Apsilankymas vaikų globos namuose - tai ne tik galimybė pažvelgti į kitokį pasaulį, bet ir proga permąstyti savo vertybes, suprasti, kokia svarbi yra žmogaus ryšys su žmogumi. Lietuvoje šiuo metu šalies globos įstaigose auga apie 1600 vaikų ir jaunuolių, kurių daliai dėl įvairių priežasčių tenka augti ne šeimos aplinkoje. Šis straipsnis siekia atskleisti, kokius įspūdžius palieka apsilankymas tokiose įstaigose, kokios yra galimybės prisidėti prie vaikų gerovės ir kokie mitai vis dar supa vaikų globos temą.
Vaikų globos namai: kasdienybė ir realybė
Vaikų globos namai - tai įstaigos, kuriose apgyvendinami be tėvų globos likę, neįgalūs ar specialiųjų poreikių turintys vaikai. Siekiant užtikrinti jų saugumą, sveikatą ir gerovę, vaikų globos namams keliami griežti reikalavimai, reglamentuojami įvairiais teisės aktais. Pavyzdžiui, socialinės globos įstaigos teritorija, patalpos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Būsto plotas taip pat reglamentuojamas: vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m, o kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui - ne mažiau kaip 10 kv. m.
Bene svarbiausias principas, organizuojant socialinę globą, yra asmens teisių užtikrinimas, nediskriminavimas, savarankiškumo ugdymas ir socialinė integracija. Tai reiškia, kad globa teikiama atsižvelgiant į individualius poreikius, nepriklausomai nuo lyties, negalios, rasės ar kitų aplinkybių.
Vis labiau atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir pereinama prie naujo modelio - šeimynų, gyvenančių atskiruose butuose. Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių. Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ yra vienas iš pavyzdžių, kai ugdytiniai keliasi į atskirus butus, kur jiems padedama formuoti naujo, savarankiško gyvenimo pagrindus.
Laikinas buvimas svečiuose: ryšio mezgimas ir atsakingas sprendimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad „trumpalaikiai susitikimai vaikui nesukels nepagrįstų lūkesčių“, o bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės. Tarnybos Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė atskleidžia, kad norint priimti jaunąjį svečią į savo namus, svarbu žinoti tam tikrus niuansus.
Pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. Daugiau nei 1200 globos namuose augančių vaikų yra vyresni nei dvylikos, taigi svečias gali būti ir ūgtelėjęs vaikas ar jaunuolis. Vyresniems vaikams, kaip ir mažiesiems, itin svarbus artimas žmogaus ryšys, kuris padeda išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį ir dažnai tęsiasi net uždarius globos įstaigos duris.
Priimant vaiką į svečius, svarbu suprasti, kad tai yra savanorystės forma, kurios metu „sudėliojamas kontraktas“. Tai reiškia, kad būtina aiškiai įvardyti susitikimų dažnumą, numatomą draugystės trukmę, ką kartu veiksite, ar bendrausite tik gyvai, ar ir per ryšio priemones. Svarbu aiškiai pristatyti save vaikui, nes jam reikalingas aiškumas ir planas, kad jis jaustųsi saugus. Ekspertė pabrėžia, kad ryšio mezgimas - tai buvimas su vaiku, individualus ir bendras laikas su artimaisiais, pokalbiai, žaidimai, atsakomybės, ribos, pagarba ir pagalba. Laikinas svečiavimasis nėra vienkartinė pramoga.
Pagrindinė taisyklė - laikytis susitarimų. Negalima žadėti to, ko negalėsite ištesėti. Jei ryšys nutrūksta ir nepaaiškinama priežastis, vaikui gali būti sukelta emocinė trauma, nes jis gali prisiimti kaltę sau. Atsisveikinimas turi būti lėtas ir paaiškinamas, pavyzdžiui, atsiunčiant žinutę ar laišką.
Liudo patirtis: saksofonas, savaitgaliai ir besąlygiškas ryšys
Dvidešimtmetis Liudas, užaugęs globos namuose, dalijasi savo prisiminimais apie savaitgalio išvykas į Kauną. Jo gyvenimą pakeitė skaudi nelaimė - avarijoje žuvo tėvai, o artimųjų, galinčių juo pasirūpinti, neatsirado. Liudas augo globos namuose netoli Kauno, kur jautėsi mylimas auklėtojų, gerai mokėsi ir grojo gimnazijos renginiuose.
Pažintis su socialine darbuotoja, vedusia mokymus paauglių grupei, pakeitė jo gyvenimą dar kartą. Su grupelės vadove jis rado bendrą kalbą, vėliau pradėjo pas ją svečiuotis savaitgaliais ir per šventes. „Iš pradžių tą draugystę priėmiau labiau kaip pramogą. Labai laukdavau išvykos į Kauną ir nors viešėdamas ten negrojau, kartu tempdavausi instrumentą, buvau įsitikinęs, kad šauniau atrodau“, - prisimena Liudas. Jis pasakoja, kad dažnai keliaudavo vienas, o auklėtoja palydėdavo iki autobuso, globėja sutikdavo stotyje. Pamena, kaip mėgo įsivaizduoti, kad visi keleiviai į jį žiūri, net pavydi, nes žino, jog jam Kaune namuose laukia staigmena.
„Tikrąją šio ryšio vertę supratau tik palikęs globos namus. Dabar aš turiu žmogų, į kurį galiu remtis besąlygiškai. Gyvenimas būtų kitoks, jeigu nepažinočiau šios moters, nebūtų šeimos švenčių kartu ar visada man atvirų jos namų durų“, - asmenine patirtimi dalijasi Liudas.
Iš svečiavimosi į globą: natūralus procesas
Nors laikinas svečiavimasis nėra savaime siekiantis tikslo tapti nuolatine globa, pasitaiko atvejų, kai draugystė perauga į tvirtą ilgalaikį ryšį. „Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs - puiku. Čia labai natūralus procesas“, - teigia R. Ladauskienė. Ji mini atvejus, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmones kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, kad galėtų pakviesti jauną žmogų į savo namus.
Puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažintis su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės. Rugilė prisimena neseną atvejį, kai globos namuose savanoriavęs 26 metų vilnietis atrado kelią į penkiolikmečio, turinčio didelių emocinių sunkumų, širdį. Užmegztas santykis su nedaug vyresniu savanoriu baigėsi sėkminga globa - globėjas augino jaunuolį kaip vyresnį brolį.
Žingsniai, jei norite pakviesti vaiką laikinai svečiuotis
Norint pakviesti vaiką laikinai svečiuotis, reikia pateikti teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui šiuos dokumentus: rašytinį prašymą, sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 046/a) ir kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų, raštiškus sutikimus dėl vaiko laikinojo svečiavimosi. Nors mokymai pagal Bendrąją globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą neprivalomi, bus atliekamas tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis patikrinimas, kuris trunka ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Svarbu žinoti, kad išsiaiškinama, ar nesate priskirtinas asmenims, pas kuriuos draudžiama išleisti laikinai svečiuotis vaiką, ar nebuvote teistas.
Reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos: vaikui turi būti atskira lova, privati erdvė ir gyvenimo sąlygos, užtikrinančios bazinius vaiko poreikius ir saugumą. Jūsų pajamoms konkretūs reikalavimai nekeliami. Gavus teigiamą išvadą dėl tinkamumo, teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius pateiks vaikų socialinės globos įstaigų sąrašą.
Mitai ir realybė apie vaikų globą
Vis dar egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie vaikus, augančius globos namuose. Dažnai manoma, kad tai vaikai, turintys elgesio problemų, darantys teisės pažeidimus, vartojantys psichotropines medžiagas ar kitaip „nevaldomi“. Iš tiesų, tai tėra mitai. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs ar nebendradarbiaujantys, tačiau tai gali slėpti nesaugumo, baimės ar sumišimo jausmą.
Yra mitas, kad norint globoti, būtina turėti nuosavus namus ar didelę patirtį auginant vaikus. Tačiau svarbiausia, kad vaikas turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai ir žaidimams. Nereikia turėti vaikų auginimo patirties - svarbiausia yra didelis noras atverti savo namų duris ir širdį. Globėjai gauna globos centro specialistų pagalbą, paramą ir bendrauja su kitomis globėjų šeimomis per savipagalbos grupes.
Taip pat egzistuoja mitas, kad vyresni globojami vaikai gali daryti neigiamą įtaką esamiems vaikams. Tačiau tyrimai rodo, kad broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai. Šeimos dažnai liudija, kaip vyresni vaikai padeda savo jaunesniems broliams ar seserims. Svarbu suprasti, kad paaugliai, linkę į nusikalstamumą ar darantys teisės pažeidimus, paprastai nėra tinkami globai šeimoje.
Kaip pasirinkti globos namus: svarbiausi kriterijai
Renkantis globos namus, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į gyvenimo sąlygas, personalo profesionalumą, užimtumą ir laisvalaikio organizavimą. Gyvenimo namuose koncepcija, orios gyvenimo sąlygos, galimybė jaustis bendruomenės dalimi - tai aspektai, kurie turėtų būti prioritetiniai. VDU mokslininkė Rasa Naujanienė pabrėžia, kad senjorams svarbu turėti galimybę išeiti į miestą, lankytis kavinėse ar parduotuvėse, o ne vien būti gamtoje.
Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažnai steigiamos miestuose ir miesteliuose, kuriamos netgi nedideli kvartalai, pritaikyti senjorams, kad jie jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais. Svarbu, kad personalas būtų profesionalus, nuoširdus, kad aplinka primintų namus, o ne valdišką įstaigą. Patrauklios patalpos, pritaikymas žmonėms su negalia, kokybiškas maitinimas, medicinos paslaugos, užimtumo veiklos ir bendravimas - visa tai sudaro tinkamą globos namų aplinką.
Asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas atkreipia dėmesį, kad daugelyje įstaigų, ypač mažose, trūksta sveikatos priežiūros specialistų, o didelėse įstaigose, nors ir dirba įvairūs specialistai, gyventojų skaičius taip pat didelis. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbu klausti pačių gyventojų, kokių jie turi lūkesčių, nes informacija ataskaitose ir realybėje gali gerokai skirtis. Žmogaus teisių problema globos namuose yra aktuali, o norint užtikrinti orią senatvę, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus.
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžia, kad svarbus ne tik buities komfortas, bet ir gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimas ir bendravimas su bendruomene. Savininkų požiūris, supratimas, kad gyventojams reikia ne tik sienų, bet ir kokybiško užimtumo, laisvalaikio bei bendravimo, yra itin svarbus.
tags: #kokie #ispudziai #apsilankius #vaiku #globos #namuose