abortu ar negimdiniu nėštumu. Esant progesterono kiekiui žemiau tam tikros ribos, nesėkmingo nėštumo rizika sudaro 99,2%, aukščiau ribos - 44,8%.

Progesterono testas gali prognozuoti nesėkmingą nėštumo baigtį, tačiau negali atskirti savaiminio persileidimo, aborto ar negimdinio nėštumo galimybių. Todėl jis turėtų būti papildytas kitais tyrimo metodais, pavyzdžiui, β chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimu.

Tyrimų rezultatai paprastai interpretuojami įvertinus anamnezę, apžiūros duomenis, ultragarsinio tyrimo duomenis. Mokslininkai padarė išvadą, kad progesterono testas turi būti naudojamas kaip papildomas diagnostinis kriterijus moterims, kurios ankstyvuoju nėštumo periodu skundžiasi kraujavimu ir skausmu. Jis turi papildyti ankstyvo nėštumo diagnostikos algoritmus.

tags: #nesivystantis #nestumas #simptomai