Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik džiugių lūkesčių, bet ir daugybės klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Siekiant užtikrinti sklandų nėštumo eigą ir naujagimio sveikatą, medicininė priežiūra ir nuolatiniai tyrimai yra itin svarbūs. Nuo pat pirmųjų nėštumo savaitės iki pat gimdymo, atliekama daugybė tyrimų, padedančių laiku nustatyti galimus nukrypimus, įvertinti vaisiaus raidą ir motinos sveikatą. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius nėštumo metu atliekamus tyrimus, jų reikšmę ir kada jie atliekami.
Ankstyvieji Nėštumo Tyrimai: Pagrindas Sveikai Eigai
Jau pirmojo nėštumo trimestro metu atliekami tyrimai padeda laiku pastebėti galimas problemas ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.
- Odontologo konsultacija: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalinga sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Šis tyrimas, vertinantis glikemiją nevalgius ir praėjus 2 valandoms po gliukozės išgėrimo, atliekamas pirmo apsilankymo metu. Jis svarbus siekiant nustatyti nėštumo metu galimai atsiradusį diabetą.
- Rh faktoriaus ir antikūnų tyrimas: Atliekamas tada, jeigu moters Rh D yra neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Šis tyrimas kartojamas 27-28 nėštumo savaitę. Jei moteris Rh (-) ir jos partneris Rh (+), kūdikis gali būti Rh (+). Jei motinos kraujas gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių, šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus.
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Tai padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 valandas. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, ji neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
- Sifilio ir ŽIV tyrimai: Sifilis - gana lengvai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui ir ŽIV diagnozuoti. Rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 savaitę atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
- Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimai: Rekomenduojami toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
- Krūties vėžio patikra: Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. Atliekamas nėštumo pradžioje.
Ultragarsiniai Tyrimai: Vaisiaus Augimo Ir Raidos Stebėjimas
Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.
- Pirmasis trimestras (11-13 savaitės): Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 savaitę. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslelė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslė, deja, būna tuščia. Tyrimo metu įvertinama, ar vaisius vienas, ar nėštumas daugiavaisis. Sprando raukšlės storis vertinamas 10-14-ąją nėštumo savaitę (norma < 3 mm).
- Antrasis trimestras (18-20 savaitės): Antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų. Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas.
- Trečiasis trimestras (32-34 savaitės): Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma: vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas; vaisiaus biometrija, svoris; placentos lokalizacija, storis, sandara; vaisiaus vandenų tūris; apsigimimai; vaisiaus augimo sutrikimai; kraujavimas iš gimdos.
Ultragarsinis tyrimas dažniausiai atliekamas transabdominaliniu būdu, per nėščiosios pilvo sieną. Nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis - tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką.
Genetiniai Tyrimai: Rizikos Nustatymas Ir Vaisiaus Sveikatos Vertinimas
Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu.
- PRISCA I ir PRISCA II tyrimai: Tai kraujo tyrimų kompleksas, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. PRISCA I tyrimas, dar kitaip vadinamas kombinuotu testu, atliekamas 11-13 savaitę ir apima ultragarsinį tyrimą bei kraujo genetinių žymenų vertinimą. Jis apskaičiuoja chromosomų anomalijų riziką (maža/vidutinė/didelė). Jei PRISCA I rezultatai rodo padidintą riziką, skiriama invazinė diagnostika - amniocentezė arba choriono gaurelių biopsija. PRISCA II tyrimas atliekamas 14-22 savaitę ir vertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB): Tai invazinis tyrimas, atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. rizika iki 99 % tikslumu.
- Amniocentezė: Tai invazinis tyrimas, atliekamas nuo 15-16 nėštumo savaitės. Jo metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys. Procedūra gali būti atliekama ambulatoriškai. Indikacijos: Rh izoimunizacija; vaisiaus plaučių brandumui vertinti; polihidramnionas; vaisiaus kariotipui nustatyti; įtariama intrauterinė infekcija; įtariamos vaisiaus medžiagų apykaitos ligos. Komplikacijų rizika: 0,5-1,0 proc.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės. Tyrimas remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybės procentas ir visiškas saugumas vaisiui. Šių tyrimų duomenys analizuojami kartu su moters amžiumi ir svoriu, kad būtų įvertinta Dauno ir kitų sindromų rizika.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga. Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų.
Infekcijų Nustatymas Ir Prevencija
Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
- Raudonukė: Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimas iš kraujo.
- Toksoplazmozė: Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl toksoplazmozės, tačiau veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
- Citomegalo virusas (CMV): Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso, tačiau rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai; imunosupresyvi nėščioji.
- Hepatitas B: Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba.
- B grupės streptokokas (BGS): B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
- Herpes simplex virusas (HSV): HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
Kiti Svarbūs Tyrimai Ir Vertinimai
Be jau minėtų tyrimų, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai bei vertinimai, padedantys užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą.
- Gimdos dugno aukščio matavimas: Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės. Nuo 18-20 nėštumo savaitės matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį. Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje. 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos, 24-ąją savaitę - siekia bambą, 28-ąją - esti per du pirštus virš jos. 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą. Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
- Vaisiaus judesių vertinimas: Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20-ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesių skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę.
- Vaisiaus širdies auskultacija: Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms. Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-150 širdies susitraukimų per minutę (spm). Tachikardija (dažnesnis nei 150 spm) ar bradikardija (retesnis nei 110 spm) gali rodyti vaisiaus būklės sutrikimus.
- Kardiotokografija (KTG): Tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės. Indikacijos KTG nėštumo laikotarpiu: įtariama vaisiaus hipoksija; sulėtėjęs vaisiaus augimas; pernešiojimas; hipertenzinės nėščiųjų būklės; gręsiantis priešlaikinis gimdymas; vaisiaus vandenų patologija; daugiavaisis nėštumas; diabetas; Rh izoimunizacija.
- Hormoninė diagnostika: Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną (hCG), estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt. Chorioninis gonadotropinas (hCG) yra vienas svarbiausių nėštumo hormonų, kurio kiekis kraujyje ir šlapime didėja nėštumo pradžioje. Mažesnis nei tikėtasi arba sumažėjęs hCG kiekis gali reikšti, kad jau prasidėjo arba netrukus prasidės persileidimas. PAPP-A (pregnancy associated plasma protein-A) taip pat tiriamas kartu su hCG nuo 11-os nėštumo savaitės. Trigubas („triple“) testas, atliekamas 14-21-ąją nėštumo savaitę, nustato chorioninio gonadotropino, estriolio ir alfa fetoproteino koncentraciją motinos kraujyje.
Kai Nėštumas Nepavyksta: Tuščia Gemalinė Pūslė
Kartais, nors moteris jaučia nėštumo simptomus, vaisius nesivysto. Viena iš tokių būklių yra tuščia gemalinė pūslė.
- Kas tai yra? Kai gimdoje lieka ne visiškai susiformavęs gemalinis maišelis, moteris jaučia nėštumo simptomus, bet pats embrionas nesivysto. Ši būklė vadinama tuščia gemaline pūslele, tuščiu gemaliniu maišeliu, kartais - ir neembrioniniu nėštumu. Šį defektą gali lemti prastos kokybės sperma, kiaušialąstė arba patologinis ląstelių dalijimasis. Būtent šis defektas nulemia apie 50 % persileidimų pirmąjį nėštumo trimestrą.
- Diagnozė: Vienintelis būdas patvirtinti, kad embriono pūslelė yra tuščia - atlikti echoskopiją. Nors gemalinis maišelis ir placenta ir toliau išskiria specifinius hormonus, todėl nėštumo testai gali rodyti teigiamą rezultatą, tačiau be vaisiaus jis negali vystytis.
- Gydymas: Priklausomai nuo situacijos, gydymas gali skirtis. Gali būti skiriami persileidimą sukeliantys vaistai arba atliekama chirurginė procedūra - gimdos išplėtimas ir kiuretažas.
- Emocinė būklė: Nors embrionas nesusiformavo, nėštumas vis tiek buvo užsimezgęs, tad moterys gali jausti analogiškus jausmus, kuriuos jaučia tipinį persileidimą dėl embriono žūties patyrusios moterys. Svarbu suprasti, kad neembrioninis nėštumas neįvyksta dėl kurio nors iš partnerių kaltės.
Nėštumo metu atliekami tyrimai yra kompleksiniai ir skirti užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą motinai ir būsimam vaikui. Nuolatinis bendradarbiavimas su gydytoju, laiku atliekami tyrimai ir profilaktinės priemonės yra svarbiausios sąlygos, kad kūdikis gimtų sveikas.