Pastaruoju metu Lietuvos visuomenėje itin aštriai diskutuojama tema - nėščių moterų alkoholio vartojimas ir jo pasekmės. Šis klausimas tapo aktualus po skausmingų ir visuomenę sukrėtusių atvejų, kai, nepaisant motinos būklės, gimė vaikai su itin dideliu alkoholio kiekiu kraujyje. Vienas tokių atvejų - Klaipėdoje gimusi mergaitė, kurios kraujyje nustatytas daugiau nei 4 promilės alkoholio. Ši situacija paskatino Seimo vadovybę imtis iniciatyvos ir svarstyti galimybę priimti įstatymą, draudžiantį besilaukiančioms moterims vartoti alkoholį. Nors tokia iniciatyva siekia apsaugoti negimusius vaikus, ji kelia ir nemažai klausimų dėl jos efektyvumo, teisėsaugos bei socialinių priežasčių, kurios gali lemti moterų alkoholio vartojimą nėštumo metu.
Įstatyminė iniciatyva: Draudimas ir jo kontroversijos
Seimo pirmininkas V. Pranckietis pareiškė, kad yra kuriama teisinė bazė, kuri turėtų apsaugoti dar negimusius kūdikius nuo alkoholio piktnaudžiaujančių motinų. Jis užsiminė, kad siekiant, jog nepasikartotų visuomenėje rezonansą sukėlusios girtų gimdyvių istorijos, bus priimtas įstatymas, kurio objektas - draudimas besilaukiančiai moteriai gerti alkoholį. Šią poziciją jis deklaravo komentuodamas visuomenę šokiravusią istoriją, kai Klaipėdoje gimė mergaitė, kurios alkoholio koncentracija kraujyje siekė daugiau nei 4 promiles. Seimo vadovas teigė, kad yra poreikis pradėti kalbėtis dar negimusio vaiko apsaugos tema.
Tačiau ne visi politikai pritaria griežtam draudimui. Premjeras S. Skvernelis išreiškė stiprų skepticizmą dėl tokių draudimų veiksmingumo. „Ar draudimai būtų paveikūs ir efektyvūs - turiu labai daug skepticizmo“, - po Vyriausybės posėdžio sakė jis. Pasak jo, pirmiausiai reikėtų susirūpinti socialinės atskirties problemomis, kurios, tvirtino jis, kamuoja tam tikras šeimas Lietuvoje. Jis akcentavo, kad „dabar mes turime kitą problemą - visuomenės dalį, kuri (nenoriu pasakyti, kad yra užribyje), bet sprendžia savo problemas arba skandina savo bėdas dėl socialinės atskirties ir skurdo alkoholyje - čia yra pagrindinis dalykas.“ Premjeras pabrėžė, kad svarbiausia yra „padėti tvirtus pamatus toms šeimoms, kurios ruošiasi gimdyti, auginti vaikus, kad jos turėtų socialiai saugią aplinką ir galėtų tinkamomis sąlygomis planuoti ir didinti šeimą“. Tokia pozicija rodo, kad į problemą žiūrima kompleksiškai, akcentuojant ne tik represines priemones, bet ir prevenciją bei socialinę paramą.
Skaudžios istorijos ir jų atgarsiai
Ši diskusija itin paaštrėjo po kelių skaudžių įvykių. Viena iš tokių istorijų - kai balandžio 13 d. Klaipėdos ligoninėje neblaivi anykštėnė pagimdė kūdikį, kuriam nustatytas daugiau nei 4 promilių girtumas. Mažylės išgyvenimą medikai vadino stebuklu. Šis atvejis sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir paskatino kalbas apie būtinybę imtis prevencinių priemonių.
Kita, ne mažiau tragiška, istorija pasidalino pora iš Kauno, netekusi kūdikio Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose. Tėvas Donatas rašė: „Jei šis tragedijos pasidalinimas apsaugos bent vieną šeimą nuo netekties - mūsų sūnaus netektis jau nebebus beprasmė“. Nors gydymo įstaiga išreiškė užuojautą, plačiau atvejo nekomentavo. Kauno prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Donatas pasakojo apie sudėtingą gimdymą, įtarimus dėl medicininio personalo aplaidumo ir nekompetencijos. Pasak jo, šeima pasirinko šią įstaigą dėl pasitikėjimo, tačiau gimdymo metu kilo daugybė problemų: neaiški gydytojų reakcija į motinos būklę, nepakankamas personalo dėmesys, netinkama gimdymo stalo padėtis, vaiko neįprasta padėtis gimdoje, galimai netinkamai pritaikyta skausmo malšinimo taktika ir galiausiai - kūdikio uždusimas. „Žmona išstūmė vaikelį, tik jo verksmo nesigirdėjo… Viena iš medikių pakomentavo: „O va ko tu toks pridusęs“. Netrukus gydytojos akyse pasirodė panika, ji sustingo. Ačiū Dievui, akušerė griebė vaikelį ir pradėjo jį gaivinti.“ Deja, vaikelis neišgyveno. Tėvui kilo daugybė klausimų dėl medicininio personalo kompetencijos, sprendimų priėmimo, personalo trūkumo ir galimai neatliktos placentos išėmimo. „Mes iki šiol turime klausimų Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovybei. Kodėl nebuvo pakankamai personalo ir buvome palikti gimdymo metu tik su valytoja be medikų? Vedėjos komentaras buvo, kad tai yra normalu. Kaip gydytoja gali dirbti, jei ji kritinėmis situacijomis supanikuoja? Kokia dirbančių gydytojų kompetencija, jei jie nesugeba įvertinti bendrosios gimdyvės būklės? Kodėl buvo nuspręsta nedaryti Cezario? Nes nebuvo to gebančio atlikti mediko? Trūko personalo? Siekiama kažkokio natūralaus gimdymo procento, keliančio prestižą? Kodėl neišvežė mano žmonos į klinikas, kai matė, kad nesusitvarkote? Ką reiškia medikų pasakymas „mistinė mirtis“, „nepaaiškinama mirtis“?“ - klausė tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išduotame rašte nurodyta mirties priežastis - vaisiaus asfiksija, arba, paprastai tariant, uždusimas gimdymo metu.
Socialinės ir ekonominės priežastys: Kodėl moterys vartoja alkoholį nėštumo metu?
Nors įstatyminė iniciatyva siekia spręsti problemą draudimu, svarbu suprasti ir gilesnes jos priežastis. Kaip minėjo premjeras S. Skvernelis, socialinė atskirtis ir skurdas yra vienos pagrindinių veiksnių, skatinančių alkoholio vartojimą. Moterys, patiriančios sunkų finansinį, emocinį ar socialinį spaudimą, gali ieškoti paguodos alkoholyje. Nėštumas, būdamas didelių fizinių ir psichologinių pokyčių metas, gali dar labiau sustiprinti šiuos sunkumus.
Kalbant apie Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, svarbu paminėti, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl šios įstaigos uždarymo. Ligoninės generalinė direktorė D. Žaliaduonytė teigė, kad sprendimas nėra skubotas, nes akušerijos ginekologijos veiklos finansinis neigiamas rezultatas gilėja jau kelerius metus. Jos pateiktais duomenimis, pajamos nepadengia darbo užmokesčio ir bendrų sąnaudų. Taip pat nurodoma, kad Lietuvoje mažėja gimdymų skaičius, kas lemia ir šių paslaugų mažesnį poreikį. Tačiau iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ įkūrėja J. Rimavičė su tuo nesutinka, teigdama, kad uždaromas ne paprastas padalinys, o naikinamas gimdymo priežiūros modelis. Ji pabrėžė, kad Krikščioniškieji gimdymo namai yra vienintelė tokia likusi Lietuvoje mažos rizikos gimdymo alternatyva, skatinama ir veikianti išsivysčiusiose šalyse. Jei šios įstaigos nebeliks, šeimoms liks tik kraštutinumai: gimdymas namie ir gimdymas ligoninės stacionare.
Netikėtas nėštumo poveikis
Teisėsaugos tyrimai ir platesnis kontekstas
Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų atveju, prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamojo kodekso 229 straipsnį: „Tarnybos pareigų neatlikimas“. Jei medikai bus pripažinti kaltais, jiems gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Be to, teisėsauga aiškinasi ir šešis kūdikių mirčių atvejus per neteisėtus gimdymus namuose. Įtarimai pareikšti keturioms moterims, kurios, neturėdamos leidimo, teikė akušerines-ginekologines paslaugas ne gydymo įstaigose ir išdavė pažymas, patvirtinančias vaikų gimimo faktą. Dvi iš įtariamųjų neteisėta veikla užsiėmė nuo 1992 metų. Šiuo metu tiriama daugiau kaip 400 tokių atvejų, įskaitant 6 kūdikių mirčių ir 8 gimdyvių sveikatos sutrikdymų atvejus. Teisėsauga tikrina, ar tokių pasekmių nesukėlė nekvalifikuotas gimdymo priėmimas ir laiku nesuteikta medicininė pagalba. Taip pat įtariama, kad vaikai buvo registruoti panaudojus suklastotas pažymas, o kai kuriais atvejais motinos neturi nėštumo dokumentų, todėl kyla abejonių, ar jos išvis buvo nėščios.
Šie atvejai atskleidžia kompleksinę problemų visumą, apimančią ne tik alkoholio vartojimą nėštumo metu, bet ir medicininės priežiūros kokybę, socialines problemas, kurios skatina moteris ieškoti savigydos alkoholyje, bei teisėsaugos institucijų vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbias paslaugas ir saugumą. Svarstant apie įstatyminius draudimus, būtina nepamiršti ir socialinės paramos, prevencijos bei pagalbos tiems, kurie patiria sunkumus, kad būtų galima užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.