Kelionės visada praturtina - įspūdžiais, gamtos vaizdais, nuotykiais, patirtimis, emocijomis ir jausmais, džiaugsmu ir lengvu (kartais ir didesniu ☺) nuovargiu. Tačiau yra kelionių, kuriose augi ir vystaisi, keliauji savo keliu su Balio palaikymu, savo žmonėmis, nors juos sutikai tik vakar! Tokios kelionės leidžia atrasti ir priimti save, būti tiesiog čia ir dabar, ilsėtis ne tik kūnu, bet ir siela. Viena tokių kelionių - tai "Tikra tropinė liūtis" į Balį, kurią organizavo Ieva, suburianti ir spinduliuojanti vidinę ramybę bei dvasinę šilumą.
Dvasinė kelionė ir savęs pažinimas
Daugelis keliautojų, dalyvavusių moterų atostogose Balio saloje, atsiliepia apie netikėtus atradimus ir gilius vidinius pokyčius. Nors kai kurios vyko pailsėti prie baseino, pasideginėti ar paskaityti knygą, realybė pranoko lūkesčius. Kelionė virto dvasine kelione savęs pažinimo ir tobulėjimo link. Dalyviai atrado savyje tai, kas glūdi geriausia, giliau pažino save, susidėliojo mintis, įnešė į savo gyvenimą daugiau harmonijos ir balanso. Kai kurie suprato, ko trūko jų gyvenime ir ką darys toliau - skirs sau daugiau dėmesio, meilės ir rūpesčio.
Viena iš keliautojų pasidalino: "Man sustojo laikas devynioms dienoms. Kiekviena diena - tai nauja pradžia link kitokios savęs pažinimo! Vidinė ramybė ir pusiausvyra." Kitos priduria: "Atrasti ir priimti save, būti tiesiog čia ir dabar, ilsėtis ne tik kūnu, bet ir siela…"
Ievos, kaip kelionės lyderės, vaidmuo
Visuose atsiliepimuose ryškiai išsiskiria Ievos, kelionės organizatorės ir dvasinės lyderės, vaidmuo. Ji apibūdinama kaip visur spėjanti, spinduliuojanti vidinę ramybę ir dvasinę šilumą. Jos dėka išgaruoja net viduje glūdintis skepticizmas ar menka abejonė savo sugebėjimu priimti. Dalyviai dėkoja jai už gebėjimą suburti, dalintis patirtimi, gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmu, noru tobulėti ir pažinti save bei pasaulį.
"Didžiausias dėkingumas Ievai, kuri turi tiek jėgų, idėjų, gražių minčių ir nemažai patirties, dvasingumo, kuris sklinda aplink ją," - rašo viena iš dalyvių. Kita priduria: "Ieva, visa savo širdimi, siela ir kūnu dėkoju Tau, kad sutikau Tave savo kelyje!!!! Esi moteriškumo, ramybės, meilės, gerumo, šilumos ir dvasingumo kvintesencija. Tavo balsas ir tonas ramina mano sielą!!!"
Patirtys ir potyriai Balyje
Devynių dienų kelionė buvo kupina įspūdžių: aplankytos šventyklos, pajustas šventų šaltinių apvalantis poveikis, atlikti ritualai, stebėtas delfinų šuolių grožis, grožėtasi Balio gamtos grožiu ir jo gyventojų nuoširdumu. Nors visi įspūdžiai dar turi "susigulėti", jie išlieka atmintyje ilgam. Netikėtai, stovint eilėje prekybos centre ar lyginant skalbinius, iškyla vaizdai: vakaro pokalbiai su Ieva prie vakarienės stalo, trumpi pokalbiai su šventiku prie šventyklos durų, kaimo mergaičių šokis ar jų motinų šypsenos.
Nėra pasakojimo, kuris atstotų gyvus potyrius, kai ne tik daug pamatai, sužinai, susipažįsti, bet ir panyri į savo vidų ir ten nustebęs pamatai, kaip viskas keičiasi ir dėliojasi į vietas! Kaip pastebėjo viena keliautojų, "Kasdien buvo įvykis, vaizdas, žodis ar jausmas, kurie pažadindavo mūsų sukerpėjusias galvos kerteles, atradome tokių jausmų ir potyrių, kokių net neįtarėm turinčios."
Transformacija ir naujas požiūris
Dalyviai dalijasi, kad kelionė padėjo jiems atrasti save visai kitokią, pažinti ir pajusti tai, ką galbūt nuo visų slėpė ir laikė tik sau. Kai kurie pabrėžia, kad kelionė buvo apie paleidimą ir savęs priėmimą. "Man ši kelionė kėlė labai dvejopus jausmus. Kartais smalsumą, sumišusį su erzeliu, juoką ir ašaras vienu metu, kantrybės ugdymą ir priėmimą visko, kas vyksta aplink. Mokė paleidimo supratimo, savo ribų pažinimo," - teigia viena iš dalyvių.
Kita vertus, daug kas patyrė vidinę ramybę ir pusiausvyrą. "Man sustojo laikas devynioms dienoms," - pasakoja kita moteris. "Kiekviena diena, tai nauja pradžia link kitokios savęs pažinimo!"
Šios atostogos - tai pradžia naujam požiūriui į save. Niekada nevėlu pradėti keistis ir keisti, kad tik tai būtų į gera! Dalyviai jaučia, kad įžengė į naują savo gyvenimo etapą, žino, kad gali savimi pasikliauti ir atsiremti, yra laisvi veikti taip, kaip jiems atrodo teisinga, ir pagaliau yra laisvi būti savimi, tokiais, kokie jie yra.
Padėkos jausmas ir dėkingumas
Nenuostabu, kad tokia transformacinė patirtis sukelia gilų dėkingumo jausmą. Daugelis dėkoja ne tik Ievai, bet ir pačiam Baliui, visatai, kad juos suvedė. "Ačiū Baliui!! Pirmą kartą, pirma patirtis, nepakartojama!!!" - skelbia vienas atsiliepimas. Kitas pabrėžia: "Ieva, tik ryte sužinojau, kad reikėjo šį laišką rašyti TAU J Bet manau bus smagu ir paskaityti apie mane 🙂 Aš, Donata, per šiuos metus norėjau pasikeisti ir vis dar keičiuosi. Aš pradėjau dirbti su savimi ir tai man patinka. Aš praradinėjau save ir atradinėjau save. Ir vis dar ieškau. Ir rasiu."
Dėkingumas už buvimą kartu, už potyrius, už norą ir gebėjimą dalintis patirtimi, gera nuotaika, gyvenimo džiaugsmu, noru tobulėti ir pažinti save bei pasaulį - tai pagrindinės temos, kurios persmelkia visus atsiliepimus. Ši kelionė tapo ne tik poilsiu, bet ir gilia asmenine patirtimi, kuri pakeitė daugelio moterų gyvenimus.
Vaikų dėkingumo samprata kelionės kontekste
Nors pagrindinis straipsnio dėmesys skiriamas suaugusiųjų patirtims kelionėje, verta palyginti šią patirtį su vaikų samprata apie dėkingumą. Suaugusieji, patyrę gilias vidines transformacijas, geba išreikšti sudėtingus dėkingumo jausmus, kurie kyla iš asmeninio augimo ir savęs atradimo. Tai nėra pareiga ar prievolė, o aukščiausia dvasinė emocija, atsirandanti kaip brandos proceso rezultatas.
Vaikams, ypač mažiems, dėkingumo jausmas dar tik formuojasi. Jiems normalu nejausti dėkingumo iš karto už viską, ką gauna. Vaikas nėra nieko skolingas suaugusiesiems, net jei šie daug daro dėl jo. Svarbu suprasti, kad vaiko dėkingumo nevalia reikalauti. Vietoj to, tėvai gali mokyti vaikus būti dėkingus, dažnai patiems sakydami "ačiū", kalbėdamiesi apie tai, už ką yra dėkingi, ir rodydami pavyzdį.
Ši kelionė į Balį parodė, kad dėkingumas gali būti ne tik žodžiais išreikštas jausmas, bet ir gilus vidinis potyris, kuris atsiranda patyrus transformuojančią patirtį. Suaugusiųjų gebėjimas įvertinti ir išreikšti dėkingumą už tokią kelionę yra nuostabus liudijimas apie žmogaus vidinį augimą ir gebėjimą atrasti save per patirtis.