Kiekvienas kūdikio raidos etapas yra kupinas atradimų, tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Dešimtasis gyvenimo mėnuo - tai metas, kai dauguma kūdikių jau rodo ženklus, kad netrukus pradės savarankiškai judėti. Šis procesas, prasidedantis nuo ropojimo, yra ne tik fizinis pasiekimas, bet ir esminis žingsnis vaiko pažintinėje, socialinėje ir emocinėje raidoje.
Ką geba 10 mėnesių kūdikis?
Dešimties mėnesių amžiaus kūdikis yra aktyvus tyrinėtojas, demonstruojantis vis daugiau naujų įgūdžių. Šiuo laikotarpiu kūdikis jau bando arba jau ropoja, atverdama sau naujas erdves. Jis savarankiškai atsisėda, dažnai tai daro per šoną arba iš keturpėsčios padėties, ir sėdi savarankiškai neribotą laiką, demonstruodamas geresnę pusiausvyrą. Tvirtai stovėdamas, jis gali bandyti stotis įsikibęs į lovytę ar kitą baldą, žengdamas pirmuosius žingsnius link vertikalios padėties.
Rankyčių miklumas taip pat pastebimai tobulėja: kūdikis ima daiktus ar žaislus trimis pirštais, naudodamas nykštį, rodomąjį ir didįjį pirštą, kas rodo besivystantį smulkiosios motorikos įgūdį. Be to, gebėja sąmoningai padaužyti du daiktus vieną į kitą, eksperimentuodamas su garsais ir priežasties-pasekmės santykiais.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį šiuo laikotarpiu?
Nors vaiko raida yra individuali, tėvams svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Jeigu vaikas dar neropoja, nereikėtų skatinti jo stovėti ar vedžioti stačiomis, nes tai gali jį suklaidinti ir sutrikdyti natūralų raidos procesą. Svarbu leisti vaikui pačiam atrasti judėjimo būdus.
10 mėn. kūdikiams būdinga W sėdėjimo padėtis. Tokioje padėtyje dažniausiai sėdi žemą raumenų tonusą turintys kūdikiai. Tokioje padėtyje dažnai ir ilgai sėdėti nerekomenduojama dėl per didelės klubų vidinės rotacijos ir kelių raiščių pertempimo. Ateityje gali išryškėti X formos kojų padėtis. Todėl svarbu stebėti vaiko sėdėjimo pozas ir, jei kyla abejonių, pasikonsultuoti su specialistu.
Kalbant apie kalbos raidą, kalbėkite su kūdikiu suaugusiųjų kalba. Girdėdamas taisyklingą suaugusiųjų kalbą kūdikis sparčiau tobulės ir neįstrigs vien dviskiemenių garsų stadijoje. Tai padeda formuoti geresnius kalbos suvokimo ir tarimo įgūdžius.
Vaiko suvokimas tobulėja, jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliniu būdu tyrinėti. Tai reiškia, kad mažylis vis geriau supranta aplinkinį pasaulį ir jo objektus.
Ropojimo svarba ir paruošiamieji etapai
Ropojimas yra vienas svarbiausių ankstyvosios motorinės raidos etapų, turintis didelę įtaką vaiko fizinei ir pažintinei raidai. Nors kai kurie kūdikiai praleidžia šį etapą arba ropoja neįprastai, ropojant lavėja stambioji ir smulkioji motorika, tobulėja pusiausvyros, rankos-akies koordinacija. Šie įgūdžiai vėliau gyvenime pravers bėgiojant, šokinėjant ar netgi rašant. Greta viso to, ropinėdami mažyliai lavina ir savo regą, mokosi greičiau perfokusuoti žvilgsnį nuo rankyčių, esančių arti, į žaislą, esantį toliau, link kurio juda.
Ropojimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja koordinuotų judesių. Kūdikiai mokosi koordinuoti priešingų rankų ir kojų judesius, o tai yra neįtikėtinai svarbus dalykas, reiškiantis, jog tuo pat metu turi dirbti tiek kairysis, tiek dešinysis smegenų pusrutuliai! Taip lavėja ne tik mažylio fiziniai įgūdžiai, bet ir smegenų darbas, gebėjimas abiem pusrutuliams komunikuoti ir veikti vieningai.
Įdomu tai, jog ropojimas ir mokymasis apeiti kliūtis, pasiekti norimą tašką padeda mokytis erdvinio suvokimo BEI problemų sprendimo! O tai yra vienas prasmingiausių įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje apskritai.
Prieš pradedant ropoti, kūdikis pereina kelis paruošiamuosius etapus:
- Apie ketvirtą mėnesį, gulinčiam ant pilvo kūdikiui pabosta vienoda poza. Jis pradeda mojuoti rankomis ir kojomis, tarsi bandytų plaukti sausumoje. Rankos paprastai būna sulenktos per alkūnes, o kojos beveik ištiestos.
- Apie penktą gyvenimo mėnesį, kūdikis jau nebesisupa ant pilvo kaip laivelis, o stengiasi kuo ilgiau išbūti pasirėmęs ištiestomis rankomis ir stebėti, kas vyksta aplinkui. Kartais sugeba gulėti pasirėmęs net ir viena ranka.
- Maždaug šešių mėnesių kūdikis gana ilgai guli ant pilvo atsirėmęs ištiestomis rankomis ir plaštakomis. Jo plaštakos jau niekada nebebus suspaustos į kumščius. Jei kūdikis mato įdomų žaislą akių lygyje, jis bandys jį paimti, trumpam perkeldamas kūno svorį ant vienos rankos. Jei žaislas guli šiek tiek toliau, kūdikis siekia jo rankomis, bet pajudėti iš vietos dar nemoka.
- Septintą - aštuntą mėnesį tobulėja vaiko judesiai ir kūno pusiausvyra. Gulėdamas ant pilvo, remdamasis viena ranka, jis lengviau pasiekia žaislą ir ilgiau išlaiko pusiausvyrą. Didelis pasiekimas yra sugebėjimas suktis apie savo ašį, kas leidžia pačiam surinkti žaislus.
Paprasta mankšta kūdikiams, kuri juos paskatins greičiau ropoti ir vaikščioti
Šliaužimas ir ropojimas: skirtumai ir kada reikėtų sunerimti
Šliaužti kūdikiai pradeda tuomet, kai jų pečių juosta sustiprėja taip, jog rankos sugeba traukti kūną į priekį, o kojos spirtis. Tiesa, kai kurie kūdikiai praleidžia šliaužimo etapą ir iš karto pradeda ropoti. Tėvams rekomenduojama pasikonsultuoti su kineziterapeutu, jei pastebima, kad kūdikis praleidžia šliaužimo etapą ir iš karto pereina prie ropojimo ar stovėjimo.
Devynių mėnesių kūdikis įveikia dar vieną didžiulę gyvenimo užduotį - išmoksta pats vienas šliaužti. Pirmieji kartai atrodo juokingi, nes skubėdamas link mamos, kažkodėl nuo jos tolsta judėdamas atgal. Nors šliaužti atbulom gali būti nepatogu, kūdikis, būdamas ryžtingas ir užsispyręs, tol treniruojasi, kol galų gale susitvarko su savo kūnu ir išmoksta pakeisti judėjimo kryptį.
Dešimtą mėnesį įvyksta dar vienas lūžis. Kūdikis jau bando pasiremti ne tik rankomis, bet kelti užpakalį tol, kol šis pakyla į viršų ir pilvas neliečia žemės. Kūdikis išmoksta stovėti keturpėsčios padėties, tačiau pajudėti iš karto nepavyksta. Prireikia kelių dienų, kol, pakėlęs užpakaliuką nuo grindų, pabando siūbuoti, tarsi norėdamas sužinoti, ar kūnas klausys. Kai vargais negalais išmoksta siūbuoti ir neparpulti, pabando perkelti ranką ir stebi, kas bus toliau, tada atsargiai iš vietos pajudina ir koją. Tai jau pirmieji žingsniai keturiomis. Jie kūdikiui kelia labai daug džiaugsmo, nors kol kas atrodo labai nekoordinuoti.
Ropoti išmoksta maždaug 9 mėn. kūdikis. Tačiau iki tol jis ruošia savo kūną, kad galėtų pakilti remdamasis rankomis ir keturiomis žingsniuoti per pasaulį. Paprastai vaikai pradeda ropoti nuo 6 - 12 mėn.
Jeigu vaikas paskatintas puikiai šliaužia, tai toliau skatinkite ropoti. Ropojimas leidžia kūdikėliui pasiekti norimą žaislą ar daiktą ir jį tyrinėti. Taigi svarbus pasaulio pažinimui. Vaikutis ropoja iki vietos, kur gali atsistoti ar naudoja šį būdą kliūtims įveikti, pvz., durų slenkstį, laiptus.
Yra daugybė kūdikių, kurie praleidžia ropojimą - nuo sėdėjimo jie pereina prie vaikščiojimo taip ir neišmokę ropoti. Ar tai blogai? Kartais kūdikiai taip ir neropoja, o tėveliai iš karto treniruoja juos mokydami vaikščioti. Tie vaikučiai gali turėti blogesnį savisaugos instinktą vaikščiojant. Gerai ropojantys vaikai tiesiog atsargesni, geresnės savisaugos reakcijos.
Kūdikio ropojimas gali vėluoti ir dėl regos sutrikimų, antsvorio ar tiesiog neteisingos mažylio priežiūros. Esant neaiškumui, reikalinga vaikų neurologo konsultacija, kad kruopščiai įvertintų kūdikio judesių raidą ir, aišku, būtina bendros raidos analizė.
Žaidimai ir veiklos, skatinančios ropojimą
Nors dauguma kūdikių natūraliai atranda ropojimo malonumą, tėvai gali padėti ir paskatinti šį procesą įvairiais žaidimais ir veiklomis. Kokie žaidimai bei veiklos pasiteisino?
- Riedantys daiktai: Pats įvairiausi kamuoliukai, žiedai, diskai ir kiti riedantys daiktai. Labai gerai, jei su skambaliuku viduje - juos galima ridinėti mažyliui, jis žaisdamas paridena tolyn ir instinktyviai nori judėti paskui nuriedėjusį žaislą.
- Judantys žaislai: Žaislai, kurie šiek tiek parieda palietus, skatina kūdikį judėti paskui juos.
- Tėvų ropojimas: Vaikai nuolat kopijuoja tėvus, todėl galime ir čia parodyti pavyzdį - paropokite patys. Apžiūrėkite namus iš tokios padėties, iš kurios juos mato kūdikis.
- Erdvės planavimas: Žaislus verta dėlioti didesniais atstumais ir į skirtingas puses, kad kūdikis praleistų daugiau laiko prie kiekvieno žaislo ir lengviau susikoncentruotų, o ieškodamas kitos veiklos, turėtų iki jos nukeliauti pats.
- Kliūtys ir tuneliai: Labai smagu, kai mažyliai ropoja per kliūtis, pavyzdžiui, per pagalves, po maitinimo kėdute ar tunelyje, kurį galima improvizuoti iš pagalvių ir pledų.
- Įvairios kelio dangos: Leiskite mažyliams išbandyti kuo daugiau skirtingų kelio dangų ir ropinėti plikomis kojomis ant žemės, kilimo, žolės, įvairaus minkštumo pledų. Tai lavina ne tik motoriką, bet ir pojūčius.
- Kamuoliukai ropojimui skatinti: Yra pirkti net specialių kamuoliukų, kurie rieda ir skatina mažylį judėti paskui juos.
- Skatinti šliaužti per kliūtis: Jei jūsų vaikelis nebando ropoti, bet šliaužia, pirmas dalykas, ką galite padaryti: skatinti šliaužti per kliūtis (pvz., pagalves, savo kojas), taip kūdikis savaime norės kelti pilvelį ir tiestis ant rankų.
- Keturpėsčios padėties skatinimas: Jeigu reikia skatinti kūdikį ropoti, naudinga pradėti nuo keturpėsčios padėties, o esant joje skatinti kūdikį atkelti vieną ranką (siekti žaisliuko). Taip pat naudinga pamokyti kūdikį ropoti atskirai kojomis bei atskirai rankomis, o paskui viską sujungti.
Svarbiausia - kad viskas vyktų mažylio ritmu, būtų smagu ir įdomu.
Kūdikio raidos ypatumai 11-12 mėnesių amžiaus
Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį kūdikis vis tobuliau ropoja ir netrukus pastebi, kad visas pasaulis priklauso jam. Štai dabar prasideda mažylio džiaugsmo, o tėvų - didesnio budrumo metas. Vaikas jaučiasi labai savarankiškas, domisi viskuo, kas yra namuose. Čia tiek daug dar nepačiupinėtų daiktų, kuriuos dabar nesunku pasiekti. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad ant grindų ar pasiekiamose vietose nebūtų aštrių, smulkių ar pavojingų daiktų, kuriuos kūdikis galėtų paimti ir paragauti.
11-12 mėnesių mažyliai jau yra tikri ropojimo ekspertai, jų ropojimas yra koordinuotas. Jie vis dažniau siekia atsistoti, netgi bando žengti pirmuosius žingsnius. Tai vienas įdomiausių ir labiausiai įsimintinų raidos etapų.
Fizinė ir pažintinė raida: kaip ropojimas veikia smegenis?
Ropojimo metu stiprėja ryšiai tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio neuronų tinklų. Lavina kūdikio regėjimą ir propriorecepcijos (kūno padėties erdvėje suvokimo) įgūdžius. Pavyzdžiui, atstumas tarp kūdikio akių ir grindų yra panašus kaip tarp skaitomų knygelių, todėl vizualinis lavinimas vyksta nuolat.
Be to, ropojimas ugdo savarankiškumą. Jei jūsų vaikelis nebando ropoti, bet šliaužia, skatinant jį šliaužti per kliūtis, jis savaime norės kelti pilvelį ir tiestis ant rankų.
Ropojimas - tai viena iš daugelio, žmogaus motorinio vystymosi stadijų. Tai padeda kūdikiui ugdytis pasitikėjimo jausmu, savarankiškumu. Svarbu kūdikiui iki 12 mėn. paruošti kliūčių ruožą su apylankomis, tai dar labiau sustiprins kūdikį fiziškai. Kliūtys gali būti pagalvės, kurias reikia perropoti, dėžės, kurios turi būti apeinamos, kėdė, pro kurią smagu pralįsti.
Kopimas į kalną ropojant taip pat dirba visai kitas raumenų grupes. Norint, kad kūdikis pradėtų ropoti, reikia jį kuo ilgiau išlaikyti gulėjimo ant pilvo padėtyje. Gulėjimas ant pilvo labai sustiprina kaklo, nugaros bei rankų raumenis. Ropojimas atgal atsiranda tada, kai vaikas išmoksta ropoti į priekį, rankos labai sustiprėja.
Kada kreiptis į specialistą?
Nors dauguma kūdikių sėkmingai pereina ropojimo etapą, kartais gali kilti klausimų ar abejonių. Jei 8 mėn. kūdikis dar neišsikelia ant keturių, o 11 mėn. kūdikis vis dar neropoja, verta pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Taip pat judėjimas (čiuožimas, šliaužimas, ropojimas) ant užpakalio dažniau būna būdingas vaikams su raidos sutrikimu, cerebriniu paralyžiumi ar kita neurologine liga, todėl reikalinga specialistų konsultacija.
Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis taip pat ropos, tačiau gali būti, kad šiek tiek vėliau nei bendraamžiai. Pavyzdžiui, jei kūdikis gimė 32-33 nėštumo savaitę, jis ropoti gali pradėti (tačiau tikrai ne būtinai) vidutiniškai 2 mėn. vėliau.
Visada verta pasitarti su specialistais, kad būtų užtikrintas tinkamas vaiko fizinės raidos stebėjimas ir palaikymas.