Dantų kariesas, dar kitaip vadinamas dantų ėduoniu, yra viena dažniausių vaikų burnos sveikatos problemų. Nors pieniniai dantys laikui bėgant iškrenta, jų priežiūra yra itin svarbi ne tik vaiko dabartinei savijautai, bet ir būsimų nuolatinių dantų sveikatai bei visai organizmo gerovei. Klaidinga manyti, kad pieninių dantų nereikia gydyti, nes jie vis tiek pakeis nuolatiniai. Ėduonies pažeisti pieniniai dantys sukelia skausmą, sunkina maitinimąsi, o jų komplikacijos gali neigiamai paveikti nuolatinių dantų vystymąsi.
Pieninių dantų svarba ir karieso rizika
Vaiko burnos ir dantų sveikata yra neatsiejama bendros jo sveikatos dalis. Tėvai nori matyti savo vaikus sveikus ir laimingus, tačiau dantų skausmas gali tapti vienu nemaloniausių išbandymų. Skundžiamasis dantų skausmu vaikui trukdo užmigti, blogai valgyti, sukelia irzlumą. Deja, ne visi tėvai skiria pakankamai dėmesio mažųjų dantų priežiūrai.
Svarbu suprasti, kad vaiko pieniniai dantys gali būti pažeidžiami ligų taip pat, kaip ir suaugusiųjų dantys. Visiškai nesvarbu, kad vaikų pieninius dantis pakeis nuolatiniai. Ėduonies ar kitų ligų pažeisti pieniniai dantys sukelia skausmą, vaikui sunku maitintis, kramtyti maistą, todėl gali sutrikti virškinimo sistemos funkcija. Pieninių dantų karieso komplikacijos gali pakenkti nuolatinių dantų vystymuisi, dygimui, pakeisti jų spalvą ar formą. Taigi, būtina rūpintis savo mažųjų dantimis nuo tada, kai jie tik išdygsta.
„Buteliuko“ kariesas: pavojus nuo lopšio
Viena iš pieninių dantų formų, kuri atsiranda dėl ydingo požiūrio į mitybą ir burnos higieną, yra „buteliuko“ kariesas. Jis gali išsivystyti, kai vaikas maitinamas iš buteliuko ilgiau nei įprasta, ypač naktinio maitinimo metu. Cukraus turintys skysčiai (pienas, sultys, saldūs mišinėliai, arbata), likę burnoje per naktį, tampa maistu burnos mikrobams. Šie mikrobai gamina rūgštis, kurios ardo dantų emalį. Naktį seilių išsiskiria mažiau, todėl rūgštys nėra efektyviai neutralizuojamos ir nuplaunamos. Vaikų seilės, būdamos klampesnės, taip pat prasčiau neutralizuoja rūgštis ir jose yra mažiau prieš kariesą veikiančių medžiagų.
„Buteliuko“ kariesas gali pasireikšti ir kūdikiams, kurie ilgai žindomi naktį. Simptomai apima patamsėjusius, gelsvus ir minkštus dantis. Dažniausiai kariesas pažeidžia viršutinio žandikaulio priekinius dantis iš lūpos pusės, taip pat gali būti pažeisti viršutiniai pirmieji krūminiai ir iltiniai dantys. Apatinio žandikaulio priekiniai dantys paprastai lieka sveiki. Negydomas kariesas komplikuojasi danties nervo uždegimu (pulpitu), o vėliau ir periodonto audinių pažeidimu, sukeldamas infekcijos židinius aplink dantų šaknis.
Pirmasis vizitas pas odontologą ir reguliari priežiūra
Kada turėtų įvykti pirmasis vizitas pas odontologą? Jau išdygus pirmajam dantukui, tėvai turėtų apsilankyti pas specialistą. Gydytojas patars, kaip prižiūrėti kūdikio dantis, ir padės vaikui priprasti prie odontologo kabineto aplinkos. Kuo anksčiau vaikas susipažins su gydytoju, tuo didesnė tikimybė, kad jis turės gerus burnos higienos įpročius visą gyvenimą.
Profilaktiškai vaikai ir tėveliai pas gydytoją odontologą turėtų lankytis kas pusę metų. Svarbu, kad vaikas pas gydytoją ateitų ne tik tada, kai jam skauda, bet ir profilaktiniam patikrinimui, susipažinimui ir pokalbiui. Papasakokite vaikui apie būsimą apsilankymą iš anksto, paaiškinkite, kad gydytoja padeda išsaugoti sveikus dantukus. Geriausia apsilankyti ryte, kai vaikas geros nuotaikos, pavalgęs ir nepavargęs. Niekada negąsdinkite vaiko vizitu pas odontologą.
Dantų valymas: nuo marlės iki vaikiško šepetėlio
Yra tėvų, kurie galvoja, jog išdygus pieniniams dantims jų valyti nereikia, nes šie vistiek iškris. Tai didelė klaida. Nuo pat vaiko gimimo, kai pradeda dygti pirmieji pieniniai dantys, turi būti rūpinamasi burnos sveikata. Dažniausiai pasitaikanti liga, kuri nėra genetiškai paveldima - dantų ėduonis (kariesas), ji sukeliama burnoje esančių bakterijų, jei vaikas nevalo arba blogai nuvalo dantų apnašą.
Pats pirmuosius dantukus vaikams reikia valyti drėgna marle arba švariu audeklu prieš miegą vakare, o taip pat po pusryčių ryte. Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (maždaug 1-1,5 metų) reikėtų pradėti valyti dantukus vaikišku minkštu dantų šepetuku. Vaikams tėvai dantis turi valyti iki septynerių, aštuonerių metų. Vaikas, sugebantis parašyti pirmąjį žodį, jau pats gali gerai išsivalyti dantis.
Dantų pastos pasirinkimas: svarbiausia - fluoras ir saugumas
Vaikiškos dantų pastos skirstomos pagal amžiaus grupes: iki 2 metų, 2-6 metų, nuo 6 metų. Pagrindinis jų skirtumas - fluoro kiekis. Tai labai svarbu, nes kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad mažylis gali nuryti pastos, o fluoras gali būti pavojingas. Todėl pačiai mažiausiai amžiaus grupei skirtoje dantų pastoje iš viso neturi būti fluoro.
Dabartinės vaikams skirtos pastos skaniai kvepia, yra patrauklios spalvos ir gardžios lyg saldainiai ar kramtomoji guma, todėl reikia stebėti, kad vaikai jų nevalgytų. Pastos ant šepetėlio reikėtų dėti vaiko mažojo pirštelio nagelio didumo. Vyresniems vaikams galima naudoti pastas, kurios skirtos visai šeimai.
Gydytoja odontologė Laura Šliažienė pabrėžia, kad vaikams skirta dantų pasta neturi būti be fluoro, nes pasta be jo neatlieka savo dantų stiprinimo funkcijos. Įprastu atveju vaikams iki 6 metų užtenka dantų pastos, kurioje nurodytas fluoro kiekis - 500 ppm. Tačiau visiškai normalu, kad net trimečiui bus skirta pasta, kurioje fluoro ar hidroksiapatito kiekis sieks 1000 ppm.
Dantų gydymas: nuo fluoro lako iki narkozės
Gydymas priklauso nuo danties pažeidimo laipsnio. Jeigu tai yra tik dėmės - baltos, tamsiai rudos, juodos - galima dantis dengti fluoro laku (tris kartus kas 4-5 dienas, kartojant po pusės metų) ir toliau stebėti būklę. Jeigu jau yra susiformavusi kariozinė ertmė, pažeista vieta turi būti išvaloma iki sveiko danties audinio (krapštant arba gręžiant) ir plombuojama stiklo jonomerine plomba, kuri nebijo seilių, kaupia ir išskiria fluorą.
Kartais, gydant labai mažus vaikus, tenka naudoti raminamuosius vaistus. Tais atvejais, kai vaikas visai nesileidžia gydomas ir yra daug pažeistų dantų, gali būti taikoma narkozė.
Dantų ėduonis: simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija | Vaizdo įrašas vaikams | Learning Junction
Ortodontinis gydymas: sąkandžio korekcija ir graži šypsena
Rekomenduojama pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją ortodontą sulaukus septynerių metų. Šio amžiaus vaikams formuojasi mišrus sąkandis - dygsta apatiniai ir viršutiniai nuolatiniai kandžiai, pirmieji krūminiai, o vėliau ir kiti nuolatiniai dantys. Gydytojas įvertina sąkandį, žandikaulio augimo pobūdį.
Itin sunku pakeisti įsisenėjusius žalingus įpročius, kuriuos būtina koreguoti kuo ankstesniame amžiuje. Kvėpavimas pro burną, piršto, liežuvio čiulpimas, neteisingas rijimas trikdo žandikaulių vystymąsi bei fiziologinio sąkandžio formavimąsi. Ortodontas nustato, ar mišriame sąkandyje reikalingas ankstyvas ortodontinis gydymas.
Atsikišę, kreivi dantukai vaikų tarpe neretai tampa patyčių objektu, be to susigrūdusius dantis sunkiau išvalyti. Gydytojams odontologams ne ortodontams sudėtinga teisingai įvertinti esamą ortodontinę situaciją burnoje, ypač tada, kai akimi pastebimų dantų padėčių pakitimų nematyti, tačiau žandikauliai vystosi netaisyklingai. Tokius atvejus reikia nustatyti kuo anksčiau, sekti ir laiku pradėti ortodontinį gydymą.
Ankstyvojo ortodontinio gydymo privalumai: sudėtingesni atvejai paverčiami lengvesniais, todėl vėlesnis ortodontinis gydymas nuolatiniame sąkandyje vidutiniškai sutrumpėja šešiais mėnesiais ar net vieneriais metais. Be to, paprastesnei situacijai gydyti reikalingos mažesnės lėšos. Tiek vaikas, tiek tėvai turi suprasti, kad laiku atliktas ortodontinis gydymas gali visam gyvenimui atstatyti estetiką ir gerą funkciją.
Ką tėveliai gali padaryti?
- Neduoti vaikui prieš miegą gerti saldžių gėrimų, jeigu dantukai jau išvalyti.
- Du kartus per dieną valyti dantis. Kol vaiko judesiai išlavėja, t.y. iki 7-8 metų, jo dantis turėtų išvalyti tėveliai.
- Reikia pratinti vaiką po valgio skalauti burną.
- Nuo 1 metų reikėtų palaipsniui vaiką atpratinti nuo buteliuko ir mokyti gerti iš puodelio. Jeigu vaikas negali užmigti be buteliuko, reikėtų palaipsniui skiesti saldžius skysčius vandeniu, kol liks grynas vanduo arba vaikas pats atsisakys „neskanaus” gėrimo.
- Jau išdygus pirmajam dantukui, reikėtų apsilankyti pas odontologą - gausite patarimų dėl burnos higienos, o ir vaikas įpras nebijoti odontologo.
- Tėvai turėtų žinoti, kur žiūrėti, kad galimos dantų problemos būtų pastebėtos anksti. Svarbu suprasti ir tai, kad mažam vaikui išvalyti dantis turi tėvai, netgi rekomenduojama, kad iki pat 11 metų amžiaus tėvai patikrintų, ar vaikų dantys išvalyti gerai.
Karieso diagnostika ir gydymo principai
Odontologai naudoja įvairias diagnostikos priemones, kad tiksliai nustatytų ėduonį. Tai vizuali apžiūra, rentgeno spinduliai, lazeriniai prietaisai, transiliuminacija ir fluorescenciniai dažai. Reguliarūs dantų patikrinimai yra labai svarbūs norint anksti aptikti ėduonį.
Gydymo metodai priklauso nuo ėduonies sunkumo. Odontologas paprastai grąžtu pašalina sugedusią danties dalį. Įprastos ėduonies pažeistų dantų atstatymo galimybės apima plombavimą, vainikėlius, įklotus, užklotus, o jei danties šaknis arba pulpa yra nepataisomai pažeista - šaknų kanalų gydymą.
Prevencija yra svarbiausia. Reguliari dantų patikra, mažinamas cukraus vartojimas, kasdienis dantų valymas dantų šepetėliu ir siūlu gali sumažinti ėduonies atsiradimo riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ėduonis gali išnykti savaime?Jei ėduonis nėra pradinėje formavimosi stadijoje ir neprasiskverbė pro dentiną, jis negali natūraliai užgyti. Kai pradedate jausti skausmą, tai ženklas, kad pažeidimas yra per didelis ir reikalingas profesionalus gydymas.
Ar dantų ėduonis yra užkrečiamas?Dantų ėduonis nėra tiesiogiai užkrečiamas, tačiau bakterijos, sukeliančios ėduonį, gali būti perduodamos nuo vieno žmogaus kitam per seiles, ypač tarp tėvų ir mažų vaikų. Tačiau vien bakterijų perdavimas nereiškia, kad asmuo automatiškai susirgs dantų ėduoniu - tam įtakos turi ir kiti veiksniai.
Kokia yra dantų ėduonies gydymo eiga?Išvalius ėduonį, danties ertmė yra plombuojama tinkama medžiaga, atstatant danties funkciją ir estetiką. Galiausiai danties paviršius šlifuojamas ir poliruojamas.
Pieniniai dantys - tai ne tik laikini dantys. Jie atlieka svarbią funkciją formuojant žandikaulius, nukreipiant nuolatinių dantų dygimą ir užtikrinant taisyklingą sąkandį. Tinkama burnos higiena, reguliarūs apsilankymai pas odontologą ir saikingas saldumynų vartojimas yra raktas į sveikus ir gražius vaiko dantukus visam gyvenimui.