Spartūs demografiniai šeimos pokyčiai Lietuvoje verčia vyriausybę intensyviai plėtoti paramą šeimai. Vienas svarbiausių šios politikos etapų - demografinės ir socialinės situacijos įvertinimas ir problemų įvardijimas. Opiausia demografinė problema, susijusi su šeimos planavimu, yra daugelio veiksnių įtakojama. Šiandienos šeimos susiduria su naujais socialiniais iššūkiais, priverstos prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir keisti savo gyvenimo būdą. Tai daro didelį poveikį tradicinės šeimos bruožams, skatina jos transformaciją. Pasekmė - kritinė demografinė situacija Lietuvoje. XXI amžiaus modernios šeimos modelis dažnai apibūdinamas kaip mažai vaikų turinti šeima. Šiuolaikinėje visuomenėje nepageidaujamas nėštumas neretai nutraukiamas abortu. Tačiau, nepaisant pažangos, efektyvios kontracepcijos metodai nėra pakankamai populiarūs. Kai kurie kelia klausimą, ar mes, žmonės, nesame panašūs į gyvūnus, kurie, negalėdami išmaitinti palikuonių, juos tiesiog sunaikina. Ši tema aktuali ypač jaunimui, kurio rankose - tautos išlikimas. Ateities kartoms, planuojančioms kurti šeimą, ši problema taip pat yra svarbi. Siekiama gilintis į gimstamumo reguliavimo praktiką abortais Lietuvoje ir pasaulyje, susipažinti su modernia kontracepcija ir suprantamai pateikti šią informaciją. Bus aptariamos problemos priežastys, padariniai, statistika, sąlygojantys veiksniai ir prevencijos priemonės, kurių imasi ir turėtų imtis Lietuvos vyriausybė bei nevyriausybinės organizacijos. Taip pat bus analizuojama, ar būtina legalizuoti abortus Lietuvoje ir ar abortas tėra tik nereikalingos problemos pašalinimas.
Demografinė krizė ir abortų statistika
Gimstamumo mažėjimas ir vis dar didelis abortų skaičius yra opios Lietuvos problemos. Dažnai jos siejamos su sunkiu pragyvenimo lygiu, tačiau panaši situacija pastebima ir daugelyje išsivysčiusių šalių. Abortų skaičius didžiausias tose šalyse, kur nepakankama informacija apie šeimos planavimą, silpnos šeimos planavimo tarnybos ir suvaržytos moterų seksualinės bei reprodukcinės teisės. Kaip teigiama, „abortų poreikis mažėja, kai žmonių informuotumas apie kontracepciją, pritarimas jai ir vartojimas didėja“. Kontracepcija yra pirmoji apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo.
Lietuvoje žmogaus vaisiaus sunaikinimas laikomas teisėtu, jei jį atlieka gydytojas medicinos įstaigoje iki 12-tos nėštumo savaitės. Jei abortas laikomas neteisėtu, už jo atlikimą baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnį. Baudžiami tik abortą atlikę asmenys, bet ne nėščioji. Neteisėtas abortas priskiriamas nusikaltimams žmogaus sveikatai, todėl akcentuojama moters sveikatos apsauga, bet ne užsimezgusios gyvybės teisė gyventi.
Statistika rodo, kad per pastaruosius metus Lietuvoje, palyginti su gyvų gimusių naujagimių skaičiumi, atlikta apie 70 abortų šimtui gyventojų. Kasmet pasaulyje dėl su nėštumu susijusių priežasčių miršta apie 600 000 moterų. Jeigu laiku, kvalifikuotai ir saugiai tokie nėštumai būtų nutraukiami, šių mirčių būtų galima išvengti. Nesaugiai atliekami pogrindiniai abortai turi didelės įtakos demografiniams rodikliams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis skelbia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymai. Remiantis vaiko teisių apsaugos apibrėžimu, abortas yra jo teisės į gyvybę pažeidimas. Tačiau dažnai akcentuojama tik moters laisvė apsispręsti - gimdyti ar ne.
Argumentai už ir prieš abortus
Yra daugybė argumentų už abortus, tačiau svarbu apžvelgti keletą iš jų. Pavyzdžiui, vaikas su sunkiais gimimo defektais. Šiuolaikinė medicina leidžia anksti diagnozuoti būsimus apsigimimus. Logiška, kad žmonės, kurių gyvenimo tikslas - individualus juslinis pasitenkinimas, gali nutraukti nėštumą, kad toks vaikas netrukdytų jiems mėgautis gyvenimu. Taip pat gali būti, kad šeima neturės galimybių auginti neįgalų vaiką. Tačiau svarbiausia lieka nekaltos būtybės teisė į gyvybę. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir visų kitų teisių šaltinis yra teisė į gyvybę. Įstatymai, įteisinantys nekaltų žmonių žudymą abortais, prieštarauja neliečiamai teisei į gyvybę ir neigia visų lygybę prieš įstatymą.
Remiantis Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto atliktais tyrimais, apie 39% moterų su aukštuoju ar viduriniu išsilavinimu būtų linkę neplanuotą kūdikį auginti. Apsisprendimui įtakos turi ne tik išsilavinimas, bet ir finansinės galimybės. Taip pat labai svarbi motinos sveikata. Jei grėstų pavojus motinos sveikatai, net 91,5% apklaustųjų ryžtųsi nutraukti nėštumą.
Diskusijos dėl abortų įteisinimo Lietuvoje tęsiasi. Nors šiuo metu Lietuvoje leidžiamas abortas iki 3 nėštumo mėnesio, ir skelbiamos tik moterų teisės į laisvę apsispręsti, situacija galėtų tapti dar sudėtingesnė. Nelegalūs abortai ir toliau keltų pavojų moterų gyvybei. Tačiau legalizuoti abortus, nesutinkant su daugelio žmonių moralinėmis nuostatomis, taip pat nėra paprasta. Ar pateisinama, kad nėštumo nutraukimas atliekamas tik todėl, kad moteris nenori turėti vaikų ar yra netekėjusi?
Abortas negali būti pateisinamas ir dėl kitų socialinių priežasčių. Pasaulyje daug porų, kurios nori susilaukti kūdikio, bet negali to padaryti dėl fiziologinių veiksnių. Taip pat yra atvejų, kai šeima netenka kūdikio įsčiose dėl komplikacijų. Abortų įteisinimas tokių šeimų atžvilgiu galėtų būti amoralus. Jei kiekviena moteris, nenorinti naujagimio, galėtų saugiai pasidaryti abortą, sumažėtų vaikų globos namuose, tačiau šeimos, negalinčios susilaukti savų vaikų, prarastų galimybę įsivaikinti. Jei abortas taptų lengvai prieinama procedūra, šeimų skaičius ir demografiniai rodikliai galėtų nukristi žemiau kritinės ribos, o tai grėstų ištisų tautų nykimu.
Lietuvos sveikatos centro duomenimis, 2004 metais Lietuvoje gimdė beveik 30 tūkstančių, abortą pasirinko 10,6 tūkstančio moterų. Palyginti su ankstesniais metais, abortų skaičius mažėjo. Tyrimai parodė, kad dauguma moterų apie abortą galvoja ne todėl, kad vaikelis apsigimęs ar kyla grėsmė jos sveikatai. Dažniausiai toks sprendimas priimamas dėl nesutarimų šeimoje ar sunkios materialinės padėties.
Kiekviena moteris, nutarusi nutraukti nėštumą, turėtų būti konsultuojama specialistų, atsižvelgiant į jos socialines galimybes. Kai kurios moterys gali dvejoti dėl nėštumo nutraukimo arba gali jausti prislėgtumą, nerimą ar kaltę. Tokioms moterims, ypač paauglėms mergaitėms arba toms, kurios neturi partnerio ar šeimos palaikymo, reikalingas ypatingas dėmesys. Neapsisprendusioms moterims konsultavimo kursas turėtų būti ilgesnis. Valstybė turėtų užtikrinti užsimezgusios gyvybės teisę į gyvybę.
Vertinant abortus draudžiančių įstatymų efektyvumą, būtina atsižvelgti į atliekamų abortų statistiką. Lietuvoje 100 gyvų gimusiųjų 1996 metais teko 71,1 dirbtiniai abortai, 1998 metais - 56,9 dirbtiniai abortai (nors 2004 metais - 100 gyvų gimusiųjų teko 36). Optimalus variantas būtų suderinti radikalias nuomones, teisę suderinti su biologine ir filosofine žmogaus prigimtimi, nesukeliant neigiamų socialinių pasekmių ir užtikrinant, kad žmogaus gyvybė būtų ginama nuo pradėjimo. Norėtųsi, kad baudžiamosiomis priemonėmis žmogaus gyvybė būtų ginama visose stadijose.
Neteisėto aborto pavojai ir pasekmės
Aborto pasekmės jaučiamos visoje visuomenėje. Kai abortas atliekamas nepatyrusių ir įgūdžių neturinčių asmenų, gali kilti įvairių komplikacijų, taip pat ir vėlyvos komplikacijos, tokios kaip dubens infekcijos. Nėštumo nutraukimo operacijos metu gali būti pažeista moters gimda, įplyšti gimdos kaklelis, prasidėti kraujavimas. Po operacijos gali kilti gimdos ir jos priedų uždegimai, sutrikti mėnesinių ciklas. Tragiškiausia galima aborto pasekmė - nevaisingumas.
Nesaugūs abortai yra vienas didžiausių veiksnių, lemiančių globalų motinų mirtingumo lygį pasaulyje. „Tradicinė politika, skatinanti lengvinti saugių abortų darymosi galimybes, tapo fundamentu, iš esmės eliminuojančiu motinų mirtis Europoje“. Vis dėlto galimybė gauti saugaus aborto paslaugas daugeliui Europos moterų vis dar lieka neprieinama. Per pastarąjį dešimtmetį dėl nėštumo nutraukimo operacijos komplikacijų Lietuvoje mirė 8 moterys.
Siekiant gerinti esamą situaciją Lietuvoje, plačiau turėtų būti vykdoma paramos šeimai politika, kuriami efektyvesni socialinės gerovės politikos modeliai. Lietuvoje jau yra nemažai ginekologų akušerių, kurie atsisako daryti abortus, manydami, jog tai prieštarauja gydytojo pašaukimui. Pasaulinės gydytojų federacijos „Už gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė, docentė Alina Šaulauskienė teigia, kad abortas ne tik kenkia moters sveikatai, bet ir žaloja jos psichiką. Moksliniai tyrimai rodo, kad po pirmojo aborto merginos daug dažniau suserga depresija, neuroze, tampa narkomanėmis, alkoholikėmis, nei tos, kurios jo nedarė.
Šiuolaikinė kontracepcija ir jos paplitimas
Lietuvoje šiuolaikiniai, efektyvūs kontracepcijos metodai nėra labai paplitę. Galbūt turint pakankamai vaikų, šeimoje galėtų būti pasirenkama sterilizacija. Sprendimas sterilizuotis turėtų būti gerai apgalvotas, savarankiškas ir pagrįstas visa turima informacija apie procedūrą, rizikos faktorius, privalumus ir alternatyvas. Taip pat yra daug kitų tinkamų kontracepcijos metodų. Efektyvi kontracepcija ypač svarbi, kai saugaus aborto tarnybos nėra lengvai prieinamos.
Daugumai merginų geru pasirinkimu gali būti mažų dozių kombinuotos kontraceptinės tabletės. Svarbu atsižvelgti ir į būtinumą apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių ligų. Todėl vaikinai turėtų būti skatinami vartoti prezervatyvus, net jei jų partnerės jau naudoja kitus kontracepcijos metodus. Pasirinkimui tinka ir kiti metodai, atsižvelgiant į asmeninius, kultūrinius ir aplinkos veiksnius, amžių, lytinius įpročius, tokius kaip dažni lytiniai santykiai, partnerių kaita ir skaičius, galima neplanuoto nėštumo rizika ir medicininės kontraindikacijos. Kontracepcijos metodo pasirinkimą lemia išsilavinimas ir gyvenamoji vieta. Miestuose gyvenantys žmonės dažniau naudoja kontracepcijos metodus ir lengviau apsisprendžia, kaip elgtis su neplanuotu nėštumu.
Vienas iš kontracepcijos metodų yra savanoriška medicininė moterų ir vyrų sterilizacija. Ji gali būti atliekama, kai norimas vaikų skaičius šeimoje jau yra pasiektas. Kontraceptinės tabletės pasaulyje gaminamos 45 metus. Apklausos duomenimis, dažniausiai naudojamos kontraceptinės priemonės Lietuvoje yra prezervatyvai (18,5%) ir kontraceptinės tabletės (7,2%). Tyrimas parodė, kad jokių kontraceptinių priemonių nenaudoja 60,9% vaisingo (16-49 m.) amžiaus moterų. Dažniausiai apsisaugojimui nuo neplanuoto nėštumo Lietuvos moterys renkasi kontraceptines tabletes (20,5%) bei prezervatyvus (13,9%). Lietuva pagal kontraceptinių tablečių vartojimo paplitimą yra 31 vietoje (3%), didžiausias paplitimas yra Vokietijoje (59%).
Siekiant, kad žmonės abortų praktiką pakeistų kontraceptiniais metodais, švietimas turėtų vykti jau švietimo įstaigose. Svarbu nesibaiminti, kad lytinis švietimas paskatins seksualinį aktyvumą, ir plačiai vykdyti šią programą, supažindinant jaunimą su visais galimais kontraceptiniais metodais. „Lietuvos akušerių - ginekologų draugija pripažįsta švietimo šeimos planavimo srityje svarbą ir prisideda prie šio darbo“.
Teisiniai aspektai ir prevencijos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato atsakomybę už neteisėtą abortą. Jei sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijas, medicinos įstaigoje, pacientės prašymu, padarė abortą, jis baudžiamas viešaisiais darbais, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 142 straipsnio 3 dalyje numatyta didžiausia baudžiamoji atsakomybė už neteisėto aborto atlikimą. Asmuo, neturintis teisės daryti aborto operacijas, nutraukęs nėštumą moters prašymu, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tais atvejais, kai abortas sukelia komplikacijas (moteris suserga, sutrikdoma jos sveikata ar net miršta), asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne tik dėl neteisėto aborto atlikimo, bet ir dėl atsiradusių pasekmių, t. y. sveikatos sutrikdymo ar neatsargaus gyvybės atėmimo.
Taip pat BK 143 straipsnis numato atsakomybę tam, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems, privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Psichologinė ar psichinė prievarta - tai grasinimas padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams.
Abortas (lot. abortus) - tai embriono, esančio moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (vadinamasis kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu.
Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai. Nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia. Dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti mano, kad dar nėra gyvybės tol, kol moters gimdoje neišsivysto individas, galintis natūraliai išgyventi. Dalis žmonių, pasisakančių prieš abortą, yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.
Pasak 2010 m. apklausos, 36,3% lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48% abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2% respondentų.
Siekiant sumažinti abortų skaičių ir pagerinti demografinę situaciją, svarbu stiprinti paramą šeimai, plėtoti efektyvesnius socialinės gerovės politikos modelius. Taip pat būtina didinti visuomenės informuotumą apie kontracepciją ir šeimos planavimo galimybes, skatinti atsakingą seksualinį elgesį nuo jaunų dienų.
tags: #neteisetas #abortas #savoka