Lietuvos teisinėje sistemoje ilgą laiką egzistavęs neveiksnumo institutas, ribojantis ar visiškai atimantis asmens galimybę savarankiškai priimti sprendimus, patiria esminius pokyčius. Seimo patvirtintos Civilinio kodekso pataisos, įsigaliosiančios nuo 2016 m., siekia užtikrinti didesnes psichikos ar proto sutrikimų turinčių asmenų teises savarankiškai priimti sprendimus. Šie pokyčiai, kurių siekta beveik dešimtmetį, yra atsakas į ilgalaikę kritiką, grindžiamą tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais žmogaus teisių standartais, visų pirma Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
Iki šiol galiojusi teisinė bazė, paremta dar sovietiniais laikais priimtomis nuostatomis, nebeatitiko šiuolaikinių realijų. Pripažinus asmenį neveiksniu, jis faktiškai nustodavo egzistuoti kaip teisės subjektas - tapdavo nematomas, negirdimas, nepripažįstamas, negalintis niekur pateikti prašymo su savo parašu ar priimti sprendimo dėl savo kasdienių veiklų ar gydymo. Toks statusas, kaip teigia Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė teisininkė Dovilė Juodkaitė, prilygsta „teisnei mirčiai“. Lietuvoje apie 6000 asmenų buvo pripažinti neveiksniais, o jų teisės buvo visiškai suvaržytos. Teismo priimtas sprendimas dažnai būdavo beveik negrįžtamas, o neveiksnumas nustatomas neribotam laikui. Tai sudarė prielaidas piktnaudžiavimui, kai šeimos nariai siekė disponuoti artimojo turtu ar finansais, tokiu būdu paverčiant asmenį beteisiu ir bejėgiu.
Naujosios Civilinio Kodekso Pataisos: Konkretumas ir Alternatyvos Neveiksnumui
Naujai priimtos Civilinio kodekso pataisos numato du esminius pokyčius. Pirma, neveiksnumas bus nustatomas tik konkrečiai sričiai, o ne automatiškai atimant visas teises. Tai reiškia, kad teismas turės labai konkrečiai kiekvienu atveju spręsti, kokias konkrečias veiklas asmuo gali atlikti, o kokiose jam reikalinga pagalba ar globa. Pavyzdžiui, jei asmuo negali priimti sprendimų dėl savo finansų, jam neveiksnumas bus nustatytas tik šiai sričiai, o ne visoms gyvenimo sritims.
Antra, įsigaliojus naujoms pataisoms, atsiras naujų alternatyvų neveiksnumui. Viena svarbiausių - pagalbos priimti sprendimus sutartis. Ši sutartis, kurią galima notariškai patvirtinti, leidžia asmeniui, kuriam sunku savarankiškai priimti sprendimus, susitarti su juo pasitikinčiu asmeniu (šeimos nariu ar kitu) dėl pagalbos priimant sprendimus. Pavyzdžiui, jei asmeniui dėl ligos, negalios ar amžiaus sunku atlikti bankines operacijas, sutartimi galima numatyti, kad jo atstovas padės bendrauti su bankais, atlikti operacijas ar tvarkyti banko sąskaitą. Tokia sutartis, patvirtinta notaro ir registruota neveiksnių asmenų registre, turės galioti visose įstaigose, kurios turės priimti abu žmones kartu. Tai leis asmeniui, turinčiam proto negalią, disponuoti savo turtu ar įgyvendinti kitas teises, su pagalba.
Kita naujovė - išankstinis nurodymas. Tai notaro tvirtinama sandorio forma, leidžianti asmeniui išreikšti savo valią tam atvejui, jei jis būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Panašiai kaip testamentas, išankstinis nurodymas leidžia iš anksto nurodyti asmens valią dėl jo turtinių ar asmeninių neturtinių teisių, pavyzdžiui, jei jam diagnozuota Alzheimerio liga ar kita sunki liga, dėl kurios jis ateityje negalės adekvačiai išreikšti savo valios.
Peržiūros Mechanizmas ir Medicininiai bei Teisiniai Kriterijai
Naujieji pakeitimai taip pat numato, kad asmuo, pripažintas neveiksniu, bent kartą per metus galės pats kreiptis į teismą dėl jo statuso peržiūrėjimo. Be to, speciali savivaldybėse sudaryta komisija kasmet privalės įvertinti kiekvieno neveiksniu pripažinto žmogaus situaciją ir, jei matys pokyčius, kreiptis į teismą dėl jo statuso peržiūrėjimo.
Neveiksniais gali būti pripažįstami tik psichikos ir proto sutrikimų turintys asmenys. Dažniausi atvejai, kai nustatomas neveiksnumas, yra senatvinė demencija, tačiau teisiškai neveiksnumas gali būti nustatytas ir dėl depresijos. Teismo psichiatrinė ekspertizė yra būtina, siekiant nustatyti medicininius kriterijus: asmens psichikos ligą ar silpnaprotystę ir jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Tik teismas, remdamasis ekspertizės išvada, gali nustatyti neveiksnumą.
Iššūkiai Praktikoje ir Tarptautiniai Standartai
Nepaisant teigiamų pokyčių, D. Juodkaitė apgailestauja, kad galimybė nustatyti neveiksnumą išliko. Ji atkreipia dėmesį, kad Latvijoje neveiksnumo institutas panaikintas nuo 2014 m., o tai rodo kitų šalių pažangą žmogaus teisių srityje.
Didžiausius pokyčius šioje srityje nulėmė JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri 2006 m. konstatavo, kad visi neįgalūs asmenys turi teisę į veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Konvencija siūlo teikti reikiamą pagalbą tose srityse, kur asmuo negali veikti savarankiškai, o ne naikinti jį kaip teisės subjektą. Lietuva, anot D. Juodkaitės, gana pažangiai įgyvendina Konvencijos 12 straipsnį, numatydama pagalbos modelius kaip alternatyvą neveiksnumui.
Vis dėlto, šių pokyčių sėkmė priklausys nuo to, kaip jie bus taikomi praktikoje. Teismui didelis iššūkis bus įvertinti ribą tarp neveiksnumo ir riboto veiksnumo. Taip pat svarbu, kad specialistai - psichiatrai, socialiniai darbuotojai, teisėjai - vertintų žmones su negalia kaip galinčius su pagalba realizuoti savo teises, o ne preziumuotų, kad jie nieko negali. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė pabrėžia, kad svarbu orientuotis ne į veiksnumo ribojimą, o į didesnę pagalbą, kuri užtikrintų teisę būti lygiems prieš įstatymą.
Pavyzdžiai iš Gyvenimo: Neveiksnumo ir Riboto Veiksnumo Realijos
Gyvenimiški pavyzdžiai atskleidžia neveiksnumo ir riboto veiksnumo institucijų taikymo problemas. Regina, kuriai nustatytas ribotas veiksnumas, gyvena globos namuose, yra aktyvi gyventojų tarybos pirmininkė, pati disponuoja pinigais ir rūpinasi buitimi. Tačiau ji norėtų gyventi savarankiškai, nors jos ribotas veiksnumas kelia kliūtis. Kitas pavyzdys - Remigijus, kuriam nustatytas visiškas neveiksnumas, nors, anot globos namų direktorės, jam su pagalba tikrai galėtų gyventi savarankiškai. Tai rodo, kad neveiksnumas kartais nustatomas pertekliškai, o institucijoms tai yra patogu. Net ir sunkiai kalbantis vyras, turintis galimybę dirbti ir lavinti savo gebėjimus, yra formaliai neveiksnus.
Šie atvejai patvirtina, kad nors teisinis reguliavimas keičiasi, praktinis jo įgyvendinimas vis dar kelia iššūkių. Svarbu, kad teismų praktikoje būtų atsižvelgiama ne tik į psichiatrų, bet ir į socialinių darbuotojų išvadas, kurie geriau įvertina individualią situaciją ir žmogaus gebėjimus. Tik nuoseklus ir atsakingas naujų nuostatų taikymas praktikoje, kartu su visuomenės ir specialistų požiūrio keitimusi, galės užtikrinti, kad psichikos ar proto sutrikimų turintys asmenys ne tik turėtų teisę į veiksnumą, bet ir galėtų realiai ja naudotis, gaudami reikiamą pagalbą ir palaikymą.
tags: #neveiksnumas #ir #globa