Nuspręsti susilaukti vaikelio yra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, kurį priima daugelis porų. Nors kai kurioms moterims pastoti pavyksta lengvai ir greitai, kitoms šis procesas gali užtrukti ilgiau, reikalauti daugiau pastangų ir netgi pokyčių gyvenimo būde. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairius veiksnius, turinčius įtakos vaisingumui, ir pateiksime išsamų vadovą, kaip padidinti galimybes sėkmingai pastoti.
Vaisingumo supratimas: ciklas ir ovuliacija
Sėkmingo pastojimo pagrindas - supratimas, kaip veikia moters reprodukcinė sistema, ypač menstruacijų ciklas ir ovuliacija.
Menstruacijų ciklo stebėjimas
Moterims, norinčioms pastoti, labai svarbu atidžiai sekti savo menstruacijų ciklą. Tai reiškia, kad reikėtų stebėti, ar pirma mėnesinių diena kiekvieną mėnesį būna po tokio pat dienų skaičiaus, kuris laikomas įprastu. Nereguliarios mėnesinės, kai ciklo trukmė priklauso nuo mėnesio, gali apsunkinti ovuliacijos prognozavimą. Stebėdama šią informaciją kalendoriuje, moteris gali geriau numatyti, kada jai gali būti ovuliacija. Amerikos nėštumo asociacijos duomenimis, moters vaisingos dienos būna tik 12-24 valandas po ovuliacijos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad vyro sperma moters organizme gali išgyventi iki penkių dienų, todėl „vaisingas langas“ yra platesnis nei tik pati ovuliacijos diena.
Ovuliacijos prognozavimas ir vaisingų dienų nustatymas
Moterims, kurių ciklai reguliarūs, ovuliacija paprastai įvyksta maždaug prieš dvi savaites iki mėnesinių pradžios. Tačiau moterims, kurių ciklai nereguliarūs, prognozuoti ovuliaciją gali būti sunkiau. Dažniausiai tai įvyksta 12-16 dienų iki kitų mėnesinių pradžios. Yra keli būdai, kuriuos moterys gali naudoti, norėdamos nustatyti savo vaisingiausias dienas kiekvieną mėnesį. Vienas jų - namų ovuliacijos prognozavimo rinkiniai, parduodami vaistinėse. Šie rinkiniai padeda aptikti hormoninius pokyčius, signalizuojančius apie artėjančią ovuliaciją. Kitas būdas - sekti gimdos kaklelio gleives. Prieš pat ovuliaciją gleivių kiekis padidėja, jos tampa skaidresnės, elastingesnės ir slidžios, primenančios kiaušinio baltymą. Tai yra aiškus ženklas, kad organizmas ruošiasi apvaisinimui.
Remiantis Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, „vaisingas langas“ apima šešių dienų laikotarpį: penkias dienas iki ovuliacijos ir jos dieną. Todėl, siekiant padidinti pastojimo tikimybę, rekomenduojama mylėtis kas antrą dieną šiuo vaisinguoju laikotarpiu. Tai užtikrina, kad spermatozoidai bus pasirengę apvaisinti kiaušialąstę, kai tik ji bus išleista.
Gyvenimo būdo ir sveikatos įtaka vaisingumui
Ne paslaptis, kad bendra organizmo sveikata ir gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką vaisingumui tiek moterims, tiek vyrams.
Sveiko kūno svorio palaikymas
Sveikas kūno svoris yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaisingumą. Turint antsvorio, moters galimybės pastoti sumažėja, tačiau lygiai taip pat yra ir tuomet, kai moters svoris yra per mažas. Tyrimai parodė, kad antsvorio turinčios moterys, norėdamos pastoti, gali užtrukti dvigubai ilgiau nei tos, kurių KMI laikomas normaliu. Per mažo svorio moterys gali užtrukti net keturis kartus ilgiau. Turint per daug kūno riebalų, susidaro estrogeno perteklius, kuris gali trukdyti ovuliacijai. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, netekus nuo 5 iki 10 procentų kūno svorio prieš pradedant pastoti, vaisingumas gali pagerėti. 2017 m. atliktas tyrimas nustatė, kad poroms, kurių abu partneriai yra nutukę, pastoti gali prireikti nuo 55 iki 59 procentų daugiau laiko, palyginti su poromis, kurios nėra nutukusios. Moterys, kurių svoris yra per mažas, gali neturėti reguliarių mėnesinių arba jų ovuliacija gali sutrikti. Tinkamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei jis mažesnis nei 19, mėnesinės jau linkusios išsiderinti, o jei siekia ir 15 ar mažiau, kiaušidžių funkcija gali būti blokuojama. Moterys, turinčios per didelį svorį, ypač kai KMI didesnis nei 29 kg/m², gali susidurti su kiaušidžių funkcijos sutrikimais ir ovuliacijos nebuvimu.
Mitybos svarba
Nors ir nėra specialios vaisingumą skatinančios dietos, valgydama įvairius sveikus maisto produktus, moteris gali padėti savo organizmui pasiruošti nėštumui, sukaupti pakankamai maistinių medžiagų atsargų. Tai reiškia, kad reikia valgyti įvairius vaisius ir daržoves, baltymus, nesmulkintus grūdus, pieno produktus ir sveikais riebalais prisotintus maisto produktus. Bandydamos pastoti, valgykite mažesnį kiekį gyvsidabrio turinčių žuvų, tokių kaip kardžuvės, ryklys, skumbrė, tunas. Taip pat atsargiau vartokite kofeino turinčius produktus. Daugiau nei 500 miligramų kofeino per dieną gali sumažinti moters vaisingumą. Remiantis Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, išgėrus nuo 1 iki 2 puodelių kavos arba mažiau nei 250 mg kofeino per dieną, tai neturi įtakos pastojimo tikimybei.
Būsimoms mamoms itin svarbu vartoti pakankamai vitaminų A (žuvų taukai, morkos, moliūgai, kiaušinio tryniai, sviestas) ir E (žemės riešutai, grūdai, aliejai). Gera spermos kokybė taip pat priklauso nuo mitybos; vyrams nereikia persistengti, kadangi dėl dažnos ejakuliacijos vyro spermos kokybė ir kiekis mažėja. Spermos kokybė taip pat prastėja, jeigu vyras patiria stresą, neišsimiega, rūko, vartoja alkoholį ar nepilnavertiškai maitinasi.
Vienas iš svarbesnių faktorių, trukdančių sėkmingam pastojimui - oksidacinis stresas arba kitaip vadinamas žalingas laisvųjų radikalų poveikis. Jis pažeidžia organizmo ląsteles, sukelia daugelį lėtinių ligų, spartina priešlaikinį senėjimą. Sumažinti šio kenksmingo proceso poveikį vaisingumui ir bendrai sveikatai galima tik pakankamai vartojant antioksidacinių medžiagų - vitaminų C, E, seleno, cinko, vario ir kt. Dažnai klaidingai galvojama, kad antioksidacinei apsaugai užtenka vartoti vitaminą C. Labai svarbu dar prieš pastojimą pakankamai vartoti folio rūgšties ir vitamino B12.
Fizinis aktyvumas ir treniruotės
Fizinis aktyvumas gali padėti moters kūnui pasiruošti nėštumui ir gimdymui, tačiau per daug mankštinantis ar dažnai atliekant sunkias treniruotes, gali sutrikti ovuliacija. Reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą. Tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Moterys, planuojančios pastoti, turėtų vengti sunkių treniruočių ir atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus.
Žalingų įpročių atsisakymas
Rūkymas gali sukelti vaisingumo problemų tiek moterims, tiek vyrams. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, cheminės medžiagos, randamos cigarečių dūmuose, tokios kaip nikotinas ir anglies monoksidas, pagreitina moters kiaušinių praradimą. Be to, moterys, planuodamos pastoti, turėtų vengti alkoholio. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat gali daryti neigiamą įtaką spermos kokybei. Planuojant kūdikį reikėtų bent keliems mėnesiams atsisakyti alkoholio. Ištirta, kad kai kurios narkotinės medžiagos kenkia spermos kokybei ir mažina vyrų vaisingumą. Vyrų spermos kokybei neigiamą įtaką taip pat gali daryti ir vaistai, ypač receptiniai. Ilgalaikis kai kurių antibiotikų vartojimas taip pat gali daryti įtaką tiek spermos kokybei, tiek kiekiui, tačiau neigiamas antibiotikų poveikis paprastai praeina po 3 mėn.
Streso valdymas
Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Stiprus stresas gali apriboti ir spermos gamybą. Svarbu rasti būdų, kaip valdyti stresą, pavyzdžiui, užsiimti joga, meditacija, mėgstamomis veiklomis ar tiesiog skirti pakankamai laiko poilsiui.
Papildai ir vitaminai vaisingumui palaikyti
Nors sveika mityba yra labai svarbi, kartais jos nepakanka, kad organizmas gautų visas būtinas maistines medžiagas. Šiuo atveju į pagalbą gali ateiti maisto papildai ir vitaminai.
Prenataliniai vitaminai
Specialistai rekomenduoja moterims, kurios bando pastoti, pradėti vartoti prenatalinius vitaminus dar prieš nėštumą. Arba vartoti tuos vitaminus, kuriuose yra ne mažiau kaip 400 mikrogramų (mcg) folio rūgšties. Ji yra svarbi, siekiant užkirsti kelią apsigimimams kūdikio smegenyse ir stubure. Folio rūgšties poreikis tikrai niekur nedingo, o kaip tik padaugėjo įrodymų, kad ji ypač reikalinga žmonėms, planuojantiems šeimos pagausėjimą bei per ankstyvąsias nėštumo stadijas. Jos pagrindinis vaidmuo - teisingas nervinio vamzdelio vystymasis.
Antioksidantai ir kiti svarbūs elementai
Kaip sako vaistininkė G. Krikščiūnienė, oksidacinis stresas, lėtiniai uždegiminiai procesai veikia žmogaus organizmą ląstelių lygmenyje, o gyvybė prasideda nuo dviejų ląstelių susitikimo, todėl antioksidantų vartojimas gyvybiškai svarbus. Antioksidantai veikia sistemiškai - vieni saugo, kiti padeda atsistatyti, o ląstelių apsauga yra būtina. Taip pat svarbi yra geležis. Ji reikalinga padidėjusiam kraujo gamybos procesui tikrinti, organizmui aprūpinti deguonimi. Vitaminas D būtinas būsimos mamos ir tėčio gerai savijautai, nes dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, svarbus imuninei sistemai. Be to, pastojus itin svarbus vaisiaus kaulų augimui ir raidai.
Vyrams vienas esminių vaisingumo veiksnių - tinkami spermos parametrai, o juos užtikrinti gali tam tikri produktai, kuriuose yra pakankamai antioksidantų. Būtent jie apsaugo spermatozoidus nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio ir pagerina kiekybinius ir kokybinius parametrus. Pavyzdžiui, L-karnitinas svarbus spermos kokybei. Jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, dalyvauja biocheminėse reakcijose, aprūpinančiose spermatozoidus energija, padidina jų judrumą. Gliutationas yra ląstelėse gaminamas baltymas, jis pripažintas vienu stipriausių antioksidantų. Veikia kaip senėjimą stabdantis antioksidantas. Nustatytas ryšys tarp mažo kiekio gliutationo ir blogos spermos kokybės. Vaistininkė G. Krikščiūnienė mini ir cinko svarbą. Jos teigimu, kiekvieno iš mūsų organizme cinkas dalyvauja daugybėje biocheminių reakcijų ir šiuo klausimu svarbiausia yra DNR sintezė: „Cinkas svarbus tinkamam ląstelių dalijimuisi ir augimui. Taip pat svarbus reguliuojant augimo hormoną ir lytinius hormonus, jis turi įtakos ir reprodukcinei sistemai.“
Vitaminų, mineralų ir kitų bioaktyviųjų medžiagų nauda pastojimui įrodyta klinikiniu tyrimu. Tyrimas buvo atliekamas dalyvaujant moterims, kurios negalėjo pastoti pakankamai ilgą laiką. Papildomai prie specifinio gydymo viena grupė moterų vartojo vitaminų ir mineralų kompleksą, subalansuotą pastoti planuojančioms moterims, o kita - tik folinę rūgštį. Vitaminų ir mineralų kompleksą vartojusių moterų grupėje po 3 mėnesių buvo net 60 % sėkmingai pastojusių, o vartojusių vien folinę rūgštį - pastojo tik 25 %.
SVEIKATOS MEDIS - Patarimai būsimiems tėveliams – ką svarbu žinoti planuojant nėštumą
Kada kreiptis pagalbos į specialistus
Nors daugelis porų susilaukia vaikų be didesnių sunkumų, svarbu žinoti, kada verta kreiptis į specialistus.
Nevaisingumo supratimas ir diagnostika
Nevaisingumas - tai būklė, kai moteris negali pastoti arba pastojusi išnešioti ir pagimdyti kūdikio. Tačiau į specialistus kreiptis verta ne po dviejų mėnesių bandymų, o po pakankamai ilgo laikotarpio. Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienerius metus reguliarių lytinių santykių. Tiesa, yra išimčių: tiek moteris, tiek vyras turėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistus, jei moteris yra 35 metų ar vyresnė ir nepastoja po šešių mėnesių reguliarių lytinių santykių, nenaudodama kontracepcijos. Jei moteris yra jaunesnė nei 35 metų, į specialistus turėtų kreiptis, jei nepastoja per vienerius metus.
Amžiaus įtaka vaisingumui
Laikui bėgant, vaisingumas mažėja. Moterims senstant, vaisingumas mažėja dėl su amžiumi susijusių kiaušidžių pokyčių. Be to, padidėja kai kurių sveikatos problemų rizika, tokių kaip gimdos fibroma, endometriozė ir kiaušintakių užsikimšimas. Visa tai gali sumažinti vaisingumą. Laipsniškas moterų vaisingumo mažėjimas prasideda nuo 30 metų, staigesnis - po 37 metų, o staigus - po 40 metų. Šis sumažėjimas reiškia, kad norint pastoti gali prireikti daugiau laiko.
Mitų paneigimas ir svarbūs aspektai
Planuojant šeimą ir siekiant pastoti, svarbu atskirti tiesą nuo mitų.
Dažni mitai apie vaisingumą
- Mitas: Vyras turėtų „taupyti“ savo spermą, nes dažni lytiniai santykiai gali išseikvoti spermos atsargas.
- Tiesa: Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė šią teoriją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau - blogina. Reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai (2-3 kartus per savaitę) didina tikimybę pastoti.
- Mitas: Hormoniniai kontraceptikai kenkia vaisingumui.
- Tiesa: Hormoninė kontracepcija neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Priešingai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus kaip tik yra didesnė tikimybė pastoti.
- Mitas: Lytinių santykių planavimas „vaisingomis“ dienomis garantuoja pastojimą.
- Tiesa: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų, nes įtampa ir stresas, kylantys dėl skaičiavimų, gali neigiamai paveikti vaisingumą.
Svarbu suprasti: ir vyro, ir moters sveikata yra svarbi
Vienas pagrindinių faktorių - sveika mityba. Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad pora negali susilaukti vaikelio dėl moters sveikatos problemų. Taigi, tiek moters, tiek vyro sveikata yra labai svarbi sveikam ir sėkmingam kūdikio pradėjimui. Kadangi kūdikėlį pradeda pora, tad ne tik moters, bet ir vyro sveikata ir pasiruošimas yra labai svarbus.
Vienas iš svarbiausių aspektų - tinkamas laikas. Nors kartais atrodo, kad pastojimas turėtų įvykti greitai, svarbu suprasti, kad vaisingumo specialistų teigimu, pastoti reikėtų per metus nuo bandymų pradžios.
Norisi pasveikinti ir pasidžiaugti tomis poromis, kurioms mažylio susilaukti pavyko vos suplanavus. Deja, tokia laimė kitus neretai aplenkia. Svarbu neprarasti vilties ir tinkamai pasiruošti šiam svarbiam etapui.
Nuorodos ir šaltiniai
- Practice Committee of the American Society for Reproductive Medicine in collaboration with the Society for Reproductive Endocrinology and Infertility. Optimizing natural fertility: a committee opinion. Fertil Steril. 2017 Jan;107(1):52-58.
- Stanford JB, White GL, Hatasaka H. Timing intercourse to achieve pregnancy: current evidence. Obstet Gynecol. 2002 Dec;100(6):1333-41.
- Sharma R, Biedenharn KR, Fedor JM, Agarwal A. Lifestyle factors and reproductive health: taking control of your fertility. Reprod Biol Endocrinol. 2013 Jul 16;11:66.
- Palomba S, Daolio J, Romeo S, Battaglia FA, Marci R, La Sala GB. Lifestyle and fertility: the influence of stress and quality of life on female fertility. Reprod Biol Endocrinol. 2018 Dec 2;16(1):113.
tags: #noriu #susilaukti #vaikelio