Robertas Francisas Vaughnas, gimęs 1932 m. lapkričio 22 d. ir miręs 2016 m. lapkričio 11 d., buvo universaliai talentingas aktorius, kurio karjera tęsėsi beveik šešis dešimtmečius. Jis paliko ryškų pėdsaką teatre, kine ir ypač televizijoje, pelnydamas daugybę apdovanojimų ir pripažinimą už įsimintinus vaidmenis. Nuo suktų šnipų iki teisėsaugos pareigūnų ir sudėtingų personažų, Vaughnas demonstravo savo aktorinį meistriškumą, gebėdamas įkūnyti įvairius charakterius.
Karjeros pradžia ir ankstyvieji vaidmenys
Vaughno kelionė į aktoriaus profesiją prasidėjo ne iš karto pilnu etatu. Būdamas trisdešimties metų amžiaus viduryje, jis pradėjo su teatro darbais, televizijos pasirodymais ir neįrašytais vaidmenimis kine. Jo debiutas didžiajame ekrane įvyko neįrašytu vaidmeniu filme „Dešimt Dievo įsakymų“ (The Ten Commandments, 1956 m.). Šis debiutas atvėrė jam duris į kino pasaulį, o netrukus jis gavo pagrindinį vaidmenį filme „Nėra laiko būti jaunam“ (No Time to Be Young, 1957 m.), kurioje jautėsi Jameso Deano įtaka. Vėliau sekė vaidmuo Rogerio Cormano filme „Paauglys urvinis žmogus“ (Teenage Caveman, 1958 m.), kurį pats aktorius apibūdino kaip „vieną geriausių blogiausių filmų visų laikų“.
Jo karjera įgavo pagreitį su vaidmeniu vesternų filme „Gera diena pasikarti“ (A Good Day for a Hanging, 1959 m.), kur jis suvaidino žavintį žudiką. Tačiau tikrasis proveržis įvyko gavus vaidmenį filme „Jaunieji Filadelfiečiai“ (The Young Philadelphians, 1959 m.). Už alkoholiko, neteisingai apkaltinto žmogžudyste, vaidmenį, kurį gynė Paulas Newmanas, Robertas Vaughnas buvo nominuotas „Oskaro“, „Auksinio gaublio“ ir „Laurel“ apdovanojimams kaip „geriausias antrojo plano aktorius“. Šis vaidmuo ne tik įtvirtino jo, kaip aktoriaus, vardą, bet ir parodė jo gebėjimą perteikti sudėtingus personažus.
„Didžiojo septyneto“ žvaigždė ir šnipų pasaulis
Pirmasis didelis Vaughno vaidmuo kine, po kurio jis tapo žvaigžde, buvo filmas „Didysis septynetas“ (The Magnificent Seven, 1960 m.), režisuotas Johno Sturgeso. Šiame filme, kuriame taip pat vaidino Yulas Brynneris ir Steve'as McQueenas, Vaughnas įkūnijo išsigandusį šaulių, kuris prisijungia prie septyneto gindamas kaimiečius nuo plėšikų. Nors iš pradžių jo personažas buvo drovus ir bijantis, kulminaciniame susišaudyme jis parodė drąsą ir paaukojo gyvybę, gelbėdamas draugus. Šis vaidmuo tapo vienu ikoniškiausių jo karjeroje.
1960-ųjų viduryje Robertas Vaughnas pelnė pasaulinį pripažinimą už vaidmenį agente Napoleono Solo NBC televizijos seriale „Vyras iš U.N.C.L.E.“ (The Man from U.N.C.L.E.). Šis serialas, kuriame jis vaidino kartu su Davidu McCallumu, tapo didžiuliu hitu, o Napoleono Solo personažas, pasižymintis elegancija ir šaltakraujiškumu, tapo Vaughnui vizitine kortele. Serialo populiarumas buvo toks didelis, kad buvo sukurtos kelios filmai, paremti serialo medžiaga. Dėl šio vaidmens Vaughnas buvo laikomas vienu stilingiausių ir charizmatiškiausių televizijos aktorių.
Įvairovė televizijoje ir kine
Vaughno karjera neapsiribojo vienu žanru ar vaidmeniu. Jis nuolat ieškojo naujų iššūkių ir demonstravo savo aktorinį universalumą. 1963 m. jis debiutavo televizijos seriale „Leitenantas“ (The Lieutenant) kaip kapitonas Ray Rambridge. Vėliau, 1970-aisiais, jis pasirodė mini serialuose „Kapitonai ir karaliai“ (Captains and the Kings, 1976 m.), „Vašingtonas: už uždarų durų“ (Washington: Behind Closed Doors, 1977 m.) ir „Šimtmečiai“ (Centennial, 1978-1979 m.). Pastarasis, pelnęs jam „Emmy“ apdovanojimą, dar kartą patvirtino jo aktorinį talentą.
The Man From Uncle - Napoleon Solo -The Tough Life of an Uncle Agent
Vaughnas taip pat aktyviai dirbo britų televizijoje. Jis vaidino 52 epizodus seriale „Globėjai“ (The Protectors, 1972-1974 m.), kur atliko pagrindinį Harry Rule personažą. 1974 m. jis pasirodė didelio biudžeto katastrofų filme „Baisi pragaištis“ (The Towering Inferno), kur suvaidino senatorių Parkerį. Vėliau jis tęsė savo darbą kine, pasirodydamas tokiuose filmuose kaip „Bullitt“ (1968 m.) su Steve'u McQueenu, kur jis atliko įsimintiną korumpuoto politiko Chalmerso vaidmenį. Už šį vaidmenį jis buvo nominuotas BAFTA apdovanojimui kaip „geriausias antrojo plano aktorius“. Jis taip pat vaidino karo filmuose, pavyzdžiui, „Tiltas per Remageną“ (The Bridge at Remagen, 1969 m.), ir netgi pasirodė tokiuose kultiniuose filmuose kaip „Demonų sėkla“ (Demon Seed, 1977 m.), kur jo balsas suteikė personažui gąsdinančio intelektualumo.
Vėlyvoji karjera ir palikimas
Nors daugelis aktorių, sulaukę populiarumo dėl ilgalaikių vaidmenų televizijos serialuose, vėliau susiduria su sunkumais ištrūkti iš personažo stereotipo, Robertas Vaughnas tai įveikė. Jis sėkmingai vaidino septyniuose ilgalaikiuose televizijos serialuose, pradedant „Leitenantu“ ir baigiant „The A-Team“, kur jis pasirodė kaip generolas Stockwell paskutiniame serialo sezone (1986-1987 m.). Vėlyvuoju karjeros laikotarpiu jis sugrįžo prie vaidmens, kurį atliko prieš 40 metų. Jis vaidino teisėją Travisą televizijos seriale „Didysis septynetas“ (1998-2000 m.), kuris buvo sukurtas pagal to paties pavadinimo filmą.
Vaughnas taip pat buvo aktyvus politikoje, palaikydamas Demokratų partiją ir liberalias politines pažiūras. Jis aktyviai kampaniavo prieš Vietnamo karą ir palaikė ryšius su Kennedy šeima. Savo akademinį susidomėjimą jis išreiškė įgydamas daktaro laipsnį ir parašydamas knygą „Tik aukos: studija apie šou verslo juodąjį sąrašą“ (Only Victims: A Study of Show Business Blacklisting, 1972 m.), kuri nagrinėjo Holivudo juodojo sąrašo poveikį aktoriams.
Vėlyvuoju savo karjeros etapu, sulaukęs 70 metų, Vaughnas paskelbė, kad nori „šiek tiek lengviau“ dirbti ir ėmėsi rašyti savo autobiografiją „Laimingas gyvenimas“ (A Fortunate Life), kuri buvo išleista 2008 m. Šioje knygoje jis apibūdino savo ilgą ir pelningą karjerą, liberalų aktyvizmą ir laimingą santuoką su aktore Linda Staab, su kuria susituokė 1974 m. ir kartu augino du įvaikintus vaikus, Cassidy ir Caitlin.
Net ir vėlyvame amžiuje Robertas Vaughnas nenustojo dirbti. Jis vaidino BBC sukurtame sėkmingame seriale „Hustle“ (2004-2012 m.), kur įkūnijo elegantišką sukčių Albertą Strollerį. Šis vaidmuo parodė, kad jis išlaikė humoro jausmą ir nepretencingumą. Jo paskutinis pasirodymas kine buvo 2012 m. filme „Didysis vienuoliktukas“ (The Magnificent Eleven).
Robertas Vaughnas paliko neištrinamą pėdsaką pramogų pasaulyje. Jo gebėjimas įkūnyti įvairius personažus, nuo elegantiško šnipo Napoleono Solo iki sudėtingų ir daugialypių herojų, užtikrino jam vietą kino ir televizijos istorijoje. Jo karjera, apimanti beveik šešis dešimtmečius, yra įrodymas jo talentui, atsidavimui ir nuolatiniam norui tobulėti.