Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaidina ypatingai svarbų vaidmenį vaikų vystymesi, formuojant jų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę. Užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, ne tik tenkinami teisės aktų reikalavimai, bet ir sukuriamos sąlygos vaikų visapusiškai raidai. Pastaruoju metu, atsižvelgiant į pasaulines sveikatos krizes, ypač svarbu ypatingą dėmesį skirti higienos ir saugumo priemonėms, kurios padeda apsaugoti vaikus nuo ligų ir sumažinti stresą.
Teisinė bazė ir patalpų paskirtis
Norint sėkmingai vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, patalpos turi atitikti tam tikrus teisės aktų nustatytus kriterijus. Pagrindinė patalpų naudojimo paskirtis, siekiant gauti leidimą ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo, kaip tai apibrėžta Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178, ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas galimas ir kitos paskirties pastatuose ar patalpose, tokiuose kaip viešbučiai, administraciniai, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatai, taip pat gyvenamosios paskirties pastatai. Svarbu užtikrinti, kad nepakeitus patalpų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nepadarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.
Pagrindinius reikalavimus ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos srityje nustato Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šis teisės aktas yra pagrindinis orientyras kuriant saugią ugdymo aplinką.
Saugios ugdymo aplinkos užtikrinimas
Saugios ugdymo aplinkos sukūrimas apima daugybę aspektų, pradedant nuo teritorijos sutvarkymo ir baigiant patalpų įrengimu bei priežiūra.
Sklypas ir teritorija
Įstaiga, ugdanti iki 60 vaikų, gali neturėti savo sklypo, tačiau privalo užtikrinti saugų vaikų nuvykimą, grįžimą ir buvimą žaidimui tinkamose erdvėse, pavyzdžiui, viešose vaikų žaidimų aikštelėse ar parkuose. Jei įstaiga turi savo teritoriją su vaikų žaidimų aikštelėmis, ji turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio tvora. Vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas.
Patalpos
Patalpos, kuriose ugdomi vaikai iki 2 metų amžiaus, privalo būti įrengtos pirmame aukšte. Grindų danga ugdymo patalpose turi būti neslidi, lygi, lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms, taip siekiant išvengti kritimo rizikos. Ugdant iki 60 vaikų, gali būti įrengta bendra priėmimo-nusirengimo patalpa, užtikrinant, kad ji būtų pasiekiama visų grupių vaikams bet kuriuo metu, nepereinant per kitų grupių žaidimų-miegamojo patalpas. Panašus principas taikomas ir tualeto-prausyklos patalpoms: 2 metų ir vyresnių vaikų grupėms gali būti įrengiama bendra patalpa, kuri turi būti tame pačiame aukšte, ne toliau kaip 50 metrų nuo žaidimų-miegamojo patalpų ir pasiekiama tiesiogiai.
Yra griežtai draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias laiptų pakopas, horizontalaus dalijimo aptvarus ir turėklus. Elektros lizdai vaikams prieinamose vietose turi būti apsaugoti specialiomis priemonėmis. Langai, kurių palangės žemesnės nei 1,2 metro nuo grindų paviršiaus ir išorėje žemės paviršius yra daugiau kaip 1,5 metro žemiau patalpos grindų lygio, privalo turėti atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones, neleidžiančias vaikams atidaryti lango plačiau nei 10 cm. Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi, su apsaugotomis aštriomis briaunomis. Medžio drožlių plokštės tokioms reikmėms nenaudojamos.
Vaikų ugdymo patalpose privalomas tiesioginis natūralus apšvietimas, o natūralios apšvietos koeficiento vertė turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc., o insoliavimo trukmė - ne trumpesnė kaip 2,5 valandos.
Veiklų organizavimas ir higienos užtikrinimas ekstremalių situacijų metu
Lietuvoje, pasibaigus karantinui, tačiau išliekant ekstremaliai situacijai, ikimokyklinio ugdymo įstaigose įvestos papildomos saugumo priemonės. Nuo birželio 17 d. vaikai maitinami grupės patalpose. Jei grupės patalpose nėra tinkamų sąlygų maitinimui, jis organizuojamas bendroje valgymo salėje, tačiau vienu metu joje gali valgyti tik vienos grupės vaikai, pagal iš anksto parengtą grafiką. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys vaikai, yra draudžiamas.
Kelioms vaikų grupėms bendros veiklos neorganizuojamos. Kontaktinės švietimo pagalbos specialistų konsultacijos teikiamos individualiai ar tik su tos pačios grupės vaikais, vengiant fizinio kontakto. Ugdymo įstaigoje dirba tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, o jų sveikata nuolatos stebima.
Rekomenduojama asmenims, atlydintiems vaikus ir darbuotojams, vykdantiems vaikų priėmimą, dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizuojamos vengiant kontakto su pašaliniais asmenimis. Jei to išvengti neįmanoma, ribojamas kontakto laikas. Vaikai, kuriems pasireiškia karščiavimas ar kiti ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai, į įstaigą neįleidžiami.
Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo vietoje sudaromos tinkamos sąlygos rankų higienai: tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, skystas muilas, vienkartiniai rankšluosčiai. Jei numatomas vaikų maitinimas neformaliojo vaikų švietimo veiklos metu, pirmenybė teikiama maitinimui veiklos vykdymo patalpose. Jei tai neįmanoma ir maitinimas organizuojamas bendrose valgymo salėse, prie vieno stalo sodinami tik tos pačios grupės vaikai, o tarp vaikų, sėdinčių prie skirtingų stalų, užtikrinamas 2 metrų atstumas.
Patalpos, kuriose vykdomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, vėdinamos prieš vaikų atvykimą ir ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Dažnai liečiami paviršiai valomi ne rečiau kaip 2 kartus per dieną. Jei naudojamos bendros patalpos (pvz., salės), po kiekvienos vaikų grupės panaudojimo jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos. Ugdymo priemonės ir inventoriumi, kuriuo naudojasi daugiau kaip vienas vaikas, turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno panaudojimo. Rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo programų teikėjams, vykdant veiklas patalpose, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Aromaterapija ir gamtos terapija: pagalba vaikams ir tėvams
Ilgai trukęs karantinas ir nuotolinis mokymas turėjo pastebimų padarinių vaikų emocinei būklei ir elgesiui. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis mokyklinio amžiaus vaikų pirmojo karantino metu patyrė pablogėjimą. Daugiau laiko praleidžiant prie ekranų, neturint nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo, mažesnis fizinis aktyvumas ir laiko praleidimas lauke, kartu su tėvų patiriamu didesniu įtampos lygiu, lėmė nervingumą ir net antsvorį.
Daugiau nei dešimtmetį eterinius aliejus savo darželyje dėl jų raminamojo ir antimikrobinio poveikio naudojanti darželio vadovė Ingrida Lauciuvienė pastebi, kad karantino metu daug streso patyrė ir vaikų tėvai. Jie aktyviai domisi raminamaisiais eteriniais aliejais, kuriuos galėtų naudoti namuose. Stengiamasi kuo daugiau laiko su vaikais praleisti lauke, gryname ore, keliauti į mišką, nes natūralūs miško kvapai veikia labai efektyviai. Aromaterapija, dar vadinama kvapų terapija, padeda kurti saugią, ramią ir sveiką aplinką. Įkvėpus eterinių aliejų molekules, jos per nosies receptorius patenka į limbinę sistemą - smegenų dalį, atsakingą už emocijas, atmintį, streso ir nuotaikos reguliavimą. Svarbu žinoti, kad eteriniai aliejai yra labai koncentruoti, todėl grynų naudoti negalima ir jie turi būti praskiedžiami su baziniu aliejumi arba garinami difuzoriuje.
- Peršalimo metu: eukaliptų, ravintsarų, rozmarinų, rozalinų, tujanolinių čiobrelių, varpinių levandų eteriniai aliejai pasižymi antimikrobiniu poveikiu.
- Ramybei ir miegui: levandų, ramunėlių, rožių, melisų, bergamočių kvapai ramina, padeda užmigti, slopina nerimą.
Svarbiausias principas - mažiau yra daugiau. Kvapas turi būti vos juntamas, ne intensyvus, kad nesukeltų dirginimo. Reguliariai vėdinkite patalpas - natūralus oro judėjimas būtinas net ir naudojant aromaterapiją. 0-6 mėn. kūdikiams eteriniai aliejai nerekomenduojami. Kvapų namai - vienintelė įmonė Baltijos šalyse, turinti nuosavą laboratoriją, kurioje kiekviena eterinių aliejų partija tikrinama dėl ftalatų, pesticidų ir kitų teršalų. Aromaterapija vaikams - tai ne prabanga, o sąmoningas pasirinkimas.
Vaistažolių arbatos ir patirtinis ugdymas
Respublikinio ikimokyklinio ugdymo įstaigų ekologinio ugdymo projekto „Saugok sveikatą - gerk vaistažolių arbatą“ metu vaikai buvo skatinami aktyviai įsijungti į patirtinį ugdymo procesą, gilinti žinias apie vaistažoles ir jų reikšmę žmogaus sveikatai. Pasitelkiant regą, lytėjimą, skonį ir uoslę, vaikai buvo raginami atpažinti ir įvardinti vaistažoles. Siekiant stiprinti organizmą, gėrė vaistažolių arbatas, mokėsi jausti dėkingumą gamtai už jos dovanas. Ragaujant vaistažolių arbatas kilo įvairiausių emocijų ir minčių, kurios atspindi vaikų patirtis ir suvokimą.
Aplinkos priežiūra ir ugdymas
Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje itin svarbu užtikrinti tinkamą patalpų, inventoriaus ir žaislų priežiūrą. Grupės patalpų, kūno kultūros ir muzikos salių grindys plaunamos du kartus per dieną, prireikus ir dažniau. Kilimai kasdien valomi dulkių siurbliu ir kartą per mėnesį išpurtyti lauke. Užuolaidos skalbiamos ne rečiau kaip du kartus per metus. Visos patalpos kiekvieną dieną vėdinamos ir valomos drėgnuoju būdu. Patalpas vėdinti sukėlus skersvėjį galima tik tada, kai viduje nėra vaikų.
Žaislai privalo nekelti pavojaus vaikų sveikatai. Mažylių žaislai plaunami ar valomi kiekvieną dieną. Iki trejų metų vaikų grupių tualetuose-prausyklose turi būti specialus įrenginys naktipuodžiams plauti ir lentynos jiems laikyti. Po kiekvieno vaikų sodinimo ant naktipuodžių, grindys ir naktipuodžiai plaunami. Smėlis smėlio dėžėse keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį, o pastebėjus, kad smėlis nėra švarus, jį būtina nedelsiant pakeisti ir atlikti smėlio helmintologinį tyrimą. Darželio teritorija tvarkoma ir valoma kiekvieną dieną.
Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas
Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra kompleksinis procesas, apimantis fizinį aktyvumą, saugos taisyklių laikymąsi, aplinkosaugą ir emocinę gerovę. Pedagogai, skatindami vaikų savarankiškumą ir atsakomybę, padeda jiems formuoti sveikos gyvensenos pagrindus. Vaikų savęs pažinimas, atsakant į amžiaus tarpsnį atitinkančius klausimus, skatina mąstymo įgūdžius. Gamta yra puiki ugdymosi aplinka, kurioje vaikai lavinami veikdami, patirdami įvairius pojūčius. Nuolatinis fizinis krūvis nuo mažens skatina aktyvesnį gyvenimo būdą vėliau, o tai yra daugelio ligų prevencija ir geros emocinės savijautos pagrindas. Pedagogų sumanumas įtraukiant vaikus į aktyvias veiklas ir sužaidybintas situacijas stiprina jų vidinę motyvaciją.
tags: #kvapai #ikimokyklinio #ugdymo #istaigoje