Naujagimio smegenyse tankus kraujagyslių tinklas: vystymosi ypatumai ir galimos komplikacijos

Naujagimio smegenų kraujagyslių tinklas yra gyvybiškai svarbus jo vystymuisi ir augimui. Šiame straipsnyje aptarsime neišnešiotų naujagimių ypatumus, dažniausiai pasitaikančias ligas, priežiūros principus ir slaugos ypatumus, taip pat panagrinėsime sukrėsto vaiko sindromą bei kitus svarbius aspektus, susijusius su naujagimių sveikata.

Neišnešiotas Naujagimis: Apibrėžimas ir Ypatumai

Neišnešiotu laikomas naujagimis, gimęs tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės arba sveriantis 500 - 2500g. Lietuvoje gimsta 5-6% neišnešiotų naujagimių. Paprastai prieš laiką gimdo moterys, sirgusios įvairiomis ligomis iki nėštumo ir jo metu, nešiojančios apsigimusį vaisių, neatsikratančios žalingų įpročių. Neišnešiotas naujagimis gimsta gimdymui įvykus prieš laiką. Gydytojas neišnešiotumą diagnozuoja išsiaiškinęs, kurią nėštumo savaitę naujagimis gimė, jį apžiūrėjęs, išmatavęs, pasvėręs, ištyręs refleksus.

Neišnešiotų Naujagimių Ypatumai

Neišnešioti naujagimiai yra nebrandūs, todėl juos greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai, dažniau kyla komplikacijos, didesnis mirties ir sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimo pavojus. Neišnešiotiems naujagimiams dažniau pažeidžiami plaučiai, akys, nustatomos kraujosruvos smegenų skilveliuose, diagnozuojami psichinės ir fizinės raidos sutrikimai. Kiti būdingi požymiai:

• Plonas poodinių riebalų sluoksnis, mažas raumenų tonusas.
• Verkia tyliai, silpnai, didžiąją paros dalį miega.
• Neišnešiotiems naujagimiams reikalinga ypatinga slauga, įskaitant koreguojamą šarmų-rūgščių ir elektrolitų pusiausvyrą.

Neišnešiotų Naujagimių Priežiūra

Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas. Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių. Ankstukai linkę prarasti ir išgarinti skysčius per ploną, trapią kūno odą, todėl inkubatoriuje gali būti padidinama drėgmė. Taip pat, kad vaikutis nešvaistytų kalorijų, užtikrinama šiluma. Būtina stengtis, jog ankstukas jaustųsi ramiai ir patogiai. „Kasdien klausdavome „Ar ji priaugo?“ ir jaudindavomės, kad ne, arba nerimaudavome, jog numetė svorio. Stebėdami vaikutį, tėvai turėtų stengtis užtikrinti komfortą ir ramybę. Kuo patogiau vaikas jaučiasi, tuo daugiau kalorijų sutaupo augti. Svarbu - neprarasti vilties. Net, jei stabiliai augęs ankstukas, staiga meta svorį dvi dienas iš eilės. Tai normalu. Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir kiekvienas turi savo specifinius svorio augimo būdus. Gali būti taip, kad kelias dienas auga, po to - dvi stovi vietoje, ir dar porą dienų svoris krinta. Stebėkite savo vaikutį, - kaip jis atrodo, kokia odos spalva, ar pakankamai ramus, ar jam patogu?

Ankstukų termoreguliacija

Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Kai vyresni kūdikiai ir suaugusieji pradeda šalti, jie ima drebėti, kad pasigamintų daugiau šilumos. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti, todėl vietoj to, kaip kraštutinį energijos šaltinį, ima deginti kūno riebalus, kurių turi sukaupę itin mažai. Todėl visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Iš visų jiems reikalingų dalykų, tai yra lengviausia užduotis. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Reikia stebėti, ar vaikučiui nešalta. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą.

Neišnešiotų kūdikių odos priežiūra

Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka. Ankstuko oda gali būti nebrandi, tačiau ji greitai auga. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių. Prausimuisi naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Tiesa, iš pradžių nerekomenduojama naudoti muilo, be gydytojo paskyrimo negalima tepti kremų, losjonų ar kitų medžiagų, kol nėra būtina, nes jos gali per lengvai susigerti. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti. Kuo sausesnė oda, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti pažeista. Todėl inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė. Pasistenkite užtikrinti, kad visi, kas liesis ir laikys kūdikį, darytų tai labai švelniai ir atsargiai.

Dažniausios Naujagimių Ligos

Naujagimiai yra ypač pažeidžiami įvairioms ligoms. Ankstyvas ligų nustatymas ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti rimtų komplikacijų.

Gelta

Tai dažna būklė, kai naujagimio oda ir akių baltymai pagelsta dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje. Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas. Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas, kai dalis naujagimio kraujo (su jame esančiu bilirubinu) pakeičiama donoro krauju.

Kvėpavimo Sutrikimai

Prematurams (neišiotiems naujagimiams) dažnai pasitaiko kvėpavimo sutrikimų, tokių kaip respiracinio distreso sindromas (RDS). RDS atsiranda dėl nepakankamo surfaktanto kiekio plaučiuose, kuris padeda išlaikyti plaučius atvirus. Gydymas apima deguonies terapiją, dirbtinę plaučių ventiliaciją ir surfaktanto skyrimą. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras). Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.

Apnėjos

Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo). Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Dažniausiai kvėpavimas atsistato savaime, tačiau kartais tenka jį vienaip ar kitaip skatinti: paglostyti naujagimio nugarą, paplekšnoti per padukus ar tiesiog pajudinti lovelę. Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną. teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP), kuris sudaromas pro į nosį įkištas kaniules. Kartais, kai apnėjos būna gilios ir dažnos, naujagimį tenka prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas, naudojami specialūs čiužinėliai, padedantys apsaugoti nuo kvėpavimo sustojimo (nustojus kvėpuoti, įsijungia garsinis signalas). „Kiekvieną kartą, kai ji nustodavo kvėpuoti netgi kelioms sekundėms, atrodydavo, kad mano pačios širdis sustodavo. Stebėti nustojusį kvėpuoti kūdikį tėvams atrodo grėsminga, vis dėlto reikia pasistengti nepanikuoti. Išsigąsti yra natūralu - tos kelios sekundės pavirsta amžinybe. Reikėtų žinoti, kad neišnešioti naujagimiai gali turėti gerokai ilgesnes kvėpavimo pauzes nei suaugusieji be žalingo poveikio. Tėvams reikėtų susikoncentruoti ne tik į kvėpavimo pauzių monitoriaus parodymus. Atidžiai įvertinkite vaiką, ar patogiai guli, ar nepasikeitė odos spalva. Jeigu kvėpavimo pauzės atrodo per ilgos, tai nereiškia, kad turėtumėte stovėti ir nieko nedaryti. Pabandykite patrinti savo kūdikio pėdutę švelniai, bet tvirtai. Tai paprastai paskatina kvėpavimą. Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę (apytikriai dukart greičiau nei suaugusiojo). Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šį laikiną širdies sulėtėjimą dažniausiai sukelia apnėjos. Tačiau retai tai signalizuoja apie pačios širdies problemas. Personalo atsakas į bradikardiją iš esmės panašus į apnėjos gydymą. Švelniai, bet tvirtai patrins vaikučio pėdutę. Jei tai nepadės, duos papildomo deguonies. Jei įvertins, kad reikalinga nuolatinė pagalba, paskirs kofeino. Vaikas bus atidžiai stebimas. Švelniai, bet tvirtai patrinti mažyliui pėdutę.

Periferinė cianozė

Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Nesvarbu, kaip šilta būtų kambaryje, kūdikiai aplinkos temperatūrą jaučia žymiai vėsesnę, nei suaugusieji. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę. Jei problemos priežastis yra apnėja, kad paskatintų kvėpavimą, švelniai patrins kūdikio pėdas. Jeigu kvėpavimo problema yra sunkesnė, gali duoti papildomai deguonies. Švelniai patrinkite vaiko pėdutę. Patikrinkite, ar mažyliui pakankamai šilta, paliesdami odą sprando ar nugaros srityje. Nereikėtų daryti išvadų liečiant plaštakas ar pėdas - tai gali klaidinti, nes kraujotaka dar nebrandi, todėl minėtos vietos dažnai būna vėsesnės.

Naujagimių infekcija

Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipūtimas…

Naujagimių Slauga Ligoninėje

Jei naujagimiui reikalinga medicininė priežiūra, jis gali būti paguldytas į ligoninę. Slauga ligoninėje apima:

• Gyvybinių Funkcijų Stebėjimą: Nuolatinis širdies ritmo, kvėpavimo dažnio ir temperatūros stebėjimas leidžia laiku pastebėti bet kokius nukrypimus nuo normos ir imtis reikiamų priemonių.
• Vaistų Skyrimą: Jei reikia, naujagimiui gali būti skiriami vaistai infekcijoms gydyti ar simptomams palengvinti. Vaistai skiriami tik gydytojo nurodymu ir griežtai laikantis dozavimo režimo.
• Maitinimo Pagalbą: Jei naujagimis negali žįsti ar valgyti iš buteliuko, jam gali būti reikalinga maitinimo per zondą pagalba. Tai užtikrina, kad kūdikis gautų reikiamą kiekį maistinių medžiagų.
• Kvėpavimo Palaikymą: Esant kvėpavimo sutrikimams, naujagimiui gali būti reikalinga deguonies terapija ar dirbtinė plaučių ventiliacija.

Patarimai Tėvams

Auginant naujagimį, svarbu prisiminti, kad tai reikalauja daug kantrybės, dėmesio ir meilės.

• Būkite Kantrūs: Naujagimiai reikalauja daug dėmesio ir priežiūros. Svarbu suprasti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus ir vystosi skirtingu tempu.
• Ieškokite Pagalbos: Nebijokite kreiptis į gydytoją ar kitus specialistus, jei turite klausimų ar rūpesčių. Ankstyva konsultacija gali padėti išspręsti problemas ir užtikrinti ramų auginimo laikotarpį.

Sukrėsto Vaiko Sindromas

Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.

Priežastys

• Kūdikio galvos dydis: Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti.
• Smegenų pozicija kaukolėje.
• Kraujagyslių tankumas ir trapumas.
• Silpni kaulai ir audiniai.

Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai. Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių.

Simptomai

Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas.

Diagnostika

Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas.

Pasekmės

Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių.

Gydymas

Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą.

Pirmoji Pagalba

Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. galva, kaklas ir nugara turi būti vienoje linijoje). Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą.

Prevencija

Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas. Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite!

Tymų Apžvalga

Tymai yra ūmi infekcinė liga, kurią sukelia virusas. Ši liga yra ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, todėl svarbu žinoti apie jos priežastis, simptomus, gydymą ir profilaktikos priemones.

Priežastys ir Plitimas

Tymus sukelia virusas, kuris greitai žūva aplinkoje. Tymų plitimo būdas yra oro lašelinis (čiaudint, kalbant, kosint, vartojant seilių lašeliais apkrėstą maistą, ligonio daiktus). Tai reiškia, kad virusas plinta per orą, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba.

Simptomai

Inkubacinis periodas trunka 9-17 (kartais 21) dieną nuo užsikrėtimo. Po 2-5 dienų temperatūra vėl pakyla. Dažniausi tymų simptomai yra:

• Temperatūros pakilimas (aukštesnė kaip 38,5°C)
• Intoksikacija
• Katariniai reiškiniai (sloga, kosulys)
• Konjunktyvitas (akių uždegimas)
• Dėminis - papulinis bėrimas, kuriam išnykstant atsiranda pigmentacija

Bėrimas paprastai prasideda nuo veido ir plinta po visą kūną.

Diagnostika

Liga diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą. Taip pat gali būti atliekami virusologiniai tyrimai.

Gydymas ir Slauga

Vaistai skiriami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus. Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, skiriama vaistų nuo temperatūros. Būtina duoti gerti daug skysčių, maitinti šiltu poskyščiu švelniu maistu. Jei būklė negerėja, pakyla aukšta temperatūra, vaikas sunkiai kosi, pradeda dusti, atsiranda galvos, ausies skausmai, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Komplikacijos

Dažniausiai liga komplikuojasi nusilpusiems po kitų ligų, sergantiems rachitu, mažakraujyste vaikams. Komplikacijos gali būti pneumonija, encefalitas (smegenų uždegimas) ir kitos rimtos būklės.

Profilaktika

Sergantis vaikas izoliuojamas visą ligos laiką. Kadangi tymais labai greitai užsikrečia neskiepyti ir nesirgę vaikai. Asmenims, buvusiems ar turėjusiems kontaktą su sergančiu vaiku, skiriamas 21 dienos karantinas. Vaikai nuo tymų skiepijami kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Skiepai yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo tymų.

Ligos Išmoka Slaugant Vaiką

Lietuvos Respublikos įstatymai numato ligos išmoką asmenims, slaugantiems sergančius vaikus.

Skyrimo Sąlygos

Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį:

• Ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
• Sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.

Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Mokėjimo Trukmė

Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį…

Kraujavimas į smegenis (Intrakranijinė hemoragija)

Naujagimiui kraujuojant į smegenis, tai yra rimta medicininė būklė, vadinama intrakranijine hemoragija. Tai dažniausiai pasitaiko neišnešiotiems kūdikiams arba tiems, kurie patyrė traumą gimdymo metu. Kraujavimas gali atsirasti dėl kraujagyslių plyšimo, dėl kraujagyslių silpnumo ar netinkamo kraujo krešėjimo. Simptomai gali būti įvairūs: nuo vangumo, kvėpavimo sutrikimų, iki traukulių ar net koma. Diagnozė paprastai nustatoma atlikus ultragarsinį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją. Gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir gali apimti stebėjimą, vaistų skyrimą arba chirurginę intervenciją. Svarbu greitai reaguoti į šią būklę, kad būtų sumažinta ilgalaikė neurologinė žala. Tėvams svarbu stebėti bet kokius neįprastus simptomus ir laiku kreiptis į gydytojus. Tinkamas gydymas ir priežiūra gali padėti naujagimiui atsigauti ir plėtoti sveiką vystymąsi.

Gyslainės Rezginio Cista

Gyslainės rezginys yra smegenų dalis, gaminanti smegenų skystį. Cerebrospinalinis skystis paprastai maudosi ir apsaugo stuburą bei smegenis. Maždaug 1-2 procentams normalių kūdikių (1 iš 50-100) susiformavus gyslainės rezginiui, nuspaudžiamas nedidelis skysčio burbulas. Antrojo nėštumo trimestro metu gydytojas ultragarsu paprastai pastebi gyslainės rezginio cistą. Šio tipo cistos išsivysto maždaug 1-2 procentų nėštumų. Paprastai tai nesukelia sveikatos problemų ir praeina savaime prieš gimstant kūdikiui. Gyslainės rezginio cista yra nedidelė skysčių sankaupa, kuri susidaro negimusio kūdikio smegenų gyslainės rezginyje. Gyslainės rezginys yra ląstelių ir kraujagyslių tinklas įvairiose smegenų erdvėse, užpildytose skysčiu, vadinamas skilveliais. Gyslainės rezginio cista gali išsivystyti, jei skystis yra įstrigęs gyslainės rezginio ląstelių sluoksniuose. Gyslainės rezginio cista susidarymas yra panašus į pūslę, kuri susidaro po oda. Gyslainės rezginio cista pradeda vystytis maždaug šešias nėštumo savaites. Gyslainės rezginys yra smegenų dalis, kuri neturi įtakos žmogaus intelektui ar pažinimo raidai. Maždaug trečdaliu atvejų gyslainės rezginio cistos išsivysto vaisiams su 18 trisomija, dar vadinama Edvardso sindromas. Embrionas gali paveldėti papildomą chromosomą iš tėvų arba papildoma chromosoma gali išsivystyti pastojimo metu. Tai sukelia daug sveikatos problemų. Keletas 18 trisomija sergančių vaisių neišgyvena iki gimimo dėl organų anomalijų. Paprastai gyslainės rezginio cistą gydyti nereikia, nes dauguma cistų išnyksta savaime iki 28-osios nėštumo savaitės. Sveikas kūdikis, turintis gyslainės rezginio cistą, greičiausiai vystysis normaliai. Kai moterys nerimauja dėl galimybės, kad jų negimusis kūdikis susirgs trisomija 18, jos gali pasikonsultuoti su gydytoju, kad galėtų atlikti tyrimą, vadinamą amniocenteze. Tai tyrimas, kai gydytojai adata traukia vaisiaus vandenis iš gimdos. Siekdamas atmesti tikimybę, kad kūdikiui bus 18-oji trisomija, gydytojas taip pat gali atlikti alfa-fetoproteino (AFP) tyrimą, kurio metu tiriamas baltymų kiekis moters kraujyje. Gydytojai paprastai atlieka AFP testą bet kuriuo metu nuo 15 iki 20 nėštumo savaitės. Paprastai rezultatams gauti prireikia maždaug vienos ar dviejų savaičių. Skirtingai nuo amniocentezės, AFP tyrimas nekelia jokios papildomos rizikos. Gydytojai paprastai siūlo atlikti AFP tyrimą, jei mano, kad yra padidėjusi rizika, kad negimusiam kūdikiui bus įgimtas sutrikimas. Nenormalus tyrimo rezultatas gali padidinti nėščių moterų nerimą. Tačiau jei gydytojai aptinka gyslainės rezginio cistą, ypač normaliai besivystančiam vaisiui, moterys neturėtų susirūpinti. Nedidelė dalis cistų gali susidaryti kūdikiams, sergantiems 18 trisomija, o tai sukelia įvairių neurologinių ir vystymosi problemų. Gydytojai mano, kad gyslainės rezginio cistos yra normalios žmogaus variacijos dalis. Cistos kūdikiui nekenkia.

tags: #naujagimio #smegenyse #tankus #kraujagysliu #tinklas