Prieš pradėdami lankyti pradinę mokyklą, vaikai Lietuvoje gali būti ugdomi namuose arba ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Ikimokyklinis ugdymas yra prieinamas nuo gimimo iki privalomo priešmokyklinio ugdymo pradžios, t. y. vaikui sulaukus 6 metų. Nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, jei tėvai nusprendžia leisti vaikus į darželį, valstybė arba savivaldybės turi užtikrinti vietas vaikams nuo 3 metų amžiaus. Galite pasirinkti valstybines arba privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas savo vaikui. Šios įstaigos siūlo įvairias programas ir užsiėmimus, kurie padeda vaikams mokytis ir tobulėti.
Priėmimo į darželius tvarka ir ypatumai
Pradėti lankyti darželį ar pradinę mokyklą - svarbus žingsnis tiek tėvams, tiek vaikams. Kadangi darželių grupių sąrašai sudaromi iš anksto, įprasta užregistruoti vaiką iš karto po gimimo, kad užsitikrintumėte vietą pageidaujamame darželyje. Paraiškų pateikimo terminai gali skirtis priklausomai nuo įstaigos ar savivaldybės (dažniausiai teikiamos pavasarį), tačiau paprastai paraiškos priimamos ištisus metus. Ikimokyklinis ugdymas prasideda rugsėjo mėnesį, tačiau, esant laisvų vietų, vaikai gali būti priimami ir kitais metų laikais.
Kai kuriuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė ir kt., priėmimo procesas yra centralizuotas ir vykdomas per elektroninę sistemą. Kiekviena savivaldybė turi savo tvarką ir teikia pirmenybę paraiškoms, atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip gyvenamoji vieta, tą patį darželį lankantys broliai ir seserys, šeimos socialinė padėtis. Taip pat reikia pateikti sveikatos patikrinimo pažymą, todėl rekomenduojama šį dokumentą gauti iš anksto.
Priėmimo tvarką į valstybės ir savivaldybių ugdymo įstaigas nustato valstybė (jei ugdymo įstaiga yra valstybinė) arba savivaldybė (jei ugdymo įstaiga priklauso savivaldybei). Nacionaliniu lygiu Švietimo įstatyme yra nustatyta viena sąlyga, kad pirmumo teisė suteikiama vaikui, gyvenančiam ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje. Teritoriją įstaigai priskiria savivaldybė, valstybė ar privatūs ugdymo įstaigos savininkai. Kitus prioritetus nusistato savivaldybės ir valstybė, kurios gali remtis 2003 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis rekomendacijomis savivaldybėms dėl centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes.
Priėmimo tvarką į nevalstybines (privačias) ugdymo įstaigas nustato įstaigos savininkas. Papildomu prioritetu gali būti faktas, kad konkrečią ugdymo įstaigą lanko brolis ar sesė, vaikas yra įstaigos darbuotojo vaikas ir pan.
Reikalingi dokumentai prašymui priimti vaiką į ikimokyklinę įstaigą paprastai apima: prašymą; vaiko gimimo liudijimo kopiją; dokumentą, kuriuo remiantis taikomas priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes prioritetas (pvz., vaiko neįgalumo pažymėjimas, dokumentas, įrodantis, kad vaikas turi vieną iš tėvų, pažyma iš tėvų mokymosi įstaigos, vaikų gimimo liudijimai, vieno iš tėvų neįgalumo lygio pažyma, pažyma apie gaunamą socialinę pašalpą ir kt.).
Ikimokyklinio ugdymo programos ir turinys
Ikimokyklinio ugdymo programa yra skirta vaikams nuo gimimo iki jie pradeda lankyti priešmokyklinio ugdymo programą. Tai yra maždaug iki 5-6 metų. Motinystės atostogos Lietuvoje trunka nuo 1 iki 2 metų, ir retai vaikai pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas anksčiau nei nuo 1,5 metų.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose lavinami vaikai, kurių amžius 0-6 metai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tai - vaikų lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Jos būna privačios arba savivaldybių.
Ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę užtikrinančios gairės ikimokykliniam ugdymui grindžiamos šiais principais: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas, šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kalbų įvairovė ikimokykliniame ugdyme
Kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos siūlo užsiėmimus įvairiomis kalbomis. Privačiose įstaigose dažnai galima rasti anglų, ispanų ir prancūzų kalbų programas, o valstybinėse darželiuose - rusų, baltarusių ir lenkų kalbomis. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos Lietuvoje vykdomos lietuvių kalba. Jūsų pageidavimu bei susidarius pakankamam norinčiųjų skaičiui, darželiuose, kurių nuostatose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymas gali būti vykdomas rusų, lenkų kalbomis. Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Priešmokyklinis ugdymas: privalomas žingsnis prieš mokyklą
Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Vaikai turi pradėti priešmokyklinį ugdymą tais kalendoriniais metais, kai jiems sukanka 6 metai. Kiekvienam vaikui yra garantuojama vieta valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje. Tėvai gali užrašyti savo vaikus metais anksčiau, bet ne anksčiau nei jiems sukaks penkeri metai. Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus. Šiuo laikotarpiu vaikai mokosi ilgiau susikaupti, išlaikyti dėmesį ir atlikti užduotis, taip užtikrinant sklandų perėjimą iš ikimokyklinio ugdymo į pradinį ugdymą.
Priešmokyklinio ugdymo programą vaikai privalo pradėti, kai jiems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandos, skirtos ugdomajai veiklai. Darželiuose vykstanti priešmokyklinio ugdymo programa įprastai trunka ilgiau nei 20 val. per savaitę, t. y., vaikai ugdomi ir prižiūrimi visą dieną. Kai priešmokyklinio ugdymo programą įgyvendina bendrojo ugdymo mokykla, ji gali pasiūlyti visos dienos priežiūrą ir ugdymą, jei gali užtikrinti higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas.
Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdomoji veikla pradedama ne anksčiau kaip 8 val. ryto. Grupėse, esant ilgesnei nei 4 valandų per dieną ugdomajai veiklai, yra organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas.
Ankstyvasis gyvenimas ir ikimokyklinio ugdymo svarba | Steve'as Zwolakas | TEDxDelmarLoopED
Finansavimas ir išlaidos: kiek kainuoja vaiko ugdymas darželyje?
Nacionalinis arba savivaldybės biudžetas finansuoja dvidešimt ikimokyklinio ugdymo valandų per savaitę. Valstybiniuose arba savivaldybių darželiuose šeimos paprastai moka apie 50-60 EUR per mėnesį, kad padengtų maitinimo ir mokymosi priemonių išlaidas. Privačiuose darželiuose mokesčiai gali svyruoti nuo 120 iki 500 EUR per mėnesį.
Valstybiniuose ir savivaldybių darželiuose ikimokykliniam ugdymui valstybė skiria dalį finansavimo (mokinio krepšelį), iš kurio yra finansuojamas 4 val. ugdymas per dieną (arba 20 val. per savaitę). Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, valstybė skiria papildomą finansavimą.
Kompensacijos už privačius darželius
Jei leidžiate vaiką į privatų darželį, atkreipkite dėmesį, kad kai kurių miestų savivaldybės teikia kompensacijas tėvams, pasirinkusiems vaikus leisti į privačius darželius. Pavyzdžiui, Vilniuje ši kompensacija siekia 120 EUR, o Klaipėdos rajone - 250 EUR per mėnesį vienam vaikui. Šios kompensacijos siekia palengvinti tėvų finansinę naštą ir padidinti pasirinkimo laisvę.
Darbuotojų ir grupių standartai
Lietuvoje yra nustatytas ne vaikų, tenkančių vienam darbuotojui / auklėtojui skaičius, bet darbuotojų ir auklėtojų skaičius, tenkantis vienai grupei. Tai reglamentuojama sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 75:2016. Čia yra nurodyti grupės dydžiai pagal vaikų, esančių grupėje, amžių. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas - asmuo, kuris yra pagrindinis grupėje ir ugdo vaikus - turi būti įgijęs pedagogo kvalifikaciją.
Ugdymo įstaigų tipai ir trukmė
Mokslo įstaiga - tai mokslo ir studijų institucija. Mokslo įstaigos Lietuvoje skirstomos į grupes, kurios sudaro šalies švietimo sistemą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tai - vaikų lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Jos būna privačios arba savivaldybių. Tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų galima išskirti atskirą pogrupį - priešmokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose ugdymas teikiamas visiems vaikams nuo 6 metų, išimties atvejais - nuo 5 metų ir trunka vienerius metus.
Pradinis ugdymas skirtas vaikams nuo 7 iki 10 metų. Trukmė 4 metai (1-4 klasės). Šis ugdymas yra privalomas, tačiau tėvai turi teisę savo vaikui parinkti valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.
Pagrindinis ugdymas trunka 6 metus (5-10, gimnazijų I-II kl.). Tai taip pat privalomas ugdymas. Mokinys iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.
Vidurinis ugdymas jau nėra privalomas. Jį sudaro 2 metų programa (11-12 ar III-IV gimnazijos klasės). Vidurinį ugdymą renkasi moksleiviai, planuojantys toliau mokytis bei įgyti profesinę specialybę ar aukštojo mokslo diplomą.
Moksleiviai, nepageidaujantys studijuoti aukštojo mokslo institucijose, gali mokytis pagal profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose. Kartu su kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2-3 metai - priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.
Aukštojo mokslo studijos teikiamos aukštosiose mokyklose, kurios gali būti dviejų tipų - universitetai ir kolegijos. Koleginės aukštojo mokslo studijos yra skirtos įgyti žinias, reikalingas profesinei veiklai. Baigus studijas, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turint praktinės patirties (darbo patirties) ir baigus papildomąsias studijas, galima toliau studijuoti universitetų magistrantūroje. Universitetinės studijos yra skirtos įgyti universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesines žinias. Universitetinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės universitetinės bakalauro studijos dažniausiai trunka penkerius metus. Baigus studijas įgyjamas bakalauro laipsnis. Turint bakalauro laipsnį, galima tęsti studijas magistrantūroje. Šios studijos trunka 1,5-2 metus. Baigus magistrantūros studijas, galima studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė - ketveri metai). Šios studijos yra pagrindas tolimesnei akademinei veiklai.
Užsieniečių vaikų priėmimas į ikimokyklines įstaigas
Užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje ir norintys, kad jų nepilnamečiai vaikai lankytų ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklas, turi turėti nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Priėmimo į ikimokyklinę įstaigą tvarką ir prioritetus nustato savininkas: valstybė, savivaldybė ar privatus savininkas.
Nemokamas maitinimas pradinėse klasėse
Lietuvoje visiems pirmokams ir antrokams suteikiami nemokami pietūs mokykloje, nesvarbu, kokios yra šeimos pajamos. Tai yra svarbi socialinė garantija, užtikrinanti, kad visi vaikai turėtų galimybę gauti pilnavertį maitinimą mokslo įstaigoje.
Slapukai ir jų naudojimas svetainėse
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Jie prisitaiko prie Jūsų poreikių ir norų, pavyzdžiui, prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Taip pat slapukai naudojami siekiant įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, kokiu būdu atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. Tai padeda suprasti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete, ir kaip jie reaguoja į reklamą. Slapukai gali galioti nuo vienos dienos iki dvejų metų, priklausomai nuo jų tipo.
„Pixel“ žyma (angl. web beacons, clear GIFs) - tai vadinamas paslėptas programinis kodas, kuris siunčia vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Ši informacija persiunčiama į „Pixel“ paslaugų tiekėjo serverį.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Jei ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu, tačiau privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
tags: #neveroniu #ikimokyklines #ugdymo #istaigos