Šeimos gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kai realybė skiriasi nuo oficialių dokumentų. Viena tokių situacijų gali kilti, kai vaiko gimimo liudijime įrašytas tėvas nesidomi vaiku, nedalyvauja jo auginime ir auklėjime, o tuo tarpu atsiranda kitas žmogus, kuris kasdien rūpinasi vaiku, jį augina, finansiškai ir emociškai palaiko. Natūraliai kyla klausimas: ar galima gimimo liudijime vietoje biologinio tėvo įrašyti tą, kuris realiai atlieka tėvo vaidmenį? Atsako teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Teisinis reguliavimas Lietuvoje: griežta tvarka
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas tėvystės klausimus reglamentuoja labai griežtai. Gimimo liudijime įrašytas tėvas gali būti pakeistas tik teisiniu keliu, kuris apima du pagrindinius žingsnius: tėvystės nuginčijimą/tėvų valdžios apribojimą ir naujos tėvystės nustatymą (pripažinimą). Tik atlikus šiuos du procesus - paneigus buvusio tėvo statusą ir pripažinus naują tėvystę - civilinės metrikacijos skyrius išduoda naują gimimo liudijimą, kuriame įrašomas tikrasis, vaiką auginantis tėvas.
Tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos - auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas.
Svarbiausia vaiko interesams: teismų praktikos akcentas
Teismų praktikoje akcentuojama, kad tokie klausimai sprendžiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus. Jei biologinis tėvas nesidomi vaiku, nebendrauja su juo ir neatlieka pareigų, tai yra rimta priežastis svarstyti jo tėvystės apribojimą. Tačiau vien to nepakanka - reikia įrodyti faktines aplinkybes ir teisiškai pagrįsti, kad vaiko interesams bus geriau turėti kitą, tikrai rūpestingą tėvą.
Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą.
Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko gimimo liudijimas yra dokumentas, kuris patvirtina vaiko gimimo faktą ir jame įrašytus duomenis apie vaiką ir jo tėvus.
Emocinė pusė: tapatybės ir stabilumo klausimai
Ši procedūra nėra tik formalumas - ji tiesiogiai paliečia vaiko tapatybę, jo teisę žinoti savo kilmę ir užaugti stabilioje aplinkoje. Todėl svarbu tinkamai pasiruošti, pasikalbėti su vaiku (jeigu jis vyresnis), įtraukti specialistus - psichologą, įvertinti galimas viso to pasekmes (kas būtų, jeigu būtų ateityje, ar naujas tėvas nebus, kuris vėliau nepradės neigti savo tėvystės).
Vaiko pavardės keitimas, kai ji nesutampa su mamos, gali būti sudėtingas procesas, ypač jei nėra abiejų tėvų sutikimo. Dažnai vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė. Jei tėvai yra susituokę, paprastai pavardės suteikimas nekelia klausimų. Tačiau kartais vėliau atsiranda situacijų, kai vaiko pavardę reikia pakeisti. Jei abu tėvai sutaria - procedūra paprastesnė. Tačiau ginčai kyla tada, kai vienas iš tėvų nesutinka dėl pavardės pakeitimo ir neduoda sutikimo.
Byloje, kurioje buvo nagrinėjamas vaiko pavardės keitimo klausimas, išvadą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyrius. Institucija savo poziciją grindė prielaida, kad ateityje motina gali sukurti naujus santykius ar ištekėti, todėl vaiko pavardės klausimas galėtų kilti dar kartą. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustatė, kad vaiko biologinis tėvas neturi jokio realaus ryšio su vaiku. Teismas taip pat pažymėjo, kad tėvystė reiškia ne tik teisinį, bet ir socialinį ryšį su vaiku. Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų.
Procesas: žingsnis po žingsnio
Norint pakeisti vaiko gimimo liudijime įrašytą tėvą, būtina atlikti šiuos veiksmus:
- Surinkti įrodymus: Būtina surinkti įrodymus, patvirtinančius biologinio tėvo nesidomėjimą vaiku ir pareigų nevykdymą. Tai gali būti liudytojų parodymai, korespondencija, finansinės paramos nebuvimo įrodymai ir pan.
- Pateikti ieškinį dėl tėvystės teisių apribojimo: Reikia kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės teisių apribojimo ar nuginčijimo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir vaiko interesus, priims sprendimą dėl tėvystės nuginčijimo.
- Pradėti naujos tėvystės pripažinimo procedūrą: Po teismo sprendimo dėl buvusio tėvo tėvystės nuginčijimo, galima pradėti naujos tėvystės pripažinimo procedūrą. Tai gali būti atliekama tiek teismo tvarka, tiek, esant abiejų tėvų sutikimui, per notarą.
Papildomos procedūros ir formalumai
Apibendrinant, vaiko gimimo liudijime įrašytą tėvą pakeisti galima, bet tai - tik teismo tvarka. Gimus vaikeliui, reikės sutvarkyti ir nemažai kitų formalumų: naujagimį įregistruoti, deklaruoti gyvenamąją vietą, įsiregistruoti naujagimį sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje), pateikti prašymą vaiko pinigams gauti ir kt.
Pavyzdžiui, gimimo įrašą liudijantis išrašas gali praversti keliaujant tolimojo susisiekimo autobusais su vaikais iki 7 metų. Ši kopija gali praversti ir įvairiomis nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sutrikus Registrų centro serverių veiklai ar pan. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento, galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą. Tiesa, jį užsakyti gali ne tik tėvai ar oficialūs globėjai, bet ir pats 16 metų sulaukęs asmuo. Norint gauti išrašą reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos portalo, Paslaugos pagal kategorijas skiltyje pasirinkti skiltį Šeima ir Vaikai ir tėvai skiltyje rasti punktą Gimimo įrašo išrašo išdavimas. Paruoštas įrašas gali būti atsiunčiamas el. paštu. Taip, tai yra mokama paslauga. Gimimo įrašą liudijantis išrašas - tai ant vieno A4 formato lapo atspausdintas dokumentas. Jame nurodomi svarbiausi duomenys apie naujagimį ir jo tėvus.
Tėvystės nustatymo ir nuginčijimo niuansai
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Vardo ir pavardės suteikimo tvarka
Nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės suteikimo pagrindus ir tvarką nustato 2006 m. gegužės 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 32-33 punktai (2008 m. liepos 22 d. Nr. 1R-294 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Taisyklės). Jūsų atveju, remiantis Taisyklių 28 punktu, apie vaiko gimimą turi būti pareikšta (pranešta Civilinės metrikacijos skyriui) ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kadangi Jūs ir vaiko motina nesate susituokę, duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą gali būti įrašomi pagal tėvų pateikiamą notaro patvirtintą vaiko tėvo ir motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tuomet gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu (Taisyklių 32.6 punktas). Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą (Taisyklių 32.7 punktas).
Sistemiškai vertinant visas taisykles ir įstatymų normas, vaikui savo pavardę galima suteikti teismo keliu. Kaip nurodoma Taisyklių 33.2 punkte, jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Tų pačių Taisyklių 33.1 punktas numato susituokusių tėvų teisę bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę. Šiame punkte pažymima, kad tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus.
Vadovaudamiesi išdėstytomis teisės normomis, darome išvadą, kad sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę. Tuo tarpu, šiuo atveju, kai tarp tėvų kilo ginčas dėl vaiko vardo ir pavardės, nesutarimus turėtumėte spręsti teisme supaprastinta tvarka, pateikiant prašymą. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus, kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita).
DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.