Kasmet Lietuvoje įvyksta apie 600 eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai. 2017 m. tokių užfiksuota 591, iš kurių 147 įvyko dėl pačių vaikų kaltės. Buvo sužeisti 638 vaikai, 7 žuvo. Apie pusė transporto įvykiuose patiriamų traumų yra sunkios, kurias prireikia gydyti stacionare. Daugiausia stacionare gydomos galvos traumos, pečių lanko ir rankų, klubų ir kojų, stuburo ir kt. traumos. Transporto įvykiuose vaikai nukenčia ir dėl savo, ir dėl tėvų ar globėjų atsakomybės stokos, ir dėl kitų neatsakingai besielgiančių eismo dalyvių kaltės. Jie linkę užmiršti, ko mokėsi. Jiems sunkiau adaptuotis aplinkoje dėl fizinių priežasčių. Pavyzdžiui, jie mažesni ir jų nesimato virš ar už automobilio arba kliūties. Pėstieji yra labai pažeidžiama eismo dalyvių grupė. Tėvai turėtų nuo mažens mokyti vaikus Kelių eismo taisyklių. Dviratis turi būti vaikui tinkamo dydžio. Vaikai neturi gerų įgūdžių ir jų koordinacija nėra pakankama, kad galėtų suvaldyti per didelį dviratį. Dėl to jie gali nukristi. Atšvaitai ir šviesos turi atitikti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Lietuvoje kasmet autoavarijose nukenčia apie 300 vaikų - automobilių keleivių.
Teisiniai ir saugumo reikalavimai: Vaikiškos kėdutės - ne rekomendacija, bet prievolė
Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota oro pagalve. Eismo įvykio metu netinkamai prisegtas vaikas gali būti su didele jėga išmestas į priekį. Tai pavojinga ne tik vaikams, bet ir kitiems kartu važiuojantiems keleiviams. Neprisegtas arba netaisyklingai prisegtas vaikas turi didelę tikimybę išlėkti pro transporto priemonės langą. O vaikas, kuris teisingai prisegtas pagal amžių pritaikyta prisegimo sistema, turi vos 3 proc. tikimybę iškristi iš automobilio avarijos metu.
Europoje taikomi vaikų prisegimo sistemų saugumo standartai žymimi ECE R44. Pirmoji versija buvo ECE R44/03, o naujesnis standartas yra ECE R44/04. Nuo 2013 m. liepos mėnesio įsigaliojo naujas Europos Sąjungos standartas ECE R129 (I-Size). Naujasis standartas nepakeičia esamo standarto ECE R44/04, jis laipsniškai ir lygiagrečiai įsigalioja kartu su juo. Taip tėvams pasiūloma tik dar viena, papildoma pasirinkimo sąlyga perkant tinkamą automobilinę kėdutę savo vaikui.
Visus vaikus iki 135 cm ūgio privaloma vežti automobilinėje kėdutėje. Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga. Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
- 0 grupė: skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
- 0+ grupė: skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
- I grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.
Daugelio Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų.
Kėdutės tvirtinimas: ISOFIX, saugos diržai ir saugiausios vietos
Yra prielaidų, kad net 75 proc. visų kėdučių yra tvirtinamos blogai. Tinkamas kėdutės tvirtinimas yra vienas svarbiausių saugumo aspektų. Naujesniuose automobiliuose yra integruota ISOFIX sistema. ISOFIX palengvina automobilinės kėdutės tvirtinimą, nes tada kėdutės nereikia tvirtinti saugos diržais, o tiesiog uždėti ant ISOFIX bazės. Automobilinės kėdutės, tvirtinimas su ISOFIX, vaikui yra saugesnės, nes stabiliau sulaiko kėdutę kartu su vaiku eismo įvykio metu. Tai garantuoja, kad eismo įvykio metu vaikas patirs mažiau traumų. Jei automobilyje yra ISOFIX tvirtinimo sistema, visada tvirtinkite visas 3 jungtis: dvi jungtis, kurios jungia vaikų prisegimo sistemą ir automobilį, taip pat viršutinį pasaitą ar atramą kojoms. 15-36 kg kategorijos automobilinėms kėdutėms reikia naudoti automobilinius saugos diržus.
Jei įmanoma, pritvirtinkite prisegimo sistemą prie galinės vidurinės sėdynės, kadangi tai - saugiausia vieta automobilyje. Tačiau prieš tai įsitikinkite, ar automobilyje yra ISOFIX tvirtinimo sistema, nes senesnių automobilių vidurinės sėdynės turi tik juosmens diržą. Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai. Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi.
Važiavimo kryptis: Atbulai - saugiausias pasirinkimas
Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pavyzdžiui staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį. Šis rekomendacija jau įrašyta ir Kelių eismo taisyklėse: „vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, turi būti vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas)“.
Rekomendacija kūdikius ir vaikus vežti prieš važiavimo kryptį sumontuotose automobilinėse kėdutėse (angl. Rear-facing car seats) gyvuoja jau nuo 1988 metų. Tačiau Lietuvoje įprasta taip sumontuotose gulimose kėdutėse vežti tik kūdikius, o tvirtai sėdintys ir atitinkamą ūgį bei svorį pasiekę metinukai dažnai jau sodinami į pagal važiavimo kryptį atsuktas kėdutes. Tyrime nustatyta, kad atbulai sumontuotos automobilinės kėdutės yra daug saugesnės, nei į priekį atsuktos: atitinkamai 9-14 proc. Vežant vaiką į priekį atsuktoje kėdutėje avarijos metu gležna vaiko galva ir stuburas gali būti paveikiami didžiulės jėgos, dėl kurios gali įtrūkti stuburo smegenys ir gali būti sužaloti kiti organai, o tai kelia pavojų gyvybei. Vertinama, kad jėgos, veikiančios į priekį atsuktoje kėdutėje sėdintį vaiką yra iki penkių kartų stipresnės, nei analogiško susidūrimo atveju vaikui sėdint prieš važiavimo kryptį. Kūdikio galva sudaro net 25 proc. jo kūno svorio. Palyginimui, suaugusių žmonių galva - tik apie 6 proc. Pavojingiausios avarijos - kai automobiliai susiduria iš priekio. Tokiose avarijose dominuoja didelis greitis ir itin didžiulė jėga. Kai vaikas kėdutėje sėdi važiavimo kryptimi ir automobilis susiduria priekiu, vaikas iš pradžių labai stipriai sviedžiamas į priekį, jį tarsi sugriebia ir sulaiko diržai (jeigu jie tinkamai ir tvirtai priveržti), o tuomet jis bloškiasi atgal į kėdutę. Mažylio judėjimo amplitudė avarijos metu yra didelė dar ir dėl to, kad kūdikio galva sudaro net 25 proc. jo kūno svorio. Prieš važiavimo kryptį sumontuotos kėdutės padeda išvengti didesnių traumų, nes avarijos atveju vaikas tiesiog pasilieka automobilio kėdutėje, o ne labai stipriai bloškiasi į priekį. Dauguma „atbulų“ automobilinių kėdučių yra montuojamos paliekant tarpą tarp sėdynės pagrindo ir atlošo.
Svarbiausios kėdučių savybės ir pasirinkimo kriterijai
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų (kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų. Pavyzdžiui, daug patogiau ir saugiau kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos. Yra gaminamos universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais. Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg. Specialistai vis dėlto pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas.
Dažniausios klaidos ir rekomendacijos
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę. Bet prisiminkime, kad automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio priekinę panelę, priekines sėdynes). Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas?
Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „ mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?
Prieš važiavimo kryptį nukreiptose prisegimo sistemose diržai turi būti gerai prigludę prie vaiko kūno. Naujagimiai tvirtinami pečių aukštyje arba truputį žemiau. Važiavimo kryptimi nukreiptose prisegimo sistemose diržai tvirtinami pečių aukštyje arba truputį aukščiau. Patikrinkite, ar vaiką prisegėte pakankamai tvirtai. Ties pečiais ar kojomis už diržo neturėtų užlįsti daugiau nei vienas pirštas. Nuvilkite nuo vaiko storas žiemines striukes ar kitus storus drabužius prieš jį prisegdami. Jei to nepadarysite, avarijos metu vaikas gali iš jų išslysti ir rimtai susižeisti.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į automobilinės kėdutės galiojimo laiką, kuris yra nurodomas ant kėdutės priklijuotame lipduke arba pridėtoje instrukcijoje. Negalima naudoti pasibaigusios galiojimo datos kėdutės.
Priekinė keleivio vieta: Kada ir kaip galima vežti vaiką?
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės. Todėl jei vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį. Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės.
Kaip vežti vaiką ir ar galima jį vežti priekinio keleivio vietoje, priklauso nuo kiekvienos šalies įstatymų. Susipažinkite su atitinkamais teisės aktais ir vadovaukitės rekomendacijomis. Prieš montuodami kėdutę šioje vietoje (jei leidžiama): iki galo nuleiskite saugos diržą; pastumkite sėdynę kuo toliau atgal; truputį palenkite atlošą nuo vertikalios padėties (maždaug 25°); jei automobilyje tai padaryti galima, kuo aukščiau pakelkite sėdynės pagrindą. Visuomet iki galo pakelkite sėdynės galvos atramą, kad ji netrukdytų pritvirtinti vaiko kėdutę. Pritvirtinus vaiko kėdutę, jei galima ir to reikia, sėdynę galite pastumti pirmyn (kad užpakalyje sėdintiems keleiviams ar kitoms vaiko kėdutėms būtų daugiau vietos). Atlošu į kelią atsukta vaiko kėdutė negali liestis su prietaisų skydu, taip pat sėdynė, ant kurios ji pritvirtinta, negali būti visiškai nustumta į priekį.
Ilgas kūdikių buvimas kėdutėse: Kūdikių konteinerio sindromas
Ilgas kūdikių (o ypač naujagimių) buvimas automobilių kėdutėse, o taip pat ir sūpynėse, gultukuose ir pan. yra siejamas su kūdikių konteinerių sindromu. Šis sindromas gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimais, sumažėjusiu deguonies kiekiu kraujyje ir net netekus sąmonės. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas automobilyje praleistų kuo trumpesnį laiką, ir reguliariai daryti pertraukas, kad vaikas galėtų išsituštinti iš kėdutės.
tags: #pripuciama #automobiline #kedute