Vaiko gimimas - didžiulė šventė šeimoje. Tačiau, ką daryti, jeigu pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius aptemdo nerimas dėl galvytės nelaikymo? Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.
Kodėl kūdikis vėluoja laikyti galvytę?
Kiekvieno vaiko kelionė stiprėjimo link yra unikali. Vienas mažylis galvą tvirtai iškels jau antrojo mėnesio pabaigoje, kitas - tik įpusėjęs ketvirtąjį, ir abu šie variantai gali būti visiškai normalūs. Nors svyravimai raidoje yra normalu, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai“, kurių nereikėtų ignoruoti.
Pirmosiomis savaitėmis naujagimio kaklo raumenys yra visiškai silpni. Jei paguldytumėte vaiką ant nugaros ir švelniai patrauktumėte už rankų į sėdimą padėtį, jo galva loštųsi atgal. Antrąjį gyvenimo mėnesį pastebėsite ryškesnius pokyčius. Kaklo raumenys stiprėja, todėl gulėdamas ant pilvo kūdikis jau gali pakelti galvą maždaug 45 laipsnių kampu ir išlaikyti ją šiek tiek ilgiau. Trečiąjį mėnesį kūdikis jau turėtų tvirtai laikyti galvytę. Šiuo etapu galvos laikymas dažniausiai jau yra visiškai įvaldytas. Vaikas gali lengvai sukioti galvą į visas puses, stebėti aplinką, o kaklo raumenys yra pakankamai stiprūs, kad pasiruoštų sėdėjimui ir ropojimui. Dažniausia iki 6 mėnesių galvytę laikyti pradeda visi kūdikiai.
Gali būti, kad kūdikis galvytę laiko sunkiau dėl žemo raumenų tonuso, kreivakaklystės ar kitų priežasčių. Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis proporcingai keliomis savaitėmis vėliau gali pradėti laikyti ir galvytę. Vėliau galvą laikyti gali pradėti ir kūdikiai, kurie daug laiko (kelias valandas per dieną ar ilgiau) praleidžia suvaržyti sūpynėse, gultukuose, kėdutėse ir pan. Kita priežastis - padidėjęs raumenų tonusas, ypač pečių ir nugaros. Tad gydytojas gali paskirti mankštų, masažų. Nors ir retai, pasitaiko, kad gana tvirtai galvytę laiko jau 1-4 sav. naujagimiai.
Ką daryti, jei kūdikis savarankiškai nelaiko/nekelia galvytės?
Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui. Pratimų išmokimas priklauso nuo kiekvieno tėvelio įgūdžio.
Kaklo mankštos pratimai
Mankštelės ir pratimai kūdikiui
Mankštelės skiriamos kūdikiui priklauso nuo jo amžiaus ir jo stambiosios motorikos raidos išsivystymo. Vienas dažniausiai pediatrų ir kineziterapeutų kartojamų patarimų - guldyti kūdikį ant pilvo (angl. tummy time). Tai nėra tiesiog žaidimas, tai - pagrindinė treniruotė kūdikiui. Pradėkite nuo kelių minučių 2-3 kartus per dieną. Palaipsniui laiką ilginkite. Nors tėvai linki savo vaikams tik geriausio, kartais per didelis atsargumas arba nežinojimas gali pakenkti natūraliam vystymuisi.
- Guldymas ant pilvuko: Tai efektyviausias būdas sustiprinti kaklo ir viršutinės kūno dalies, stuburo raumenis. Skatinkite kūdikį siekti pakabintų žaisliukų. Jei vaikas verkia, pabandykite jį guldyti ant savo krūtinės (jums gulint ant nugaros) arba nešioti „lėktuvėlio“ poza.
- Mini atsilenkimai: Kai kūdikis guli ant nugaros, suimkite jį už rankučių ir švelniai tempkite jas aukštyn.
- Nešiojimas stačiomis: Tai taip pat padeda stiprinti kaklo raumenis.
Naudokite alternatyvas: guldymą ant savo krūtinės, guldymą ant didelio gimnastikos kamuolio (prilaikant už liemens), nešiojimą „tigro medyje“ pozoje (guldant ant savo dilbio pilvu žemyn).
Kreivakaklystė: priežastys ir požymiai
Kodėl kartais naujagimis gimsta su pakreipta galvyte į vieną pusę? Kaip pastebėti netaisyklingą galvos padėtį? Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą. Naujagimis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.
Dažniausios kreivakaklystės priežastys:
- Ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose: Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Tada išsivysto vadinamasis raumens suspaudimo sindromas - vienoje kaklo pusėje raumuo geras, kitoje - trumpesnis ir naujagimis jau gimsta kreivakaklis.
- Sunkus gimdymas: Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis. Būna, kad tokį gumbelį pastebi patys tėvai ir sunerimę kreipiasi į gydytoją.
Kitos kreivakaklystės priežastys:
- Regos sutrikimai: Kreivakaklystę gali paskatinti ir regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė.
Būtina nustatyti ne tik kreivakaklystę, bet ir surasti jos priežastį bei ją išgydyti.
Kaip gydoma kreivakaklystė?
Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Kartais kreivakaklystė išsivysto vėliau, todėl jei kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją. Labai svarbu žinoti kreivakaklystės priežastis.
Jeigu ją sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Pasitaiko, tėvai, norėdami, kad mažylis patogiau miegotų, nuima apykaklę nakčiai, kai ji ypač reikalinga. Tačiau ortopedinė pagalvė skirta tam, kad kūdikis nelaikytų galvos ydinga padėtimi.
Taip pat žr Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.
Kada kreipiamasi į chirurgus?
Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta, o kai įtempimas išnyksta, galvos padėtis tampa taisyklinga. Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.
Kūdikio galvytės formos ir deformacijos
Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.
Pozicinės deformacijos: Šios deformacijos atsiranda dėl ilgalaikio spaudimo į tą pačią vietą. Spaudimą gali sukurti bet koks kietas paviršius - lovytė, automobilio kėdutė, gultukas, nešiojančiojo ranka ir pan.
- Plagiocefalija: Tai dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
- Brachicefalija: Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus. Požymiai: galvytė „trumpa“, pakaušis platus ir tolygiai plokščias, išplatėję galvos šonai.
- Skafocefalija: Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę. Požymiai: galvytė pailga ir siaura. Sunkesniais atvejais atsikiša kakta ir pakaušis, akys priartėja viena prie kitos.
Kitos priežastys, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra:
- Retos ligos: Kūdikių galvytės deformacijų gali atsirasti dėl retos sunkios ligos, kuomet per anksti suauga kaukolės siūlės (Lietuvoje tokių kūdikių gimsta 10-15 per metus).
- Daugiavaisis nėštumas ar vaisiaus padėtis gimdoje: Jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo.
- Gimdymo metu naudotos priemonės: Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.
Prevencija ir korekcija
Nors dauguma tėvų mano, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik vengiant bet kokio spaudimo kaukolės kaulams, svarbu suprasti, kad spaudimas yra neišvengiamas. Svarbiausia - subalansuotas spaudimas, t. y. aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.
Metodai, padedantys išvengti kūdikio galvytės deformacijų:
- Keiskite kūdikio padėtį: Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę. Kiekvieną kartą guldydami į lovelę, švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę. Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t. y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu.
- Guldymas ant pilvuko ir šonų: Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti. Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
- Ribokite laiką su kūdikių priežiūros priemonėmis: Šiuolaikiniai gultukai, sūpynės ir automobilinės kėdutės yra puikūs pagalbininkai tėvams, tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti vadinamąjį „konteinerio sindromą“. Kai kūdikis didžiąją dienos dalį praleidžia pusiau gulimoje padėtyje, suvaržytas diržų, jis neturi galimybės laisvai judėti ir stiprinti kaklo raumenų. Automobilio kėdutė turėtų būti naudojama tik kelionės metu. Pasivaikščiojimams parke ar parduotuvėje kūdikį reikėtų perkelti į vežimėlį. Gultukas yra itin mėgstamas pirkinys, kadangi tai tarsi tėvų laisvų rankų įranga, leidžianti padaryti dalį buities darbų, kol kūdikis būdrauja. Jokiu būdu nereikėtų kūdikio migdyti gultuke. Jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
- Daugiau nešiokite kūdikį: Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Stenkitės tai daryti vienodai abiem pusėmis.
Kada kreiptis į specialistus ir kokios priemonės gali padėti?
Jei pastebite, kad jūsų mažylis gulėdamas ar būdamas vertikalioje padėtyje galvą suka ar kreipia tik į vieną pusę, tai gali būti raumenų tonuso sutrikimo arba kreivakaklystės požymis. Tėvai dažnai mano, kad vaikas „taip mėgsta“, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad vienos pusės raumenys yra labiau įsitempę arba silpnesni. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę.
Ortopedinė pagalvė gali būti naudojama, kai kūdikis miega. Plačiai paplitusi nuomonė, kad pagalvė yra pavojinga dėl uždusimo rizikos. Tačiau jau yra sukurta pagalvių, kurios visiškai pralaidios orui, anatominės formos, jų efektyvumas patvirtintas klinikiniais tyrimais.
Ortopedinis šalmas rekomenduojamas, kai „nugulėjimas“ vidutinis, o keletą mėnesių prieš tai taikytos priemonės neduoda rezultatų, arba kai kūdikio amžius 6 ir daugiau mėnesių, o „nugulėjimas“ vidutiniškai sunkus arba labai sunkus. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.
Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys.
Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t.y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Svarbiausia užduotis tėvams yra sukurti palankią aplinką vystymuisi: suteikti laisvę judėti, motyvuoti žaislais ir bendravimu bei riboti laiką, praleidžiamą suvaržytose padėtyse.