Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas sprendimas įteisinti gimdymus namuose ir suteikti slaugytojams bei akušeriams daugiau funkcijų bei atsakomybės atveria naują puslapį Lietuvos sveikatos apsaugos istorijoje. Šis žingsnis, kuriam pritarė Ministrų kabinetas, siekia užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas moterims, pasirinkusioms gimdyti artimoje aplinkoje, tuo pačiu panaikinant iki šiol egzistavusią „neaiškią sritį“, kuri skatino „neteisėtą veiklą“.
Kodėl Gimdymai Namuose?
„Tai labai svarbu, nes žmonės gimdo namuose, tokia yra realybė, tai yra jų pasirinkimo teisė. To negalima ignoruoti, todėl valstybė turi aiškiai nustatyti taisykles, kurių būtina laikytis, siekiant užtikrinti saugumą“, - pabrėžia ministras A. Šis požiūris atspindi supratimą, kad valstybė privalo prisitaikyti prie visuomenės realijų ir užtikrinti saugų pasirinkimą tiems, kurie siekia patirti gimdymo procesą privačioje, artimoje aplinkoje. Naujoji metodika leis užtikrinti kokybiškas paslaugas visoms mamoms, nusprendusioms vaikelio susilaukti sau artimoje aplinkoje - namuose.
Naujos Akušerių Funkcijos ir Atsakomybės
Iki šiol akušeriai negalėjo savarankiškai teikti medikamentinės pagalbos gimdyvėms namuose, o privalėjo nedelsdami gabenti jas į gydymo įstaigas. Naujasis SAM siūlymas numato, kad akušeriai galėtų teikti reikiamą medikamentinę pagalbą, jei gimdyvei iškiltų pavojus. „Mūsų parengtame projekte numatyta, kad akušeriai galėtų teikti medikamentinę pagalbą, jei gimdyvei iškiltų pavojus. Jei nėštumas bus nerizikingas, akušeriai galės jį priimti namuose, o taip pat skirti ir išrašyti reikiamus vaistus“, - aiškina O. Tai reiškia, kad kvalifikuoti specialistai turės galimybę veikti autonomiškiau, užtikrinant moters ir naujagimio saugumą gimdymo metu.
Rizikingi ir Nerizikingi Gimdymai: Svarbus Skirtumas
Svarbu suprasti, kad namuose galės būti priimami ne visi gimdymai, o pirmiausia tie, kurie nėra rizikingi. Tai reiškia, kad prieš apsisprendžiant dėl gimdymo namuose, bus atliekamas išsamus nėštumo ir motinos būklės įvertinimas. Toks apribojimas užtikrins, kad būtų išvengta situacijų, kurios gali kelti pavojų motinos ar vaiko gyvybei ir sveikatai.
Gimdymo Medikalizacijos Problema ir Statistika
Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Medicininiu požiūriu, gimdymo intervencija apibrėžiama kaip kūno vientisumo pažeidimas. Tai apima cezario operacijas, vakuumo ar replių panaudojimą, gimdymo sužadinimą (kai procedūromis arba medikamentais bandoma iššaukti spontaniškai neprasidėjusį gimdymą), gimdymo skatinimą (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita).
Pasaulyje akušerės ir gimdymo aktyvistės vis garsiau kelia gimdymo medikalizacijos problemą. Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos (2022 metų gimimų medicininių duomenų šis institutas dar nėra paskelbęs). Nepaisant to, statistika rodo aukštą intervencijų dažnį: devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra, 84 proc. statytas kateteris arba lašinė, 57 proc. nuleisti vaisiaus vandenys. Pusė moterų teigia patyrusios gimdymo sužadinimą arba skatinimą - šie procentai išlieka panašūs ir 2021, ir 2022 metais.
Net ir SAM patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginys „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, nesumažina tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičiaus - 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais. 2022 m. be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 proc. atvejų.
Informuoto Sutikimo ir Bendravimo Su Pacientėmis Problema
Daugiau nei trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. Tai reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos buvo atliktos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. Be to, 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama.
77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos.
Didžiausias dėmesys moterų sutikimo atžvilgiu skiriamas Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (po 85 proc.), mažiausiai - Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų).
Spaudimas sutikti su tuo, kas planuojama daryti, taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo stacionaro. Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.). Vilniaus regionas šiuo klausimu apskritai pasirodo prasčiausiai. Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės. Visos šios įstaigos atsiduria ir prie labiausiai su savo gimdyvėmis bendraujančių ir padedančių joms suprasti, kas daroma ar siūloma: iš Tauragės ligoninėje gimdžiusiųjų keturios iš penkių nurodo, kad joms pakako informacijos apie intervencijas, iš gimdžiusių Kauno P. Mažylio gimdymo namuose taip teigė 78 proc., o iš LSMU ligoninės Kauno klinikų - 76 proc.
Yra skirtumas ir tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.). Ne pirmus vaikus 2022 metais gimdžiusioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos - 74 procentams pakako informacijos apie save, o 87 procentams - apie kūdikį. Priežastis tam gali būti ne viena - tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų. Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių.
Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc.
Normalaus Gimdymo Eiga: Laikas ir Fazių Ypatumai
Nors šiuolaikiniai nuskausminimo būdai gali sutrumpinti gimdymo trukmę, medikai pabrėžia, kad per greitas gimdymas gali būti ne mažiau žalingas nei per ilgas. Ginekologų teigimu, normalus gimdymas paprastai tęsiasi 12-16 valandų, tačiau gali užtrukti ir ilgiau.
Gimdymo procesas skirstomas į tris pagrindinius periodus:
Pirmasis gimdymo periodas - gimdos kaklelio vėrimasis: Šis laikotarpis prasideda nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių ir baigiasi visiškai atsivėrus gimdos kakleliui (iki 10 cm). Jis skirstomas į dvi fazes:
- Latentinė fazė: Gimdos kaklelis atsiveria iki 3-4 cm. Negimdžiusioms moterims tai gali trukti 6-8 valandas, gimdžiusioms - apie 4-5 valandas. Tačiau latentinės fazės normos ribos yra gana plačios, gali tęstis iki 20-24 valandų. Šiuo metu moteris gali jausti paruošiamuosius sąrėmius, kurie yra nereguliarūs ir gali tęstis visą nėštumą. Tai natūralus gimdos ruošimasis gimdymui.
- Aktyvioji fazė: Gimdos kaklelis veriasi greičiau. Sąrėmiai tampa reguliarūs, dažnesni (3-5 per 10 min.) ir ilgesni (60-90 sekundžių). Šioje fazėje skausmas intensyvėja.
Antrasis gimdymo periodas - išstūmimas: Prasideda, kai gimdos kaklelis visiškai atsivėręs. Šiuo metu prasideda gimdos raumenų susitraukimai ir vadinamosios gimdymo jėgos - stangos, dėl kurių vaisius pradeda judėti gimdymo takais. Pirmą kartą gimdančioms šis laikotarpis paprastai trunka apie 1 valandą, jau gimdžiusioms - apie 30 minučių. Stangos yra nevalingos, tačiau moteris gali jas šiek tiek valdyti kvėpavimu.
Trečiasis gimdymo periodas - placentinis: Šio laikotarpio metu pasišalina placenta ir vaisiaus dangalai. Gimdai greitai susitraukus po naujagimio gimimo, placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės ir yra išstumiama. Šis periodas trunka apie 5-10 minučių, tačiau gali užtrukti ir ilgiau. Medikai aktyviai skatina gimdos susitraukimus, siekdami sumažinti moters kraujo netekimą, nes šis laikotarpis yra pavojingas dėl galimo kraujavimo.
KAIP PAGIMDYTI SVEIKĄ VAIKĄ? KAIP ELGTIS GIMDYMO METU?
Gimdymo Biomechanizmas: Vaisiaus Kelionė Per Gimdymo Takus
Normalaus gimdymo biomechanizmas, kai pirmeiga yra pakaušio dalis, o vaisiaus pozicija ir vaizdas yra priekiniai, apima keletą esminių momentų:
- Galvos nusileidimas: Vaisiaus galva nusileidžia į dubenį, prisitaikydama prie jo matmenų.
- Galvos palinkimas (flexio capitis): Vaisiaus smakras priglunda prie krūtinės, o pakaušis nusileidžia žemyn, taip sumažindamas galvos apimtį gimdymo takuose.
- Vidinis galvos pasisukimas (rotatio capitis interna): Vaisiaus galva sukasi mažojo dubens vidurio plokštumoje, prisitaikydama prie dubens matmenų.
- Galvos atsilošimas (deflexio capitis): Užgimsta pakaušis, o vėliau atsilošusi galva.
- Išorinis galvos pasisukimas (rotatio capitis externa): Vaisiaus pečiai įsistato į dubens matmenis ir pradeda suktis, skatindami išorinį galvos pasisukimą.
- Vaisiaus kūno gimimas: Gimsta priekinis petys, remdamasis į apatinę sąvaržos briauną, po to - užpakalinis petys ir likusi vaisiaus kūno dalis.
Gimdymo Pozos ir Jų Įtaka
Nors ligoninėse dažniausiai moterys gimdo pusiau gulomis, atremiant pėdas į atramas, medikai pastebi, kad ši padėtis nėra pati palankiausia. Fizikos dėsniai rodo, kad gimdymas atsitūpus yra viena iš geriausių pozų, tačiau ji turi ir trūkumų, pavyzdžiui, sunkiau suteikti pagalbą. Gimdymas keturpėsčia (šuniuko poza) leidžia stumti vaisių vertikaliau, tačiau moteris atsukta nugara į personalą. Gimdymas gulint ant šono taip pat turi savų techninių sunkumų, jei lova nėra specialiai pritaikyta.
Kiekviena moteris intuityviai gali jausti jai patogiausią padėtį, ir tai nebūtinai turi būti viena iš išvardintų. Svarbu, kad gimdymo metu būtų galimybė judėti ir keisti pozas, nes tai skatina gimdymo veiklą, mažina diskomfortą ir gali pagreitinti procesą.
Gimdyvės Priežiūra Normalaus Gimdymo Metu
Gimdymo metu svarbu nuolat stebėti motinos ir vaisiaus būklę. Tai apima pulsą, arterinį kraujospūdį, temperatūrą, vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą. Makštiniai tyrimai atliekami esant indikacijų, siekiant įvertinti gimdos kaklelio atsidarymą ir vaisiaus padėtį.
Atsidarymo laikotarpiu gali būti taikomos skausmą malšinančios priemonės, tokios kaip taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, masažas, ir, jei moteris pageidauja, epidūrinė nejautra.
Išstūmimo laikotarpiu svarbu, kad moteris pasirinktų jai patogią gimdymo padėtį ir tinkamai atliktų stangas. Akušerė teikia rankinę pagalbą gimstant naujagimio galvytei, palaiko jos palinkimą, prilaiko tarpvietę ir reguliuoja stangas.
Placentinis laikotarpis, nors ir trumpas, yra pavojingas dėl galimo kraujavimo. Aktyvi placentinio laikotarpio taktika, apimanti oksitocino leidimą ir gimdos masažą, padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką.
Išvados: Pasitikėjimas ir Bendravimas - Gimdymo Sėkmės Pagrindas
Akušerių požiūriu, labai svarbus yra tiek akušerių, tiek gimdyvių psichologinis pasiruošimas gimdymui. Tarpusavio ryšio užmezgimas ir pasitikėjimas gali lemti gimdymo eigą, medicininių intervencijų dažnį ir bendrą gimdymo patirtį. Naujoji metodika, leidžianti gimdyti namuose, bei siekis mažinti nepagrįstą gimdymo medikalizaciją, atspindi norą grįžti prie natūralesnio, moters poreikius labiau atitinkančio požiūrio į gimdymą, užtikrinant saugumą ir kokybę.
tags: #sveikatos #ministerijos #isleista #metodika #normalus #gimdymas