Hallucinogenų poveikis nėštumui: pavojai ir pasekmės

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas lūkesčių ir rūpesčių dėl ateityje gimsiančio vaikelio. Tačiau šiuo jautriu metu moters organizmas tampa itin pažeidžiamas, o įvairių psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant haliucinogenus, vartojimas gali turėti katastrofiškų pasekmių ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Šiame straipsnyje gilinsimės į šią problemą, nagrinėdami pagrindinius pavojus, rizikas ir ilgalaikes pasekmes, kurias gali sukelti haliucinogenų poveikis nėštumo metu.

Alkoholis: nepastebimas, bet klastingas priešas

Nors straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas haliucinogenams, neįmanoma ignoruoti alkoholio, kuris, nors ir legalus, kelia didelį pavojų besilaukiančioms motinoms ir jų vaikams. Lietuvoje alkoholiu piktnaudžiauja apie 0,1 proc. nėščiųjų, o vaisiaus alkoholinis sindromas pasireiškia 0,5-7 iš 1000 naujagimių. Svarbu suprasti, kad alkoholis lengvai pereina per placentą, ir vaisiuje susidaro tokia pati jo koncentracija kaip ir motinos kraujyje.

Nėra saugios alkoholio dozės nėščiajai. Net ir nedidelis kiekis gali pakenkti. Kai vaisiui vos kelios savaitės, vyksta itin svarbūs organų formavimosi procesai, susidaro tam tikros jungtys. Alkoholis gali sutrikdyti šių jungčių susidarymą. Vėlesnėse nėštumo stadijose, net nedidelė alkoholio dozė lengvai prasiskverbia per placentos barjerą, ir vaisius "paragauja" alkoholio praskiestų vaisiaus vandenų. Todėl vienintelė saugi taisyklė - nulis alkoholio, nulis rizikos.

Kaip alkoholis veikia nėštumo laikotarpiu? Nėštumo metu vartojamas alkoholis pereina per placentą iš motinos į vaisiaus kraują ir gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi gimdoje. Alkoholis labiausiai pažeidžia vaisių, jei moteris jį vartoja prieš pat nėštumą ir jo metu. Sumažinus arba nutraukus alkoholio vartojimą bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, neigiamas alkoholio poveikis vaisiui nutrūksta, tačiau jei žala jau padaryta, jos poveikis išlieka.

Kokių pasekmių gali sukelti vartojamas alkoholis nėštumo metu:

• Persileidimo.
• Vaisiaus žuvimo.
• Sutrikusio augimo ir vystymosi gimdoje (ypač smegenų).
• Priešlaikinio gimdymo.
• Per mažo vaisiaus svorio (kuo daugiau moteris geria, tuo mažiau svorio priauga vaisius).
• Vaiko fizinės negalios.
• Vaiko mokymosi sunkumų mokykloje.
• Dažnesnio vaiko sirgimo.

Jei moteris nėštumo laikotarpiu vartoja didelius kiekius alkoholio, naujagimis gali gimti turėdamas įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą.

Kas yra vaisiaus alkoholinis sindromas? Vaisiaus alkoholinis sindromas - tai būklė, kuri sukelia vaisiaus smegenų pažeidimus ir augimo sutrikimą. Naujagimiai su šiuo sindromu būna mažesnio svorio, mažesnėmis galvomis ir labai neramūs, palyginti su sveikais naujagimiais. Augdami tokie vaikai turi elgesio sutrikimų, kurie išlieka visą gyvenimą.

Kaip atpažinti, kad vaikas gimė su šiuo sindromu? Kokie požymiai? Naujagimiai būna labai neramūs, dirglūs ir jautrūs triukšmui. Taip pat jie turi specifinių veido bruožų: ploną viršutinę lūpą, plokščią lataką (filtrą) tarp nosies ir viršutinės lūpos, siaurą plyšį tarp akių vokų.

Augant vaikui pasireiškia:

• Augimo atsilikimas. Tai reiškia, kad tokiems vaikams reikia daugiau laiko išmokti daryti veiksmus, kuriuos atlieka kiti tokio amžiaus vaikai, pavyzdžiui, vaikščioti ir kalbėti.
• Didesnis aktyvumas nei sveikų vaikų.
• Raumenų silpnumas.
• Mokymosi, girdėjimo ir matymo sunkumai.

Paaugliams ir suaugusiems žmonėms, turintiems šį sindromą, gali būti:

• Mąstymo ir atminties sutrikimų.
• Susikaupimo ir dėmesio sunkumų.
• Bendravimo su kitais problemų.
• Sunkumų išlaikyti nuolatinį darbą ir gyventi savarankiškai.

Ar yra tyrimas, nustatantis vaisiaus alkoholinį sindromą bei kaip jis gydomas? Tokio tyrimo nėra. Tačiau gydytojas gali diagnozuoti vaisiaus alkoholinį sindromą iš vaiko simptomų ir apžiūros. Deja, šio sindromo pasekmių negalima panaikinti. Tačiau specialistai gali išmokyti padėti savo vaikui atlikti kasdienius darbus, tokius kaip mokytis, kalbėti. Taigi, ar verta rizikuoti?

Alkoholis ir žindymas: Kaip ir nėštumo, taip ir žindymo metu alkoholio vartojimas ir žindymas yra visiškai nesuderinami dalykai. Visuomenėje yra manoma, kad išgėrus alkoholio jis išsisklaidys po kelių valandų, o tada mama saugiai galės žindyti mažylį. Tačiau tai ne visai tiesa, nes negalima žinoti, per kiek laiko pasišalins visiškai visas alkoholis. Kiekvienam žmogui alkoholio pasišalinimas iš organizmo yra skirtingas.

Rūkymas: nuodai, ne tik motinai, bet ir vaikui

Rūkymas nėštumo metu kelia didelę grėsmę vaisiaus vystymuisi ir sveikatai. Maždaug ketvirtadalis vaisingo amžiaus moterų rūko reguliariai, nors apie vieną trečdalį jų meta rūkyti, kai pastoja. Lietuvoje rūko apytikriai 5 proc. nėščiųjų. Svarbu taktiškai informuoti apie galimą žalą, ne teisti ar komentuoti moters pasirinkimą rūkyti.

Rūkymas ir moters sveikata: Rūkančios moterys turi 10-40 proc. mažesnę tikimybę pastoti vieno ciklo metu. Statistiškai įrodyta, kad rūkančioms moterims 50 proc. dažniau būna skausmingos bei nereguliarios menstruacijos. Rūkymas didina išeminės širdies ligos bei insulto riziką, o rūkančioms ir vartojančioms sudėtines hormonines kontraceptines moterims šių ligų rizika gali padidėti keletą kartų. Invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika rūkančioms moterims padidėja net 2-3 kartus. Rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivinėse randama cigaretės dūmuose esančių toksinių (kancerogeninių) medžiagų sankaupų, be to, yra įrodymų, kad rūkymas gali susilpninti vietinį gimdos kaklelio imunitetą. Tyrimais patvirtinta, kad rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia vidutiniškai dvejais metais anksčiau nei nerūkančioms. Metimas rūkyti gali atitolinti menopauzę, be to, rūkančios moterys menopauzės metu dažniau patiria nemalonių simptomų.

Kaip rūkymas veikia nėštumo laikotarpiu? Rūkstant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kuo mažiau deguonies ir maisto medžiagų gauna vaisius, tuo labiau sutrinka normalus jo vystymasis. Anglies monoksidas tiesiogiai sutrikdo deguonies pernašą vaisiui, todėl jis gyvena nuolatinėmis deguonies stygiaus sąlygomis.

Sklando mitai, kad nėštumo laikotarpiu mesti rūkyti pavojinga, nes patiriamas stresas gali sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Tačiau nėra saugaus motinai ir jos vaisiui surūkomų cigarečių skaičiaus. Jei moteris neįstengia visiškai mesti rūkyti, reikėtų sumažinti surūkomų cigarečių skaičių.

Kas gresia vaisiui, jei mama rūko nėštumo metu? Rūkant padidėja rizika:

• Negimdinio nėštumo (1,5-2,5 karto), kadangi rūkant į organizmą patenkančios medžiagos slopina kiaušintakių gleivinės peristaltiką ir vaisius vystosi kiaušintakyje.
• Persileidimo (iki 25 proc.), ir tai tiesiogiai susiję su rūkymo intensyvumu.
• Vaisiaus apsigimimų (studijos parodė, kad rūkymas nėštumo metu siejamas su 30 proc. didesne kiškio lūpos bei vilko gomurio rizika ir 20 proc. didesne šlapimo sistemos apsigimimų rizika).
• Priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo.
• Priešlaikinio gimdymo: rūkančios moterys iki 2 kartų dažniau gimdo prieš laiką (iki 37 nėštumo savaitės).
• Placentos atšokos: rūkymas nėštumo laikotarpiu iki 2,4 karto padidina placentos atšokos tikimybę dėl nepakankamai gaunamo deguonies kiekio.
• Placentos pirmeigos: iki 3 kartų dažniau diagnozuojama placentos pirmeigos tikimybė (dėl patiriamos nuolatinės deguonies stokos, placenta vystosi didesnė ir padidėja tikimybė siekti gimdos kaklelį).
• Vaisiaus, naujagimio žūties: nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos. Rūkymas nėštumo laikotarpiu yra patvirtintas staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnys.
• Per mažo gimusio naujagimio svorio: rūkančios nėščiosios gimdo 200-250 g. mažiau sveriančius naujagimius nei nerūkančios. Mažo svorio naujagimius rūkančios moterys gimdo 3 kartus dažniau nei nerūkančios. Daugiausiai tam įtakos turi rūkymas trečiuoju nėštumo laikotarpiu. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti normalus.

Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių. Šis poveikis pasireiškia padidėjusia persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ar mažesnio naujagimio svorio tikimybe.

Rūkymas ir žindymas. Ar tai suderinama? Nikotinas slopina prolaktino gamybą, dėl to pieno gamyba sumažėja. Rūkančioms ir krūtimi maitinančioms moterims paros pieno gamyba sumažėja 200-250 ml. Rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių.

Ar po gimdymo aš galėsiu vėl rūkyti? Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtinėmis kvėpavimo ligomis, turi mokymosi sunkumų, yra hiperaktyvūs ir turi didesnį imlumą priklausomybę sukeliančioms medžiagoms paauglystėje. Rūkant ir maitinant krūtimi, į vaiko organizmą vis tiek patenka toksinių medžiagų ir nikotino, be to, pieno gaminama mažiau ir jis yra mažiau maistingas. Rūkančių motinų vaikai gali gimti su nikotino abstinencijos požymiais: būna neramūs, irzlūs arba vangūs, blogiau valgo, gali vemti, sutrinka termoreguliacija, miego ir būdravimo ciklas.

Nikotino poveikis vaikui:

• Dažniau serga bronchine astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis.
• Dažniau serga vidurinės ausies uždegimu.
• Sutrinka kognityvinė funkcija.
• Būna elgesio bei dėmesio sutrikimų.
• Atsiranda mokymosi sunkumų.

Narkotikai ir haliucinogenai: tiesus kelias į pražūtį

Narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu yra viena didžiausių grėsmių vaisiaus sveikatai ir raidai. Moterų, pripratusių prie įvairių toksinių medžiagų ir narkotikų, skaičius Lietuvoje galimai siekia 0,1 proc. Kiekvieną asocialiai gyvenančią moterį reikia vertinti kaip galimai priklausančią nuo narkotinių medžiagų.

Kanapės: Nors kanapės laikomos viena iš silpniausių nelegaliai vartojamų narkotinių medžiagų, jos gali būti tarsi tramplinas link stipresnių narkotikų. Marihuanos (kanapių), vadinamosios žolės, hašišo sudėtyje yra toksinių medžiagų, kurios sutrikdo normalią deguonies pernašą vaisiui. Jei deguonies kiekis nepakankamas, sutrinka vaisiaus vystymasis. Saugios narkotikų vartojimo ribos nėra nei nėštumo, nei ne nėštumo laikotarpiu.

Kokainas: Kokainas, vadinamasis krekas ar sniegas, patenka į vaisiaus kraują per placentą. Kokainui būdinga tai, kad jis iš vaisiaus organizmo pašalinamas daug lėčiau nei iš motinos organizmo, todėl jo toksinis poveikis vaisiui yra ilgesnis nei suaugusiam žmogui.

Heroinas: Heroinas taip pat patenka į vaisiaus kraują per placentą. Prie heroino labai greitai priprantama, todėl dar negimęs kūdikis jau gali turėti priklausomybę nuo šio narkotiko. Heroino vartojimas yra žindymo kontraindikacija.

LSD: LSD yra stiprus haliucinogenas, kurio pavartojus gali kilti grėsmė ne tik motinos, bet ir vaisiaus gyvybei.

Metamfetaminas: Metamfetaminas dažnina širdies susitraukimus ne tik motinai, bet ir vaisiui, į kurio organizmą patenka per placentą.

Kokių pasekmių galima tikėtis vaisiui, jei vartojami narkotikai?

• Persileidimo.
• Priešlaikinio gimdymo.
• Placentos atšokos.
• Per mažo gimusio naujagimio svorio, ūgio, galvos.
• Vaisiaus žūties, negyvagimio ar staigios kūdikių mirties sindromo.
• Naujagimių abstinencijos sindromo (būna neramūs, irzlūs arba vangūs, blogiau valgo, gali vemti, sutrinka termoreguliacija, miego ir būdravimo ciklas).
• Įvairios virusinės infekcijos, kurios gali patekti į motinos organizmą per švirkštus.

Kas gresia gimus vaikui, jei nėštumo metu vartojami narkotikai?

• Cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, mažesnis IQ.
• Labai didelė įtaka tolesnei vaiko raidai.
• Ugdymo problemos (pažinimo ir suvokimo sutrikimas).
• Miego sutrikimai (sulaukus ~3 m.).
• Atminties ir kalbėjimo sutrikimai (~3 m.).
• Augimo atsilikimas sulaukus 6 m.
• Padidėjęs hiperaktyvumas, impulsyvumas, dėmesio stoka (~10 metų).

Visa ši statistika skamba žiauriai bei bauginančiai, tačiau ar verta rizikuoti tik pradedančio žmogučio sveikata bei ateitimi, pasiduodant tai trumpai „malonumo“ akimirkai? Visų šių priklausomybių Jums gali padėti atsikratyti ir Jus prižiūrintis daktaras. Dėl gydymo ir pagalbos, jei yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, visada galima kreiptis į Priklausomybių centrus.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos: nežinomas pavojus

Pastaruoju metu rinkoje atsiranda vis daugiau naujų psichoaktyviųjų medžiagų (NPS), kurios kelia ypatingą susirūpinimą dėl jų neprognozuojamo poveikio ir sunkumų diagnozuojant. Nuo 2005 m. iki 2019 m. atsirado virš 700 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, vidutiniškai kas savaitę atsiranda bent viena nauja medžiaga.

Pagrindinės naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės: sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai.

• Sintetiniai kanabinoidai: Šios medžiagos gali būti iki 100 kartų stipresnės nei natūralūs kanabinoidai ir turi ilgesnį bei neprognozuojamą poveikį. Dažniausia šios grupės medžiaga yra „Spice“, kurios sudėtyje yra sintetinių kanabinoidų. Padirbinėjamos kanapės yra itin pavojingos, nes jų pagaminimas labai pigus, o poveikis žymiai stipresnis.
• Sintetiniai katinonai: Šių medžiagų poveikis gali sukelti euforiją, tačiau gali tapti ir mirtinu. Pavartojus šios medžiagos gali sutrikti širdies ritmas ir dažnis, euforija pereina į nerimą iki psichozės. Ši psichozė gali pasireikšti agresyviu elgesiu, sumišusiu ir padrikus mąstymu, haliucinacijomis, nesuprantama kalba. Gali kilti hipertermija, prasidėti raumenų irimas.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos yra iš dalies legalios, nes kol kas neįtrauktos į kontroliuojamų sąrašus, lengvai prieinamos, pigios, jas sunku diagnozuoti. Jų sudėtis nėra aiški, todėl objektyvios informacijos apie poveikį yra labai nedaug. Be to, jas lengva transportuoti, jos nepažįstamos tarnybiniams šunims ir sunkiai aptinkamos laboratoriniais tyrimais. Kai kuriose medžiagose randama ne tik psichotropinių medžiagų, bet ir žiurknuodžių, kurie kaupiasi riebaliniame audinyje ir ilgina bei stiprina kanabinoidų poveikį.

Elektroninės cigaretės ir kiti tabako produktai: mitai ir realybė

Nors elektroninės cigaretės pristatomos kaip mažiau kenksminga alternatyva tradicinėms, moksliniai tyrimai rodo, kad jos taip pat kelia rimtą grėsmę sveikatai.

• Nikotino kiekis: Dažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o nurodytas sintetinio nikotino kiekis dažnai neatitinka tikrojo, todėl gali padidėti nikotino perdozavimo rizika.
• Garų poveikis: E-cigarečių garai sukelia ląsteles pažeidžiantį poveikį, kuris gali sukelti lėtinius ir ūminius kvėpavimo sistemos susirgimus. Be to, e-cigarečių skystyje randama cheminių junginių, kurie gali skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą ir vystymąsi.
• Metimas rūkyti: Nėra atlikta patikimų tyrimų, įrodančių, kad e-cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalba metantiems rūkyti.
• Aplinkos poveikis: E-cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, aptinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti aplinkinių sveikatai.
• Nelaimingi atsitikimai: Su el. cigarečių vartojimu yra siejami įvairūs nelaimingi atsitikimai, pavyzdžiui, apsinuodijimas nikotinu dėl skysčio išsiliejimo.

Taip pat svarbu paminėti, kad kaitinamasis tabakas, nors ir pristatomas kaip ne toks kenksmingas, yra toks pat toksiškas ir turi kancerogenų kaip ir tradicinės cigaretės.

Bendrosios pasekmės ir prevencija

Vartojant bet kokias psichoaktyviąsias medžiagas nėštumo metu, kyla rimta rizika vaisiaus vystymuisi ir sveikatai. Tai gali sukelti įvairius apsigimimus, augimo sutrikimus, neurologinius defektus, o sunkiais atvejais - netgi vaisiaus žūtį.

Prevencija ir pagalba:

• Sąmoningumas: Svarbu, kad moterys būtų tinkamai informuotos apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį nėštumo metu.
• Pagalba specialistų: Jei moteris turi priklausomybių, jai būtina kreiptis pagalbos į gydytojus ar specializuotus centrus.
• Sveikas gyvenimo būdas: Planuojant nėštumą ir jai tęsiantis, svarbu vengti bet kokių kenksmingų įpročių ir rūpintis savo sveikata bei aplinka.

Tik rūpindamosi savo sveikata ir vengdamos žalingų medžiagų, moterys gali užtikrinti sveikiausią įmanomą pradžią savo vaikui.

tags: #hallucinogenu #poveikis #nesciajai