Rudenį, kai baigiamas rinkti vynuogių derlius, prasideda svarbus metas vynmedžių priežiūrai, siekiant užtikrinti jų atsparumą žiemai ir gerą derlių kitais metais. Šis laikotarpis reikalauja dėmesio ne tik vynuogynų savininkams, bet ir tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, kuriems vynuogės gali kelti tam tikrą riziką. Straipsnyje aptariami rudens ir pavasario darbai vynuogynuose, genėjimo ypatumai, paruošimas žiemai, taip pat pateikiami patarimai dėl saugaus vaikų maitinimo, ypatingą dėmesį skiriant vynuogių vartojimui.
Vynuogių derlius ir pasiruošimas žiemai
Lietuvoje ankstyvosios vynuogių veislės subrandina uogas rugpjūčio viduryje, o vėlyvesnės - rugsėjo pabaigoje. Nuskynus derlių, svarbu tinkamai pasirūpinti ne tik pačiomis uogomis, bet ir nukritusiais lapais. Šie lapai neturėtų likti pūti vynuogyne, nes tai gali tapti ligų, tokių kaip antraknozė ar įvairūs puviniai, židiniu. Prieš uždengiant vynmedžius žiemai, lapų pašalinimas yra svarbi profilaktinė priemonė.
Po uogų nuskynimo vynmedis natūraliai pradeda ruoštis žiemai - ūgliai medėja. Jei pastebima, kad vynmedis vis dar intensyviai žaliuoja ir ūgliai nesumedėja, rekomenduojama purkšti kalio trąšų tirpalu. Svarbu, kad tirpale nebūtų azoto, nes jis skatintų augimą, o šiuo metu yra būtinas medėjimo procesas. Alternatyva gali būti pelenų tirpalas - apie du kilogramus pelenų kibirui vandens. Pelenai yra pigi ir lengvai paruošiama medžiaga, turinti visų būtinų maistinių medžiagų, išskyrus azotą, tokių kaip kalis, kalcis ir fosforas.
Vynuogių genėjimas: menas ir praktika
Vynuogių genėjimas rudenį yra vienas svarbiausių rudens darbų. Sprendžiant, kiek pumpurų palikti pavasariui, vynuogių augintojai dalijasi patarimais. Vienas iš jų - remtis sumedėjusios medienos ilgiu. Jei medis auga lauke, rekomenduojama palikti nuo pusės iki metro sumedėjusios medienos. Jei sumedėjusios medienos yra pusė metro, galima palikti dvi šakas po penkis pumpurus vienoje pusėje ir tiek pat kitoje. Taip pavasarį gali išaugti apie penkiolika šakų. Tačiau pabrėžiama, kad genėjimas yra atskiras menas, reikalaujantis patirties ir žinių.
Kitas patarimas - laikytis standartinio, pakankamai saugaus būdo: ūglio ilgis būtų 6-8 pumpurai. Šis metodas yra rekomenduojamas patirties neturintiems augintojams, vengiant eksperimentų. Kai kurios veislės, nugenėtos trumpai (3-4 pumpurai), gali visai nedėti derliaus, nes jų trys pirmieji pumpurai yra nevaisingi. Svarbu žinoti konkrečios veislės ypatybes.
Vynuogės dera ant ūglių, kurie šiais metais išauga iš pernykščių šakų. Tai reiškia, kad genint šiandien, reikia galvoti ne tik apie šių metų, bet ir apie kitų metų derlių. Todėl kitas šakas patrumpinkite, bet ne iki galo, palikdami šakelę su 2-3 pumpurais. Taip paliekamas vienas arba du ilgi metūgliai, o kitos šakos sutrumpinamos. Sprendimas palikti vieną ar du metūglius priklauso nuo vynmedžių sodinimo tankumo ir turimos laisvos vietos.
Klasikiniu būdu nugenėtas vynmedis paliekant po du metūglius iš abiejų pusių atrodo vienaip, o palikus vieną metūglį - kitaip. Pavasarį šakas tereikia patrumpinti, paliekant po du-tris pumpurus. Yra ir vynmedis, nugenėtas paliekant seną kamieną su daug ūglių. Tačiau šis metodas tinka ne visoms veislėms, ypač jei uogas veda ūgliai, išaugę iš trečiojo ar vėlesnio pumpuro. Tokiu atveju prarandama dalis derliaus. Būtina stebėti savo vynuoges ir pasirinkti tinkamiausią genėjimo būdą.
Dengiamų desertinių vynuogių genėjimas šiek tiek skiriasi. Jos formuojamos gana žemai, kad būtų patogu jas uždengti agroplėvele prieš žiemą. Metūgliai, augantys iš šios medienos, geni vėduoklės forma iš vienos pusės (arba iš abiejų, jei yra daugiau vietos) ir tvirtinami aukščiau puslankio formos. Dengiamas vynuoges formuokite taip, kad jos atsidurtų kuo arčiau žemės.
Genėjimo procesas apima atiderėjusių šakų (arba vienos šakos, jei formuota tik į vieną pusę) iškirpimą. Tai didžiausias darbas, nes pašalinama daug ūglių. Pasirinkta ilga šaka (ar dvi) nukertama ties ta vieta, kur prasideda kitas vynmedis. Po genėjimo vynmedis labai sumažėja, tačiau nereikėtų baimintis iškirpti daug šakų.
Paruošimas žiemai ir vynmedžių dengimas
Dengti vynuoges žiemai reikia priklausomai nuo jų veislės ir vietovės. Lepesnes rūšis reikia dengti. „Tokiu atveju žiemą galima nieko nedaryti - nugrėbti lapus, nugenėti ir palikti“, - teigiama. Tačiau pabrėžiama, kad vynuogės, puikiai augančios lauke, neturėtų būti sodinamos į šiltnamį. Nors šiltnamiuose temperatūra yra vos žemesnė nei lauke, vėjo nebuvimas apsaugo augalus nuo nušalimo.
Jauni sodinukai turi būti laistomi, o brandžių vynuogių šaknys gali siekti iki 10 metrų. Jei veislė atspari šalčiui ir gali pakelti iki minus 32 laipsnių, jos galima ir nedengti, tačiau su tam tikra rizika. Tai priklauso nuo to, kaip paruošime žiemai. Blogai sumedėjusiam ir nusilpusiam augalui pakaks ir ne tokios žemos temperatūros nei nurodoma.
Vynmedžius patariama dengti kuo vėliau, atsižvelgiant į oro sąlygas. Rekomenduojamas laikas - lapkričio pabaiga. Artėjant dideliems šalčiams, vynuoges uždengiame. Pirmiausia ant paties vynmedžio, kad prispaustų šakas prie žemės, užmetami eglišakiai ar kitų spygliuočių šakos. Atrišus šakas nuo atramų ir vielų, jos turėtų nukristi pačios.
Jautresnėms veislėms, pakeliančioms tik 20 laipsnių šaltį, ant eglišakių galima papildomai uždengti polietileno plėvelę ir viską apkasti žemėmis. Tokiu būdu uždengtos vynmedžių šakos apsaugomos nuo drėgmės pertekliaus, o pelės mažiau linkusios veistis.
Apkasti šaknis durpėmis yra naudinga, nes šaknys yra jautriausia vynmedžio dalis. Tai padeda išlaikyti šakas sausesnes, tarsi jos būtų žiemojusios rūsyje, ir sumažina pumpurų pažeidimo tikimybę dėl drėgmės pertekliaus.
Vielos nuvyniojamos nuo špalerių, sudarančių vynuogių šakų laikymo konstrukciją. „Užberti niekuo nereikia - žiemojančius augalus dengiame ne nuo šalčio, o nuo šiaurinio vėjo“, - teigia specialistai.
Vynuoges ruošiame žiemai
Vynuogių vegetacijos laikotarpis ir derliaus nuėmimas
Rugsėjis yra svarbiausias mėnuo vynuogių vegetacijos laikotarpyje. Šiuo metu vynuogės ne tik gamina cukrų, bet ir rūpinasi tinkamu rūgščių kiekiu, susidariusiu nuo nesubrendusių žalių vynuogių. Vegetacijos laikotarpiu rūgštys transformuojasi į cukrų, t.y. didėjant cukringumui, mažėja rūgščių kiekis.
Svarbu žinoti, kad nuimtas derlius negali būti ilgai paliktas. Reikia stengtis, kad nuėmus derlių uogos būtų iš karto sutraiškomos ir išspaudžiamos sultys. Tiksliam derliaus nuėmimui nėra jokios griežtos schemos - vynininkai analizuoja uogų sulčių sudėtį, stebi jų pokyčius ir sulaukia tinkamo momento derliui nuimti.
Lietuvoje auginant vynuoges lauke, paprastai užtenka matuoti cukraus kiekį. Auginant vynuoges šiltnamyje, ypač baltam vynui, reikia sekti, kad bendras rūgščių kiekis per daug nenukristų.
Norint pasigaminti vyno, kurio stiprumas siektų 11-13 laipsnių, vynininkas gali paskaičiuoti, kokio kiekio cukraus reikia uogose, kad fermentacijos metu jo pakaktų. Cukraus kiekį uogose galima pamatuoti refraktometro pagalba. Ant refraktometro dangtelio užlašinus porą lašų uogos sulčių, jis parodo misos svorį.
Skirtingose šalyse naudojamos skirtingos skalės misos klampumui matuoti, lyginant su vandens turiniu: prancūzai ir australai matuoja Baume skalėje, amerikiečiai - Brix, italai - Babo, austrai - Klosterneuburger (KMV), vokiečiai - Oechsle laipsniu. Skirtumas tarp vandens ir matuojamos misos sudaro cukraus kiekį sultyse.
Galimas ir vėlyvas vynuogių uogų skynimas, leidžiant vynuogėms sukaupti maksimalų cukraus kiekį. Tam tikrais atvejais vėlyvas derliaus nuėmimas gali būti naudingas, norint išgauti sodrų, stiprų ir saldų vyną, nenaudojant papildomo cukraus. Tokiu atveju vynuogės laikomos ant medžių iki pirmųjų žiemos savaičių, natūraliai sušaldomos arba džiovinamos specialioje patalpoje, išgarinant iš uogų sultis.
Vynuogių skynimo laikotarpis priklauso nuo pasirinkto vyno gamybos metodo.
Saugus vynuogių vartojimas vaikams
Vynuogės, nors ir turtingos vitaminų bei mineralų, vaikams gali kelti tam tikrą riziką. Viena iš priežasčių - jų dydis ir slidumas, dėl ko mažas vaikas gali jomis paspringti. Patyrusi vynuoge paspringo keturmetė Olivia, kuriai teko suteikti pirmąją pagalbą. Mama pasakoja, kad dukra negalėjo kvėpuoti, nes vynuogė užstrigo gerklėje. Po sėkmingai suteiktos pirmosios pagalbos, vynuogė išskrido iš vaiko burnos. Šis įvykis pabrėžia būtinybę atidžiai prižiūrėti vaikus, valgant vynuoges.
Kita priežastis, dėl kurios nerekomenduojama duoti vynuogių mažiems vaikams, yra ta, kad jų virškinimo sistema sunkiai virškina vynuoges. Geriau vaikams duoti bananų.
Be vynuogių, yra ir kitų produktų, kurių vaikai turėtų vengti arba vartoti saikingai:
- Sultys: Stiklinėje sulčių yra 5-6 šaukšteliai cukraus. Ištirpintas cukrus greitai įsisavinamas į kraują. Rekomenduojama valgyti vaisius, o ne gerti sultis, nes vaisiuose yra ląstelienos, kuri sulėtina cukraus įsisavinimą.
- Jogurtas: Reikia rinktis natūralius, ne saldžius jogurtus. Jogurtai su vaisiais dažnai turi daug cukraus, riebalų ir kalorijų.
- Pusryčių dribsniai: Nors reklamuojami kaip sveiki, juose daug cukraus, o vertingi komponentai prarandami perdirbimo metu. Geriau rinktis avižinę košę, į kurią galima dėti vaisių ar riešutų.
- Medus: Vaikams iki dvejų metų nerekomenduojama duoti medaus dėl jame esančios bakterijos, galinčios sukelti botulizmą.
- Multivitaminai: Vitaminų ir maistingų medžiagų vaikai turėtų gauti su maistu. Papildus reikėtų vartoti tik gydytojui paskyrus.
- Pieno kokteiliai: Dėl didelio riebalų ir cukraus kiekio, pieno kokteiliai gali būti pavojingi vaikų širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Svarbu suformuoti vaikui tinkamą požiūrį į saldumynus, paaiškinant, kad jie yra desertai ir neatstoja įprasto maisto. Tinkami mitybos įpročiai nuo vaikystės didina tikimybę, kad vaikas sveikai maitinsis ir užaugęs.
Vynuogių priežiūra pavasarį
Pavasarį, augalui pabudus iš žiemos miego (kovo mėnesį), jį reikėtų nupjauti ir apdoroti nuo kenkėjų. Už tokią priežiūrą augalas atsidėkos gausiu derliumi.
Atidengiant jaunus sodinukus, tai reikia daryti palaipsniui, siekiant nepakenkti augalui. Pirmiausia kovo pirmoje pusėje pakeliama danga nuo apačios, kad atsivertų oras, leisdama vynuogėms palaipsniui priprasti prie lauko temperatūros.
Pasibaigus šalnoms, atliekamas sanitarinis vynuogių genėjimas. Būtina pašalinti sausus, ligotus vynmedžius, nevaisingų ūglių perteklių ir suformuoti tinkamą vainiką. Kada genėti vynuoges pavasarį, priklauso nuo oro temperatūros. Jei naktį ji nenukrenta žemiau +5°, galima tęsti procedūrą. Pjūvis atliekamas gerai pagaląstomis genėjimo žirklėmis.
Schema, kaip tinkamai genėti vynuoges pavasarį, priklauso nuo krūmo amžiaus. Pirmaisiais trejais metais genimos beveik visos augalo šakos. Ketvirtaisiais ir vėlesniais metais iš krūmo pavasarį šalinamos ligotos, nudžiūvusios, pažeistos ir silpnos šakos. Paliekami sveikiausi ir stipriausi vijokliai, kurių storis ne mažesnis kaip 5 mm.
Kovo pradžioje, iš karto nuėmus plėvelę, vynmedžiai apdorojami geležies sulfato tirpalu (400 g 5 litrams vandens). Kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, kai pasirodo pirmieji žali lapai, rekomenduojama vynuoges nupurkšti universaliais insekticidais.
Suaugusios vynuogės pavasarį, kol dar neišsiskleidė pumpurai, laistomos 10 kibirų vandens. Jauniems krūmams pakaks 2-4 kibirų. Antrą kartą vynuogės laistomos gegužės pradžioje.
Vaisių ir daržovių paruošimas vartojimui
Nors straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas vynuogėms, svarbu paminėti ir bendrus patarimus dėl vaisių ir daržovių paruošimo. Siekiant atsikratyti nitratų ir pesticidų, reikia tinkamai nuplauti ir nulupti daržoves bei vaisius.
- Agurkai: Ekologiški agurkai turėtų būti šviežios žolės spalvos. Tamsiai žali agurkai gali būti perpildyti nitratais.
- Cukinijos ir baklažanai: Pirmąsias cukinijas ir baklažanus būtina nulupti, nes juose daugiausia nitratų susikaupia gyslose ir lapkočiuose. Kuo storesnė jų oda, tuo daugiau jose yra cheminių medžiagų.
- Pomidorai: Nereikėtų pirkti oranžinės ar raudonos spalvos pomidorų su baltu minkštimu ir storomis gyslomis, nes tai rodo didelį nitratų kiekį.
- Šakniavaisiai: Juose daugiausia nitratų yra viršūnėse ir galiukuose, todėl prieš valgant būtina juos nupjauti. Nereikėtų pirkti burokėlių su riestomis uodegomis, nes jie dažnai apdorojami fungicidais.
- Arbūzai: Nereikėtų pirkti perpjautų per pusę ir į plėvelę įvyniotos arbūzo pusės, nes tai gera terpė bakterijoms daugintis. Jei arbūzas turi storas gelsvas gyslas, jis buvo apvaisintas cheminėmis medžiagomis.
Vaisiai, apdoroti bifenilu, kad ilgiau galiotų, gali būti lipnūs. Šis junginys yra draudžiamas ES ir JAV dėl stiprių kancerogeninių ir alergizuojančių savybių.
Žalingiausi vaisiai ir daržovės dažnai atvežami iš Olandijos, Turkijos, Izraelio, Egipto. Chemikalai, naudojami maisto produktuose, daro didelę žalą sveikatai.