Ar tik dabar pradėjote galvoti apie savo šeimos praeitį, ar jau seniai vykdote savo protėvių paiešką, manau, neišvengiamai susiduriate su daugybe klausimų. Genealogijos atradimai gali būti labai įdomūs tiek jums, tiek ir visai giminei. Tačiau tai gali būti ilgas procesas, pilnas netikėtumų, kliūčių ir nesėkmių. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kaip rasti gimimo metus ir kitą svarbią informaciją apie jūsų protėvius, nagrinėdami įvairius dokumentus, archyvus ir paieškos metodus.
Pradinis žingsnis: rinkite informaciją iš gyvų šaltinių
Pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių genealoginiuose tyrimuose - tai informacijos rinkimas iš gyvų šaltinių. Pradėkite nuo savęs ir savo artimiausių šeimos narių, nuo jūsų senelių, prosenelių - nuo tų žmonių, kurie dar gyvi ir kurie gali jums ką nors papasakoti. Užrašykite jų vardus, gimimo datas, vietas, santuokas ir kitą svarbią informaciją. Kalbėkite su vyresniais šeimos nariais, kad gautumėte daugiau informacijos apie ankstesnes kartas. Tai gali būti sutartis/knygelės, dienoraščiai, laiškai ar tiesiog prisiminimai. Kiekvienas pasakojimas, net ir atrodantis nereikšmingas, gali tapti svarbia detale jūsų šeimos istorijoje.
Jeigu atlikote giminių apklausą, surašėte visus žinomus giminaičius, galite juos perkelti į virtualią genealogijos programą. Apie tai daug medžiagos internete. Gal ten surasite jau sudarytų giminės medžio šakų, tokiu būdu papildysite savo esamą medį. Tą virtualų medį galima atsisiųsti ir atsispausdinti norimo dydžio ir pasirinktinai iš svetainėje siūlomų dizaino pavyzdžių. Susitikimo metu neišvengiamai padaugės informacijos, kažkas papildys, patikslins - tai geriausia galimybė sužinoti įvairiapusišką informaciją apie visus gimines.
Virtualios platformos ir šeimos medžio sudarymas
Šiuolaikinės technologijos suteikia daugybę įrankių genealoginiams tyrimams palengvinti. Galima "MyHeritage" programoje sudaryti kelis nemokamus medžius. Tai pasiteisins tuomet, kai giminės medžiai užaugs labai dideli, paprastai, kiekviena giminė nori turėti savo atskirą virtualų medį. Nepatogu tėvo, motinos, net vyro gimines talpinti viename medyje. Rašant naujienas, talpinant foto, kas aktualu tik vienai giminės pusei - kitai giminei bus neįdomu, bet programa sudaryta taip, kad primins visiems. Jeigu viena giminė panorės turėti mokamą versiją, kas kitoms nesvarbu - nesutaps interesai. Tėvo, motinos, senelio, močiutės - visus geriausia atskirti į atskirus medžius.
Naudokite genealogijos programinę įrangą: Yra daugybė programų ir internetinių įrankių, kurie padės jums sukurti ir tvarkyti savo šeimos medį. Organizuokite informaciją: Sukurkite schemą, kurioje būtų aiškiai matomi šeimos ryšiai. Pradėkite nuo savęs ir eikite atgal per kartas. Naudokite linijas ir šakas, kad parodytumėte tėvų, vaikų ir kitų giminaičių ryšius. Turėdami nubraižytą schemą, suprasite, ko jums reikia ieškoti.
Sudarote šeimos medį, bet mažai išlikę informacijos apie protėvį: vardas, pavardė, pagal įrašą antkapyje - gimimo, mirties metai, gyvenamoji vieta Vilnius, santuoka Vilniuje. Kaip patartumėte ieškoti informacijos? Kreipiantis į archyvą būtina žinoti viską: vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą.
Darbas su archyvais: raktai į praeitį
Norint efektyviai dirbti archyvuose, būtina žinoti minimalią informaciją apie ieškomą asmenį. Prosenelių duomenys pradedančiam tirti savo genealogiją - jau nemažai, jeigu dar žinoma iš kur jie kilę - tai beveik viskas ko reikia, toks būtų minimumas: vietovė, kurioje gyveno ieškomi asmenys (arba bent vienas iš jų), jų gimimo, mirties arba santuokos metai. Raktas - metai ir vieta.
Minite santuoką. Ar yra žinomi tikslūs santuokos metai, bažnyčia? Jeigu Vilniuje, pasitikrinkite, kai kurių bažnyčių įrašus rasite e-paveldo puslapyje. Žinoma, Vilniuje tiek daug bažnyčių, reikia žinoti bent vieną dalyką, kuri buvo arčiausiai gyvenamos vietos. Archyvo darbuotojui nebus lengva surasti, jeigu nėra nei vieno žinomo fakto. Pagal netikslią gimimo datą tektų peržiūrėti labai daug bylų, tokia paieška būtų labai brangi. Archyve tokio užsakymo niekas nepriims. Įkainiai priklauso nuo sugaišto laiko. Galima būtų ieškoti pagal mirimo faktą, nes žinoma data, bet tik tuo atveju, jeigu palaidotas ten, kur mirė.
Norėčiau metrikuose surasti proprosenelio mirties datą, kuri iškalta ant paminklo. Tačiau kelių metų mirties knygose neradau tokio įrašo. Gali būti visaip. Paminkle galėjo iškalti tokią datą, kurią giminės, užsakydami paminklą, pasakė. Galėjo mirti kitoje parapijoje, pvz., kelionėje, arba viešint pas gimines, ligoninėje.
Metrikų knygų skaitymas ir interpretavimas
Dirbant su senomis metrikų knygomis, ypač, kai rašysena sunkiai įskaitoma, gali apimti neviltis. Knygoje yra 150 lapų, o mane jau nuo vieno puslapio neviltis apėmė. Neįmanoma įsikirsti į tą rašyseną.
Geriausia skaityti tik vidurinėje grafoje esantį įrašą, jame pradedama rašyti pvz.: valstietis Šiaulių dūmos (gali būti dar valsčius užrašytas) Jonas ir Marijona iš Juškevičių Kairiai. Jeigu ieškote gentainio, tereikia ties ta vieta, kur paryškinta tėvo pavardė, sekti ją visuose puslapio įrašuose. Tik tuomet, kada rasite reikiamą tėvo pavardę, yra prasmė perskaityti toje pačioje grafoje esančią motinos pavardę, gimimo datą, žemiau esantį vietovardį. Suradę reikiamą asmenį, studijuokite pirmoje grafoje esančią datą ir vaiko krikšto vardą, trečioje grafoje - liudininkus, krikštatėvius, jų pareigas, gyvenvietes ir kita. Bet, kol pavardė neužkliuvo - verčiate lapus ir nesigilinate į viską, kas ten prirašyta. Taip įprasite "atsijoti" giminių pavardes.
Pagal atitinkamą laikotarpį peržiūrėkite susijusių bažnyčių metrikų knygas, peržiūrėti galima dekanatines knygas, taip pat ir gretimų parapijų knygas, - žmonės kilnojosi.
Knygoje radau įrašą - su 2 pavardėm: alias Szulcziunas ir alias Zamokiowna. O vėliau, po 50 metų dar vienas variantas - tą patį asmenį su kitokiu dvigubu įvardijimu: tikroji senelio pavardė ir antra kažkokio Šalkausko. Tai sako, kad asmuo turėjo ir antrą pavardę/pravardę. Galėjo jis turėti ir daugiau: tris, keturias ir net penkias. Pavyzdžiui: 1834 m. surašymo dokumentas su trimis vieno asmens pavardėmis: Jokūbas Strukaitis arba Dunovskis arba Motekaitis. Tai labai įdomus faktas, bet kartu labai svarbus tiems, kurie patys atlieka savo giminės tyrimus. Suradus dvi ar daugiau pavardžių, gali tekti plėsti paieškų ratą, nes gimę daugiapavardžių vaikai gali būti užrašomi bet kuria viena iš tų pavardžių. Patarčiau peržiūrėti motinos, vietovės, krikšto tėvų, datų ir kitų svarbių įrašų sutapimus, galima rasti svarbių detalių, liudijančių giminystę. Pavyzdžiui, vieną vaiką krikštijant rašė viena, o kitą vaiką jau kita tėvo pavardė. Kartais pavyksta šeimas sujungti, bet kartais dalis vaikų lieka neatpažinti. Daugiapavardis sąrašas atsirado todėl, kad surašymuose dėl nenuspėjamų asmens įvardinimų daug žmonių buvo praleista arba jie sumaišyti. Pvz., keli broliai galėjo būti skirtingai vadinami.
Vardų ir pavardžių transformacijos: kodėl jos atsiranda?
Vardai - tai viena įdomiausių tyrėjo sričių, nes jie kito, vienaip vaiką krikštijo, kitaip vadino, dar kitaip užrašė įvairiuose dokumentuose. Tai irgi asmens istorijos dalis, nes visi įvardijimai yra glaudžiai susiję ir, rašant giminės istoriją, galima visus vardus paminėti. Medžio schemoje visi vardai netilps ir klaidins. Reikia apsiriboti oficialiu vardu, kuris buvo užrašytas bent viename dokumente, arba rinktis tą, kuriuo šeima vadino.
Mataušis ir Motiejus tas pats vardas. Mataušas - lietuvių tarmėse dažnas vardas, bet kalbininkai patvirtino Motiejaus vardą, jis ir tapo norminiu. Reikėtų tikslinti - kuriuo metu suteiktas vardas, kiekvienas laikmetis lėmė skirtingą krikšto vardyną ir nustatyti vardadienį geriausia būtų pagal katalikų ar kitos religinės bendruomenės kalendorių. Gyvenime gali būti daug to paties vardo variantų, vieni slavinti, kiti trumpinti, dar mažybinių eilė.
Pavardės kito, kartais jas išversdavo, prisegdavo svetimą galūnę, įterpdavo raidžių, ilgindavo balses ir t. t. Raidžių u į o, ar a į o kaitaliojimo atvejų labai daug. Pvz., iš Jono sudarytos: Janovičius-Jonavičius-Janavičius-Junevičius-Janevskis-Janovskis ir k.t. Nedidelės pavardės transformacijos netrukdo atpažinti ir identifikuoti savus. Sunkiausia užduotis būtų surasti gimines, jeigu jie būtų užrašyti pravardėmis. Tokia pavardžių susidarymo istorija: jeigu vietovėje buvo daug žmonių ta pačia pavarde, tai Petro vaikai galėjo Petraičiais, Petrėnėnimis, Petrovskiais tapti. Dar geriau pagal amatą pervadinti - Žagrakaliais, Kalveliais ir arba pagal būdo bruožus, išvaizdą, šimtais kitų priežasčių. Tuomet ilgos dokumentų studijos gal būt padės susekti gentainio kelią, o gal jie liks svetimais, pamestais pusiaukelėje.
Kas dabar mums paaiškins - kodėl susidarė tiek daug pavardžių pavidalų? Buvo nemažai taisyklingai užrašytų labai gražia lietuvių kalba. Jeigu skaitysite seniausias RKB bylas iš XVII a. pradžios, ten net leksika išlaikyta. Dažniau turbūt natūraliai; kas kaip ištarė savo pavardę - taip lotyniškomis raidėmis užrašė, pvz: Krystulaitis, Ridiks, Šakums, Paulutis, Siuzen, Švarčiškis, Pelvins ir kt. XVIII a. pabaigoje slaviškai užrašė sudėtingus asmenvardžius, jie įskaitomi ir fonetiškai panašūs į šių dienų - Wysztaytayte (greičiausiai Vyštautaitė), Watęnczawski, Giedwyts, Kaybyta, Eelekno, Eyczyn. Kas kaltas, niekas nežino, nes knygas pildė bažnyčių kurijose tarnavę raštininkai, jas kelis kartus perrašinėjo kiti.
Luomų sistema ir jos atspindys dokumentuose
Susidūriau su dokumentuose parašyta "meščianin" t. y. Kadangi nuo 1826 m. bajorija nepateikusi įrodymų apie kilmę, buvo perrašyta į valstiečių arba miestiečių (pasirinktinai) luomą. Jeigu knygų įrašai po šios datos, tuomet žiūrėti miestiečių ir valstiečių įrašus. Atsargiai perskaityti visus įrašus iki lemiamos datos, nes gali būti, kad kilmingo luomo gentainiai dėl įvairių priežasčių negalėję patvirtinti savo bajorystės statuso, tapo miestiečiais. Nuo 1858 m. šlėkta nepatvirtinusi kilmės, bet turinti žemės, vadinosi vienkiemininkais. Tokių įrašų: "мещане"; "однодворцы" atsiradimas XIX amžiuje, gali apsunkinti darbą su rankraščiais. Rusų kalba įrašytas terminas dar nereiškia, kad visi kiti gentainiai taip bus paženklinti.
Oбщество - tai bendruomenė - mažesnis administracinis vienetas nei valsčius. Tuo metu valstiečiai buvo įpareigoti prisirašyti prie artimiausių kaimo bendruomenių. Ko į jas nepriimdavo, tie prisirašydavo prie miestiečių, nors ir likdavo gyventi kaime.
Kiti svarbūs aspektai genealoginiuose tyrimuose
Kodėl vieno vaiko gimimo dokumente visi duomenys panašūs į kitų 5 ir gyvenamoji vieta ir pavardės, bet tėvų vardai skiriasi? Gali būti taip, kad krikštatėviai supainiojo, gali būti tėvai turėjo po kelis vardus, gali būti klaidingas užrašas. Reiktų išsamesnio tyrimo - pvz.
Kodėl gimimo knygų po 1920 metų nėra e-paveldo puslapyje? Todėl, kad jos nėra laisvai prieinamos dėl asmenų duomenų apsaugos įstatymo - dar yra gyvų žmonių. Bet santuokų ir mirčių įrašai viešinami, daugelyje parapijų santuokų įrašų galima rasti iki 1940 m. Lietuvių kalba santuokos dokumente dažnai buvo užrašoma tiksli gimimo data ir vieta?
Kaip suprasti "kitos giminės šaka"? Giminiavimosi tradicijos kyla iš šeimos ir pasakyti, kas arčiau kūno - sunku. Kitas klausimas yra giminės medis ir giminės genealogija. Istoriniai giminių medžiai buvo sudaromi tik pavardės pagrindu, nes taip veikė paveldėjimo sistema. Medyje retai kada buvo įrašomos dukterys. Šių dienų medžiai sudaromi ir mišrūs ir atskiri, t. y. tėvo, motinos. Esu sudariusi 8 giminių - prosenelių kartos medį - tai smėlio laikrodžio formos medis. Jame šaknyse - protėviai, siauriausia vieta - tėvų karta, visi vaikai ir anūkai su savo santuokomis sukuria šakų vainiką. Apie pusbrolių ir puseserių giminystę galima tik vieną aspektą paminėti. Pusbroliai iš tėvo pusės - nėra giminės pusbroliams iš motinos pusės - nėra kraujo ryšio.
Ar yra kažkokios paieškų ribos? Kokie tolimų gimininių antrų pusių duomenys svarbūs, ar reikalingi antrų pusių tėvai? Iki kokios begalybės galima sudarinėti medį? Giminės medis tradiciškai buvo sudaromas tik pavardės pagrindu, t. y. vyriškos giminės paveldėtojų. Tai buvo svarbu didikų šeimoms, nes jų palikuoniams perduodant paveldimą turtą, kiekviena šaka eilės tvarka buvo surašoma į medį. Dabar sudaromi tėvo, motinos, mišrūs medžiai; jie visi teisingi ir vadinami "Giminės medžiais". Lietuviškoje tradicijoje stipri motinos linija, per motiną paveldimos šeimos tradicijos, giminės istorijos, bet tai nėra niekur įtvirtinta ar kaip kitaip įvardinta. Kiekviena giminė turi savo tradicijas, o jos įvairios. Jeigu šeima nėra nustačiusi prioritetų, tuomet galima sudaryti vieną visų giminių medį - vadinamą Gentainių medžiu. Tokiame medyje telpa antrosios pusės su visais jų giminių palikuoniais. Tai nesunku padaryti virtualiose genealoginėse programose. Juk giminėmis vadinami net tolimi gentainiai, jeigu išlikę ryšiai ir palaikoma giminystė.
Norėčiau pabandyti tokį nedidelį šeimos medį nusipiešti. Ką reikia rašyti, tik vardus, ar su pavardėmis? Kur dedamos mergautinės moterų pavardės, ar tinka surašyti gimimo ir mirimo datas? Galima surašyti viską, kas tik aktualu, žinoma, jeigu tam yra pakankamai vietos. Visi paminėti dalykai yra svarbūs ir surašomi nupieštame medyje. Jeigu vietos nedaug - visos moterys surašomos tik mergautinėmis pavardėmis, o datos trumpinamos pvz., rašomi tik gimimo metai, arba per brūkšnelį gimimo-mirties.
Kaip nutinka, kad randi to paties asmens gimimo ir santuokos įrašą ir nesutampa amžius, ar tai reiškia, kad gimimo metrikas yra teisingiausias? Kol nėra išsamių paaiškinimų apie paliktų įrašų teisingumą, galimas klaidas, instrukcijų ir dokumentų vedimo tradicijas, kol niekas nepaneigė esamų įrašų teisėtumo, teks pasitikėti ir tikėti tuo vieninteliu likusiu dokumentu. Atsiradus kitam įrašui, reikia atkreipti dėmesį į tą dokumentą, kuris yra pirmesnis (senesnis). Perrašyti duomenys galėjo būti raštininko supainioti, neįrašyti, praleisti.
Svarbu suprasti, kad genealoginiai tyrimai reikalauja kantrybės, atidumo ir nuolatinio mokymosi. Kiekvienas dokumentas, kiekvienas surastas faktas - tai žingsnis arčiau savo šaknų pažinimo.
tags: #kur #rasti #gimimo #metus #geneologija