Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos (toliau - Bendroji programa) yra kertinis akmuo, padedantis formuoti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtus švietimo tikslus. Jos ne tik nustato nacionalinio lygmens ugdymo turinio reglamentavimą, bet ir sudaro galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, apibrėždamos mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams pasiekti numatytus mokymosi tikslus. Šios programos yra esminės asmens ir valstybės savikūrai, suteikiančios visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, skatinančios nuolat tobulinti kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, bei ugdyti laisvo ir atsakingo asmens savimonę.
Bendrosios programos nuosekliai tęsia ankstesnėse programose įtvirtintą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Jų pagrindinis siekis - stiprinti asmens vertybines nuostatas, pasitikėjimą savo jėgomis, atsparumą, kūrybiškumą ir pilietiškumą. Tai kuriama siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti aukštesnių rezultatų, suteikiant tvirtą žinių pagrindą. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, orientuojantis į asmens gerovę ir visuomenės pažangą.
Kompetencijų ugdymas: esminis bendrųjų programų ramstis
Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai apibrėžiami kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai. Pasiekimų sritys ir konkretūs pasiekimai yra išskiriami remiantis Kompetencijų raidos aprašu, kuris susiejamas su išskirtais kompetencijų sandais ir jų raiška. Mokymosi turinys yra glaudžiai susietas su kontekstais, aktualiais kompetencijoms ugdyti.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės, kurios, priklausomai nuo dalyko, gali būti skirtos metams arba dvejiems. Didelis dėmesys skiriamas mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinama, kad pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, mokymosi turinys išliktų nuoseklus, o pagal galimybes būtų užtikrinama dermė tarp skirtingų dalykų toje pačioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos yra plėtojamos ir gilinamos, užtikrinant nuolatinį žinių ir gebėjimų augimą.
Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios svarbios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos šios kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos visose bendrosiose programose, tačiau kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo konkrečios programos specifikos.
- Pažinimo kompetencija apima motyvaciją ir gebėjimą pažinti save ir pasaulį, įgyjamą perimant žmonijos kultūrinę patirtį. Ji apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo bei mokėjimo mokytis gebėjimus.
Vertybių ugdymas: asmens ir visuomenės gerovės pagrindas
Vienas iš esminių ugdymo tikslų yra vertybių ugdymas, nes būtent vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Šios vertybės nėra ugdomos atskirai, o integruojamos į mokymosi turinį, taip formuojant dorą, jautrų, tvirto charakterio, atsakingą, įsipareigojusį Lietuvai ir nesavanaudį žmogų, siekiant asmens ir visuomenės gerovės.
Mokymosi turinio integravimas ir tarpdalykinės sąsajos
Bendrosios programos orientuojasi į kompetencijų ugdymą per mokymosi turinį, kuris pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys yra suskirstytas į privalomąjį (ne mažiau kaip 70%) ir pasirenkamąjį (ne daugiau kaip 30%). Pasirenkamąjį turinį mokytojas gali skirti žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms nagrinėti, spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti ar projektinėms veikloms organizuoti, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, polinkius ir pažangą.
Siekiant ugdyti kompetencijas, itin svarbu užtikrinti daugialypius ryšius tarp įvairių dalykų. Tarpdalykinė integracija, grindžiama tema, problema ar metodu, padeda mokiniui susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas ir organizuojant įvairias veiklas. Bendrosios programos sudaro prielaidas tokiai integracijai, nes tos pačios tarpdalykinės temos ar problemos yra analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos. Tarpdalykinės temos parenkamos atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas, apimančias santykį su savimi, prasmės siekį, tautos ir valstybės praeitį, dabartį ir ateitį, bei pasaulinius iššūkius.
Vertinimas: nuo formuojamojo iki apibendrinamojo
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis visais etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato siektinus ugdymo rezultatus, reikiamus pasiekimų įrodymus, metodus įrodymams rinkti ir vertinimo būdus. Vėliau planuojama, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi.
- Formuojamasis vertinimas teikia grįžtamąjį ryšį, skatina mokinio pažangą, padeda jam gerinti mokymąsi ir nukreipia, ką dar reikia išmokti. Jis taip pat leidžia mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus. Formuojamojo vertinimo dalis - esamos situacijos įvertinimas, padedantis suprasti, ką mokiniai jau moka, ir planuoti tolesnį ugdymą.
- Apibendrinamasis vertinimas patvirtina mokinio pasiekimus baigus temą, skyrių, kursą ar programą. Priešmokykliniame ugdyme juo vertinami vaiko pasiekimai baigus programą. Pagal poreikį gali būti taikomas ir tarpinis vertinimas. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas padeda konstruktyviai kelti ugdymo tikslus, pasirinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus bei pateikti pasiekimų įrodymus. Vidinis apibendrinamasis vertinimas atliekamas mokytojo, fiksuojant rezultatus pažymiu ar kita forma. Išorinis apibendrinamasis vertinimas užtikrina patikimą, duomenimis grįstą ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir informuoja visuomenę apie nacionalinių švietimo tikslų siekimą.
Bendrosios programos numato skirtingus pasiekimų lygius įvairiuose ugdymo etapuose. Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai yra: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme išskiriami slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje pažangai ir pasiekimams fiksuoti naudojami vertinimo aplankai, kuriuos mokiniai, padedami mokytojo, mokosi sudaryti patys, taip skatinant savęs vertinimą. Šiame etape pasiekimai nevertinami pažymiais.
Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP) pradiniame ugdyme, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir valstybinius brandos egzaminus (VBE) viduriniame ugdyme. Šie patikrinimai organizuojami nustatyta tvarka ir suteikia svarbią informaciją apie mokinių pasiekimus bei ugdymo proceso efektyvumą.
Programų struktūra ir įgyvendinimo gairės
Kiekvienoje bendrojoje programoje pateikiamos jos bendrosios nuostatos, apibrėžiančios paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius. Dalykų bendrosiose programose nurodoma dalyko paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai. Skyriuje „Kompetencijų ugdymas“ aptariama, kaip mokymosi turiniu ugdomos kompetencijos. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos yra lygiavertės ir pateikiamos abėcėliškai. Dalykų bendrosiose programose kompetencijos išdėstomos pagal ugdymo intensyvumą.
Skyriuje „Pasiekimų sritys ir pasiekimai“ trumpai apibūdinamos pasiekimų sritys ir pateikiami pasiekimai. Mokinių pasiekimų raida, kai programa įgyvendinama ilgiau nei dvejus metus, pateikiama lentelėse. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pasiekimai nurodyti metams, o dalykų bendrosiose programose - kas dvejus metus.
Mokymosi turinys pateikiamas skyriuje „Mokymosi turinys“ pagal turinio sritis ir temas, metams arba dvejiems. Skyriuje „Mokinių pasiekimų vertinimas“ apžvelgiami svarbūs vertinimo aspektai.
Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijose pateikiami veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai, aprašomas kalbinių gebėjimų ugdymas ir tarpdalykinių temų integravimas. Šios rekomendacijos, parengtos dr. Audronės Allan, Reginos Beinorienės, prof. dr. Nataljos Fatkulinos, Rasos Jankauskienės, prof. dr. Aušros Kazlauskienės, Irenos Kraičinskos, prof. dr. Džiuljetos Maskuliūnienės, doc. dr. Ritos Makarskaitės Petkevičienės, doc. dr. Sergejaus Neifacho, Virgilijaus Pupeikio, Erikos Poškevičienės, Ramintos Rupšienės ir kitų specialistų, yra vertingas įrankis mokytojams, padedantis efektyviai įgyvendinti Bendrąją programą ir užtikrinti kokybišką priešmokyklinį ugdymą.
Bendrosios programos, įgyvendinamos remiantis Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis, yra ne tik teisės aktas, bet ir gyvas dokumentas, nuolat prisitaikantis prie besikeičiančių visuomenės poreikių ir siekiantis suteikti kiekvienam mokiniui geriausias galimybes visavertei asmenybės raidai.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #bendrosios #programos