Antrasis nėštumo trimestras, apimantis laikotarpį nuo 13-osios iki 28-osios savaitės, daugeliui moterų yra palankiausias ir lengviausias nėštumo etapas. Šiuo metu dažnai sumažėja pirmojo trimestro nemalonūs pojūčiai, tokie kaip pykinimas ir nuovargis, todėl atsiranda daugiau energijos ir bendra savijauta pagerėja. Tačiau tai nereiškia, kad viskas praeina be pokyčių. Moters organizme ir vaisiaus vystymesi vyksta svarbūs procesai, kuriuos svarbu suprasti ir tinkamai prižiūrėti.
Antrojo Trimestro Pokyčiai Kūne ir Vaisiaus Vystymasis
Prasidėjus antrajam trimestrui, moters kūnas ir toliau prisitaiko prie besikeičiančios būklės. Nors pirmojo trimestro ryškūs hormoniniai svyravimai ir su tuo susiję negalavimai dažnai atslūgsta, atsiranda naujų pokyčių. Gimda ima sparčiai didėti ir kilti aukštyn, taip šiek tiek atlaisvindama šlapimo pūslę. Dėl šios priežasties sumažėja dažnas noras šlapintis, kuris vargino pirmojo trimestro metu.
Vaisiaus augimas antrajame trimestre yra itin spartus. Maždaug 18-22-ąją nėštumo savaitę atliekamas ultragarso tyrimas, kurio metu tiksliai įvertinamas vaisiaus vystymasis, organų formavimasis ir bendra būklė. Šiuo laikotarpiu moterys dažnai pradeda jausti pirmuosius vaisiaus judesius. Pirmą kartą besilaukiančios moterys paprastai pajunta judesius apie 18-20 nėštumo savaitę, o tos, kurios laukiasi ne pirmą kartą, gali juos pajusti šiek tiek anksčiau - apie 16-17 savaitę. Šie pirmieji pojūčiai yra džiugus patvirtinimas, kad mažylis vystosi.
Kūno masės padidėjimas per kelis pastaruosius mėnesius smarkiai padidina nugarai tenkantį krūvį. Dėl to dažnai ima mausti ir skaudėti nugarą. Svarbu laikytis taisyklingos laikysenos, sėdint tiesiai, o kėdė turėtų būti su gera atrama nugarai. Miegoti rekomenduojama ant šono, tarp kojų įspraužus pagalvę. Taip pat reikėtų vengti kilnoti sunkių daiktų ir staigiai lankstytis. Dėvėkite tik žemą, patogią avalynę.
Hormonų veiklos pokyčiai nėštumo metu lemia, kad daugiau kraujo yra pernešama dantenų link, todėl jos tampa jautresnės ir gali imti kraujuoti. Maždaug pusė nėščiųjų kenčia nuo patinusių, kraujuojančių dantenų. Po gimdymo šie simptomai paprastai praeina. Svarbu nepamiršti tinkamos burnos higienos: naudokite minkštą dantų šepetėlį, valykite dantis švelniai, tačiau labai svarbu yra neapleisti dantų higienos nėštumo metu.
Krūtys antrajame trimestre taip pat tęsia savo augimą, ruošdamosi žindymui. Dėl besikeičiančios hormonų veiklos nėščiosios nosies gleivinė gali sustorėti, todėl nosis dažnai būna užsikimšusi, o naktį gali atsirasti knarkimas. Nosis taip pat tampa jautresnė ir gali lengviau kraujuoti. Sustabdyti kraujavimą iš nosies galima laikant galvą tiesiai ir lengvai suspaudžiant nosį kelioms minutėms. Vaistus nuo užsikimšusios nosies reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Kaip ir pirmojo trimestro metu, antrajame trimestre įprasta matyti pieno spalvos, skysto kremo konsistencijos išskyras iš makšties, tačiau jų kiekis gali šiek tiek didėti. Svarbu dėvėti medvilninius, lengvai priglundančius apatinius ir nenaudoti tamponų.
Nėštumo metu gali pagreitėti plaukų augimas įvairiose kūno vietose, kas moteriai gali sukelti nepatogumų. Galvos plaukai dažnai tampa storesni. Dažnai plaukai ima augti tokiose vietose, kur anksčiau neaugo arba jų beveik nebuvo - ant veido, rankų, nugaros. Šiuo metu saugiausios priemonės plaukams šalinti yra skutimasis ir plaukų šalinimas pincetu. Dauguma specialistų nerekomenduoja plaukų šalinimo lazeriu, elektrolize, vašku ir kt.
Galvos skausmas yra viena dažniausių nėščiąsias varginančių problemų. Svarbu daug ilsėtis, išbandyti atpalaiduojančius pratimus. Aspirinas ir ibuprofenas neturėtų būti vartojami nėštumo metu, o dėl kitų nuskausminamųjų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju.
Rėmuo, dar vadinamas skrandžio rūgštingumu, gali atsirasti ir antrajame trimestre, nors dažniau vargina trečiąjį. Hormonų poveikis atpalaiduoja raumenis, kurie sulaiko skrandžio turinį nuo patekimo į stemplę, ir raumenis, stumiančius suvirškintą maistą žarnynu žemyn. Nuo rėmens gali padėti valgymas dažniau ir mažesnėmis porcijomis, vengiant riebaus, aštraus, rūgštaus maisto.
Hemorojus gali išsivystyti dėl kraujagyslių išsiplėtimo aplink išangę, o tai nutinka dėl suintensyvėjusios kraujotakos nėštumo metu. Rekomenduojama profilaktiškai aukščiau laikyti kojas, tarkime, sėdint jas užkelti ant kėdutės.
Dėl padidėjusio odos pigmento melanino kiekio gali atsirasti tamsios dėmės ant veido (kartais vadinamos „nėštumo kauke“) arba tamsi linija pilvo viduryje. Taip pat gali atsirasti rausvų linijų (strijų) ant pilvo, krūtų, šlaunų. Nors yra daug priemonių, siūlančių pagalbą nuo strijų, mokslinių įrodymų apie jų veiksmingumą yra nedaug. Šie odos pakitimai dažniausiai išnyksta po gimdymo.
Didėjantis vaisius ir suintensyvėjusi kraujo cirkuliacija organizme gali lemti, kad ant odos pasirodo mažos raudonos gyslelės (voratinklinės venos). Jos paprastai išnyksta po gimdymo. Dėl didelio krūvio kojoms sulėtėja kraujo apytaka jose, todėl kojų venos išsiplečia, tampa mėlynos ar violetinės. Išvengti venų išsiplėtimo praktiškai nėra galimybių, tačiau galima palengvinti būklę, laikant kojas horizontaliai, daugiau judant ir dėvint specialias timpas.
Nėštumo metu gali sustiprėti nerimo ir baimės sistemos smegenyse. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko negalime kontroliuoti, ir suprasti, kad tai tik laikinas etapas.
Mityba ir Vitaminai Antrojo Trimestro Metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi, o antruoju trimestru ji išlieka pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu tinkamą vaisiaus vystymąsi ir motinos sveikatą. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi.
Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis), pieno produktų (kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Antruoju nėštumo trimestru rekomenduojama suvartoti apie 340 kcal daugiau per dieną nei pirmojo trimestro metu.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų viršyti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei moteris vartoja mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Saugus Fizinis Aktyvumas ir Kelionės
Antrasis trimestras dažnai yra tinkamiausias metas fizinei veiklai, nes jaučiamasi energingiau, o rizikos sumažėja. Tačiau svarbu išlikti atsargioms. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes nėštumo metu lengviau perkaisti, o tai gali būti pavojinga kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš pradedant mankštintis, individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrajame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
Keliaujant lėktuvu, radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, leistis į ją nepatartina.
Sveikata ir Gerovė Antrojo Trimestro Metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens.
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus: muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai.
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
Vaistų Vartojimas ir Žalingi Įpročiai
Nėščiąsias dažnai vargina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Tyrimai parodė, kad moterys, vartojusios bent vieną iš šių vaistų, dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti. Būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia specialistai. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Būtini Tyrimai Antrojo Trimestro Metu
Antrojo trimestro metu atliekami reguliarūs vizitai pas gydytoją, kurių metu matuojamas kraujospūdis, atliekami šlapimo tyrimai. Nuo 24 nėštumo savaitės rekomenduojama kiekvieną kartą matuoti dubens dugną ir klausytis vaisiaus širdelės.
Nuo 24 iki 28 nėštumo savaitės atliekamas gliukozės toleravimo mėginys, jei anksčiau nebuvo patvirtintas gestacinis diabetas. Šis tyrimas trunka apie dvi valandas: atliekamas nevalgius kraujo tyrimas, po to išgeriama stiklinė saldžios gliukozės tirpalo, ir kraujo tyrimas kartojamas po valandos ir po dviejų valandų.
Jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama, 28 nėštumo savaitę (II trimestro pabaigoje) atliekamas antikūnų tyrimas dėl neigiamos kraujo grupės. Jei antikūnų nerandama, tyrimas kartojamas vėliau.