Pirmieji keturi ruoniukai - Čiauškutė, Kliunkis, Šelmis ir Žaibas - nėrė į Baltiją jau antradienį po pietų. Šis įvykis žymi sėkmingą Jūrų muziejaus ilgametę ruonių reabilitacijos programą, kurios metu gyvūnai, atgabenti į muziejų apytiksliai tris dešimtmečius, yra slaugomi ir paruošiami grįžti į savo natūralią aplinką. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio iniciatyva ruoniai slaugomi muziejuje jau tris dešimtmečius, itin džiaugėsi puiku oru ir ramia jūra, pasitikusia sugrįžtančius savo vaikus.
Ruoniukų atvykimas ir pirminė būklė
Smiltynėje į jūrą panėrę rubuiliai ruoniukai ankstyvą pavasarį buvo atgabenti į muziejų nusilpę, laukinių gyvūnų sužaloti. „Visų jų būklė buvo sunki“, - sakė Arūnas Grušas. „Visi jie svėrė ne daugiau 12-14 kg, o tai rodo, kad jie jau buvo pasmerkti mirčiai, nes gimsta sverdami keliais kilogramais daugiau.“ Šie skaičiai pabrėžia kritinę gyvūnų būklę atvykus į Jūrų muziejų ir išryškina reabilitacijos centro svarbą. Muziejuje jų svoris išaugo iki 40 kilogramų, o Plocius sveria net 58 kilogramus, kas liudija sėkmingą reabilitacijos procesą.
Pirmasis ruoniukas šiemet buvo priglaustas kovo 22 dieną. Iš viso į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą šiemet buvo atgabenta 15 jauniklių. Visi ruoniukai buvo išsekę, svėrė 12-13 kg, sukandžioti plėšrūnų, viduriavo, sirgo virusinėmis ligomis. Jiems buvo leidžiami antibiotikai ir vitaminų komplektai, pirmomis dienomis per zondą maitinami specialia tyrele iš įvairių mikroelementų, žuvų taukų ir šiek tiek žuvies. Šiuškė buvo rasta Preiloje kovo 23 d., svėrė 13,2 kg. Laška - Nemirsetoje, balandžio 2 dieną, svėrė 12, 4 kg, o Dzyvas - balandžio 18 dieną Karklėje ir svėrė 17,8 kg.
Vienas ruonių jauniklis buvo sužalotas itin smarkiai: jo nugara buvo visa nusėta pūlingomis žaizdomis. Jam teko patirti ne vieną procedūrą, dabar gyvūnėlis yra visiškai sveikas, bet dar liko žiemoti muziejuje. Tradiciškai ruoniukai vardus įgydavo pagal radimvietę. Tačiau jų gausa šiemet sulaužė šią taisyklę: ruoniukas sužalota nugara gavo Pūlinio vardą, kitiems Arūnas Grušas išradingai pritaikė žemaičių tarmės ir jūrinius vardus: Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas) Bujus, Lotas. Šiemet trys ruoniai buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurių dėka muziejaus darbuotojai galės matyti jų judėjimo trajektoriją. Siųstuvai pritvirtinti prie kailiuko epoksidine derva, po metų, keičiantis kailiukui, jie paprasčiausiai nukris. Pritvirtinti siųstuvus ir apmokyti, kaip sisteminti gaunamą informaciją, atvyko mokslininkas iš Estijos Mart Jüssi.
Klimato kaita ir ruoniukų gausa
Pasak Arūno Grušo, keičiantis klimatui, keičiasi ir žiemos: nesusidaro tvirtas ledas ruonių veisimosi vietose, todėl ruoniukų gausa mūsų pakrantėje nebuvo netikėta. „Visi jie iš Rygos įlankos“, - sakė biologas. „Įlanka užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo ir jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki Lietuvos kranto“. Ši situacija išryškina klimato kaitos poveikį laukiniams gyvūnams ir pabrėžia būtinybę suprasti šiuos procesus. Dėl klimato kaitos ir Baltijos jūroje mažėjančio žuvies kiekio, nusilpusių ir sužeistų ruoniukų skaičius didėja.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir ruonių stebėjimas
Paskutinį kartą tokia informacija rinkta daugiau nei prieš porą dešimčių metų. Tada siųstuvai parodė, kad ruoniukai neužsibuvo Lietuvos pakrantėje - patraukdavo link ten, kur didesni gentainių būriai: Lenkijos ar Estijos - Saremos salų. Ankstesniais metais paleisti ruoniukai neužsibūdavo Lietuvos pakrantėje - patraukdavo link ten, kur didesni gentainių būriai: Lenkijos ar Estijos Saremos salos. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Šiemet paleisti ruoniukai pažymėti specialiais žymekliais, du - su specialiais iki pat pavasario veiksiančiais siųstuvais, kurie rodys jų judėjimo kelią.
Su jūra mes didesni. Pokalbiai apie Lietuvą ir jūrą | Moksliniai ruonių reabilitacijos aspektai
Istorinė perspektyva ir ruonių apsauga
Arūnas Grušas gali papasakoti beveik šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 29 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie gyvūnai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
XIX a. II pusės keliautojas Gottlieb Berendtas geologinėje apybraižoje apie Kuršių neriją (1869) rašė, kad Nidos viešbutyje grindys buvo išklotos ruonių kailiais. 1896 m. laikraštyje „Memeler Dampfboot“ rašyta, kad po 1892 m. Vokietijos žvejų sąjunga nustojo mokėti žvejams premijas už nudobtus ruonius. Mažosios Lietuvos pajūryje ruoniai medžioti iki XX a. 4 dešimtmečio. Vėliau išleistas nutarimas dėl medžioklės draudimo. Vertinta sultinga jaunų ruonių mėsa. Užmuštų ruonių taukus žvejai ištirpindavo ir, sumaišę su ištirpdyta anglies derva, naudodavo tinklams dervuoti. Šiuo tirpalu jie tepdavo ilgaaulius batus. Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą spaudoje (Vakarai, Trimitas ir kitur) būta žinučių apie Baltijos pajūrio ruonius, jūros išplautų ar nudobtų jų nuotraukų. Ruonių baltų jauniklių aptikimą Baltijos jūros žvejai laikė nepaprastu dalyku; tai esą nešė sėkmę žvejyboje. Ruonio jauniklio užmušimas laikytas nusikaltimu. Meškadaubio (Kuršių nerija, Alksnynė) sargybos pasienietis 1936 m. netyčia nušovė ruonio jauniklį. Sužinoję apie tai žvejai, tikėdami, kad juos lydės nesėkmės ir keršys likimas, pasiskundė valdžiai, kuri išleido įsakymą, draudžiantį šaudyti į ruonius panašius jūros gyvūnus.
Ruonių žūtys Baltijos jūroje yra didelė ir skaudi problema gamtininkams, gyvūnų mylėtojams. Kasmet žiniasklaidoje pasirodo ne vienas pranešimas apie į krantą išmestą sužeistą arba jau nugaišusį ruonį. Pavyzdžiui, pernai, 2017 metais, Baltijos jūros pakrantėje tik per gegužės mėnesį suskaičiuoti net 25 negyvi ruoniai (Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, iš viso pernai žuvo 41 ruoniukas). Kaip tąkart teigė naujienų agentūra BNS, 2017-ieji - rekordiniai metai, kalbant apie nugaišusių ruonių skaičių: 2016 metais rasti 9 negyvi ruoniukai, 2015 metais - 13. Ant daugelio šių žinduolių aptikta durtinių, šautinių žaizdų. Aplinkosaugininkų įsitikinimu, dauguma ruonių galėjo būti nužudyti. Šiemet, pavasariui tik prasidėjus, kovo 9 dieną, Pajūrio regioninis parkas skelbė, kad į krantą išmesti du nugaišę ruoniai, ir tai nebuvo pirmas toks atvejis šiais metais. Kaip skelbė BNS, dar du žuvę žinduoliai Baltijos jūros krante rasti sausį. Iš viso nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio vidurio, kaip skaičiuoja Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius, vien direkcijos teritorijoje (15 kilometrų ruože) rasti 6 negyvi ruoniai. „Per visą Baltijos jūros pakrantę Lietuvoje žuvusių ruonių skaičiai turbūt būtų kur kas didesni“, - mano D. Nicius.
Parama ir ateities planai
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos. Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas“, jau dabar ženkliais prisidedanti prie muziejaus aplinkosauginės veiklos: bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.
Vienas iš šio centro įkūrimo tikslų yra globoti ir gydyti ruonius ir kitus Baltijos jūros gyvūnus bei paukščius. Bandoma atlikti identifikaciją, dėl ko ruoniai ar kiti vandens gyvūnai žuvo. Tačiau, pasak Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo A. Grušo, nors reabilitacijos centras - puiki iniciatyva ir būdas išgelbėti dar gyvus ruoniukus, tačiau jis niekaip neišgelbės žudomų žinduolių. „Reabilitacijos centras būtų skirtas dar gyviems ruoniukams. Jis gali išsaugoti tik tuos, kurie išmetami į krantą dar gyvi. Bet mes į jūrą paleidžiame daug mažiau ruoniukų nei jų žūsta. Pavyzdžiui, pernai pas mus buvo užregistruotas 41 žuvęs ruoniukas, o į jūrą paleidžiame apie 10, na, šiais metais paleisime jau 13. Taigi daug daugiau reikia dirbti aplinkosaugos srityje, kaip juos išsaugoti pačioje jūroje“, - mano biologas.
Baltijos pilkieji ruoniai: retas ir nykstantis gyvūnas
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Tikrieji ruoniai (lot. Phocidae) - irklakojų (Pinnipedia) būrio žinduolių šeima. Prie Mažosios Lietuvos krantų stebimos 3 ruonių rūšys: pilkieji ilgasnukiai (Halichoerus grypus, Fabricius, 1791), paprastieji (Phoca vitulina, Linnaeus, 1758) ir žieduotieji (Phoca hispida hispida, Schreber, 1775, Phoca hispida botnica, Gmelin, 1785). Ilgasnukio pilkojo ruonio ilgis iki 2,5 m, svoris iki 250 kg, kitos ruonių rūšys mažesnės. Baltijos jūroje yra poledynmečio ruonių reliktų. Dabar paprastieji ruoniai gausūs tik pietvakarinėje Baltijos jūros dalyje, žieduotieji ir pilkieji ilgasnukiai ruoniai telkiasi Baltijos jūros šiaurinėje dalyje. XX a. pradžioje Baltijos jūros šiaurinėje dalyje pilkųjų ruonių buvo 80-100 tūkst., vėliau dėl aplinkos taršos ir medžioklės jų mažėjo.
Mokslininkai spėja, kad tikrieji ruoniai nuo sausumos gyvūnų atsiskyrė maždaug prieš 25 mln. metų. Kūno ilgis 1,3-4,9 m, masė 45-4200 kilogramų. Daugumos rūšių patinai ir patelės panašaus dydžio. Ausų kaušeliai redukuoti. Galva dažniausiai apvali, akys didelės, šnervės ir ausų landos prireikus uždaromos. Turi 26-36 dantis, iltiniai - dideli. Po oda yra storas riebalų sluoksnis. Porinės galūnės virtusios plaukmenimis, kurių alkūnės ir kelio sąnariai slypi kūne. Plaukdami priekinėmis galūnėmis vairuoja, užpakalinėmis - iriasi. Gali panerti į 600 m gylį, po vandeniu išbūti apie 1 valandą. Kūnas apaugęs trumpais prigludusiais plaukais, kai kurių kailio danga menka. Minta žuvimis, vėžiagyviais, moliuskais, kai kurie plėšrūs. Gyvena poromis, grupėmis. Nėštumas 10-11 mėnesių.
Ruonių populiacijos tendencijos ir iššūkiai
Pastaraisiais metais pilkųjų ruonių populiacija Baltijos jūroje mažėjo. A. Grušas skaičiuoja, kad per dvejus metus Baltijos jūra neteko 5 tūkst. ruoniukų. „2014 metais ruonių buvo priskaičiuojama iki 35 tūkst., 2016 metais jau 30 tūkst. belikę. Populiacijos mažėjimo priežasčių gali būti labai daug. Toks gana staigus ruonių populiacijos mažėjimas suglumino ir mokslininkus. Išsamesniems tyrimams atlikti reikia daugiau laiko ir investicijų. Aišku, Lietuva tuo neužsiima. Su tuo dirba šalys, kuriose yra gyvybingų ruonių populiacijų“, - aiškina A. Grušas.
Biologas tęsia, kad priežasčių, kodėl mažėja ruonių populiacija, yra kur kas daugiau, nei tik žūtys įsipainiojus į tinklus. „Gali būti, kad ruonių populiacija jau yra pasiekusi piką. Dabar ji arba stabilizuosis, arba kris. Priežastis, ko gero, ta, kad nėra tiek maisto, kiek reikia tiems gyvūnams savo populiacijai didinti. Baltijos jūroje labai stipriai išgaudytos žuvys, todėl ruoniams prasimaitinti daug sunkiau. Jie migruoja didelius atstumus. Antra priežastis gali būti ta, kad vėl grįžta ta 1970 metų problema, kai patelės arba persileidžia, arba gimsta negyvi ruoniukai. Tai sukelti gali užterštas vanduo. Tokius rezultatus parodė mūsų kolegų atlikti tyrimai, kuriais buvo aiškinamasi, kodėl ruonių populiacija nustojo augti“, - samprotauja biologas.
Vis dėlto įrodyti, kad į pakrantę jūros išmestas ruonis buvo nužudytas žvejo verslininko ir dar mūsų šalies krantuose, - labai sudėtinga. Žinoma, kaip teigia Pajūrio regioninio parko direktorius D. Nicius, yra fiksuojama ir natūralių ruonių žūčių, kai jaunikliai per anksti atsiskiria nuo mamos ir neišgyvena. Tačiau, pašnekovo teigimu, Lietuvoje dedama per mažai pastangų ruoniams apsaugoti: „Tai yra Aplinkos ministerijos kompetencija, ji turėtų duoti toną. Dabartinė situacija stebina - kasmet vien mūsų parko ruože randame nugaišusių ruonių, o dar reikėtų nepamiršti likusio pajūrio.“ Anot D. Niciaus, pirmiausia, mūsų šalyje trūksta nuoseklaus ruonių monitoringo - bent vienerių metų nuoseklaus stebėjimo ir tyrimų, dėl kokių priežasčių ir kiek ruonių žūsta Lietuvos krantuose. „Bėda yra tai, kad mūsų valstybėje nėra vykdomas monitoringas, tai padėtų išsiaiškinti ruonių kritimo priežastis. Šiuo metu tik spėliojama, ir daugeliu atvejų žvilgsiai krypsta į žvejus verslininkus. Prieš kelerius metus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai atliko tyrimą ir šešėlį metė ant verslinės žvejybos, kad galbūt žvejai verslininkai prisideda prie ruonių žūčių. Tačiau jokių įrodymų gauti nepavyko. <…> Daugeliu atveju rašoma, kad ruonis žuvo, nes buvo senas, tačiau išsamesnių veterinarų, specialistų tyrimų nedaroma. Dėl to ir sklando įvairūs gandai, supriešinami žvejai verslininkai ir visuomenė“, - mano pašnekovas.