Vaiko teisė į privatų gyvenimą ir jo atvaizdo apsauga yra itin jautri ir svarbi tema šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje skaitmeninės technologijos ir socialiniai tinklai atveria plačias galimybes informacijos sklaidai. Nors fotografuoti ar filmuoti vaikus gali atrodyti nekalta veikla, būtina suprasti teisinius aspektus ir galimas pasekmes, susijusias su vaiko atvaizdo naudojimu ir viešinimu. Šiame straipsnyje gilinsimės į vaiko teisės į atvaizdą sampratą, sutikimo svarbą, skirtingų situacijų ypatumus ir galimą atsakomybę, siekdami suteikti išsamų supratimą tiek tėvams, tiek visiems, kurie susiduria su nepilnamečių atvaizdų viešinimu.
Teisinis pagrindas ir vaiko teisė į atvaizdą
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas tiesiogiai užtikrina vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją. Būtinas tėvų (ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą) ir, jei vaikas sugeba suformuluoti savo nuomonę, ir paties vaiko sutikimas vaiko atvaizdo panaudojimui. Vaiko atvaizdo panaudojimas, nesant bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu. Ši nuostata yra kertinė, užtikrinanti, kad vaiko atvaizdas nebūtų naudojamas be deramo leidimo ir kontrolės.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas taip pat griežtai reglamentuoja nepilnamečių atvaizdų viešinimą. Jis besąlygiškai, t. y. net ir esant vaiko ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimui, draudžia skelbti nepilnamečio atvaizdą neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį. Šiame įstatyme taip pat įtvirtintas besąlygiškas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, t. y. draudžiama skleisti visuomenės informavimo priemonėse nepilnamečių asmens duomenis, kurie žemina jo orumą ir (ar) pažeidžia interesus.
Tėvų sutikimas: ne tik leidimas fotografuoti
Svarbu suprasti, kad tėvų sutikimas fotografuoti ar filmuoti vaiką nereiškia, kad jie automatiškai sutiko, jog vaiko atvaizdas būtų viešinamas ir/ar teikiamas kitiems asmenims. Apie skelbiamą vaiko atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Taip pat turi būti aiškiai nurodoma, kam atvaizdas bus naudojamas ir kokiu tikslu. Tai reiškia, kad sutikimas turėtų būti konkretus ir apibrėžtas, o ne bendro pobūdžio. Pavyzdžiui, sutikimas leisti fotografuoti vaiką šventėje mokyklos renginyje nesuteikia teisės viešinti šių nuotraukų mokytojo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje be papildomo leidimo.
Vienas iš tėvų nesutinka: ką daryti?
Esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų, nesutinkantis su vaiko atvaizdo panaudojimu, turi teisę reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu. Jei kitas iš tėvų ar tretieji asmenys tokius veiksmus nutraukti nesutinka, nesutinkantis su vaiko atvaizdo naudojimu turi teisę kreiptis į teismą, reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu, bei civilinio proceso tvarka prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą vaikui. Ši nuostata pabrėžia, kad sprendimai dėl vaiko atvaizdo naudojimo turi būti priimami abiejų tėvų bendru sutarimu, o vieno iš tėvų nesutikimas yra pakankamas pagrindas veiksmų nutraukimui.
Advokatas Edvardas Steckis pastebi, kad tėvai dėl savo vaikų atvaizdų talpinimo Lietuvoje yra įspėjami gan dažnai, tačiau nubaudžiami rečiau. Anot jo, dažniau būna atvejų, kai nepilnamečių atvaizdus kelia artimieji, neturėdami tėvų sutikimo. Aptardamas atvejį su anyta, advokatas nurodė, kad tėvai turi teisę prieštarauti savo vaiko atvaizdų viešinimui, todėl gali griežčiau, pvz., raštu kreiptis į anytą ir reikalauti, kad vaizdai būtų pašalinti. Pašnekovas paminėjo ir dar gana efektyvų būdą, t. y. kreiptis į socialinio tinklo operatorius ir, pateikiant duomenis, kas yra vaiko tėvai, kad jie prieštarauja tokiam nuotraukų talpinimui, prašyti turinį pašalinti. Vis tik, jei tai nepadeda, galima pateikti ieškinį policijai, kad anytai būtų uždrausta tokius atvaizdus talpinti: „Už tokį elgesį be tėvų sutikimo, net jei tai - giminės ar draugai, gresia tiek civilinė atsakomybė (ieškinys iš tėvų), tiek turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas.“
Vaiko teisė į privatumą viešoje vietoje
Net ir viešoje vietoje esantys vaikai nepraranda savo privatumo ir individualumo, todėl turi būti paisoma atvaizdo savininko ir / ar vaiko tėvų (globėjų) valios dėl atvaizdo fiksavimo ar jo panaudojimo sąlygų. Tad, jeigu pašaliniai asmenys fotografuoja mažamečius ir tokiose nuotraukose fiksuojamas ne bendras vaizdas, o galima aiškiai įžiūrėti vaikus, jų veidus, tėvai pirmiausia gali įspėti fotografą, kad jie nesutinka, jog vaikas būtų fotografuojamas ir paprašyti tokias nuotraukas sunaikinti. Duomenų apsaugos ekspertė Asta Macijauskienė paminėjo, kad net ir fotografuojant, pvz., kraštovaizdį, kai į kadrą patenka nepilnametis, kurį nuotraukoje galima identifikuoti, tiek tėvai, tiek pats vaikas gali reikalauti nuotrauką ištrinti, net jei ji buvo padaryta asmeniniam naudojimui, o ne viešinimui. Pašnekovės aiškinimu, taip yra todėl, kad tėvų (vaiko) sutikimas yra reikalingas tiek pačiam fotografavimui / filmavimui, tiek nuotraukų / vaizdo įrašų naudojimui. Tačiau, anot A. Macijauskienės, net ir duotą sutikimą galima bet kada atšaukti.
Atsakingas tėvų elgesys socialiniuose tinkluose
Atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskelbtus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Vaiko tėvams ar kitiems asmenims, prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus, svarbu žinoti aukščiau nurodytą teisinę atsakomybę, atidžiai pasirinkti socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiamas vaiko atvaizdas (nuotraukos, vaizdo įrašas), konkrečios nuotraukos ar vaizdo įrašo pobūdį, įvertinti ar tikrai būtina tai skelbti ir kokiu tikslu tai daroma, taip pat, jei įmanoma, nustatyti socialinio tinklo naudotojų grupę, kuri galės matyti vaiko atvaizdą.
Siūlytina internete skelbti „prastesnės kokybės“ nuotraukas, arba nuotraukas, kurios gali būti žymimos vandens ženklais, arba pateikiamos mozaikos stiliumi, arba programiniu kodu uždrausti nuotraukų kopijavimą bei imtis kitų prieinamų nuotraukos plagijavimo apsaugos priemonių. Vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų garbė ir orumas. Taip pat reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka ar vaizdo įrašas gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei.
Rekomenduotina pasiklausti paties vaiko nuomonės, jei jis sugeba ją suformuluoti, ar jis sutinka ir nori, kad jo nuotraukos ar vaizdo įrašai būtų viešinami interneto erdvėje. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Todėl dėdami vaiko nuotraukas (atvaizdus) į socialinius tikslus tėvai turi elgtis atsakingai ir pirmiausia turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.
Teisinė atsakomybė už vaiko atvaizdo pažeidimą
Asmeniui, paskelbusiam nepilnamečio asmens atvaizdą (nuotrauką, vaizdo įrašą) visuomenės informavimo priemonėse ir pažeidus anksčiau išvardintas įstatymų nuostatas, gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti vaikui, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, padarytą žalą, taip pat, esant teisiniam pagrindui, administracinė atsakomybė dėl viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi, skleidimo.
Už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimą gali būti skirta iki 2 tūkst. eurų bauda. Tėvai, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, psichologiškai gniuždo savo vaiką, gali būti nubausti ne tik bauda, bet ir laisvės apribojimu, areštu ar net laisvės atėmimu iki 5 metų.
A. Macijauskienė akcentavo, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti vaiko filmavimo / fotografavimo ir atvaizdo viešinimo pasekmes, kadangi nuolatinis privataus gyvenimo viešinimas gali turėti įtakos vaiko psichologinei būklei. „Vaikas negali pasirinkti, ar jis nori būti atpažįstamas gatvėje, galbūt jis nenori, kad apie jo pirmuosius žingsnius žinotų nepažįstamas asmuo, bet to negali išreikšti ar paprieštarauti. Jei, pvz., nuomonės formuotojai tėvai nuolat skelbia nepilnamečių vaikų fotonuotraukas, dėl ko jų vaikas paskui patiria neigiamas socialines ar psichologines pasekmes, jis galėtų ginti savo teises, reikalaudamas iš tėvų atlyginti patirtą žalą“, - teigė duomenų apsaugos ekspertė. Ji paminėjo, kad, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose yra buvę garsių procesų, kai užaugę vaikai, ne savo noru padaryti socialinių tinklų žvaigždėmis, reiškė teisinius reikalavimus savo tėvams.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, jeigu atvaizdas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose ar visuomenės informavimo priemonėje, padėti galėtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Mitai ir realybė: vaikų fotografavimas ugdymo įstaigose
Dėl vaikų, mokinių ir darželinukų atvaizdų viešinimo, kai tuos atvaizdus viešina mokyklos, mokytojai, darželio auklėtojos, yra tikrai nemažai mitų. Kartais iš baimės, kad nebūtų nusižengta įstatymams, ugdymo įstaigos pradeda visai jokio atvaizdo nebeviešinti. Tačiau, pasak D. Urnikienės, svarbu nebijoti, o išlaikyti sveiką protą ir pasidomėti sąlygomis, kada ir kokiais atvejais galima nuotraukas ar filmuotą vaizdo medžiagą viešinti. Tada visiems bus geriau: tėveliams, nes jie matys, ką vaikai veikia ugdymo įstaigoje, mokytojams, nes jie gali parodyti, kokias metodikas pritaiko ugdymo proceso metu, ir mokykloms, nes galės pasidžiaugti, ypač, jeigu mokiniai pasiekia laimėjimų.
Mokyklai taip pat sunku iš anksto numatyti visas situacijas, todėl atsiranda kūrybiškų sprendimų: vaikus, kurie nenori, kad būtų fotografuojami renginiuose, pažymi lipdukais ar juostelėmis, tada fotografams yra paprasta pamatyti ir objektyvą nukreipti į kitą pusę. Mokymo įstaiga dėl vaikų fotografavimo ir atvaizdo viešinimo turi turėti atskiras sutikimo formas. Jos negali būti pateikiamos bendroje mokymosi sutartyje.
Išvados: atsakingumas ir pagarba vaiko teisėms
Apibendrinant, vaiko atvaizdo naudojimas ir viešinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus teisinių normų paisymo ir didelio atsakingumo. Būtina suprasti, kad vaiko teisė į atvaizdą ir privatų gyvenimą yra neatsiejama nuo jo gerovės ir orumo apsaugos. Nuo paties fotografavimo iki nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose ar kitose platformose, kiekvienas žingsnis turi būti apgalvotas ir atitikti įstatymų reikalavimus. Tėvai, kaip pagrindiniai vaiko atstovai, turi ne tik žinoti savo teises, bet ir pareigas, siekdami užtikrinti, kad vaiko atvaizdas būtų naudojamas tik su jo ir visų jo teisėtų atstovų sutikimu, ir jokiu būdu nepažeidžiant jo garbės bei orumo.
tags: #sutikimas #fotografuoti #vaikus