Marijus Gvildys - menininkas, floristikos meistras, renginių organizatorius ir aktyvus visuomenininkas, kurio gyvenimo kelias vingiuoja nuo vaikystės prisilietimų prie senienų iki tarptautinių floristikos šou ir gamtos meno festivalių organizavimo. Nors pase gimimo vieta nurodoma Klaipėda, Marijus užaugo Zanavykijoje, netoli Vilkijos, kur jo vaikystę ir paauglystę formavo kaimo aplinka, gamta ir senienų trauka. Šiandien jis dalijasi savo patirtimi, vertybėmis ir požiūriu į meną, gamtą bei tautiškumą, atskleisdamas savo unikalų santykį su aplinka ir žmonėmis.
Nuo Sendaukčių iki floristikos meno
Marijaus Gvildžio kelionė į meną prasidėjo ne nuo profesionalių studijų, o nuo spontaniško susidomėjimo sendaikčiais. Paauglystėje, grįždamas po pamokų, jis leisdavo laiką tyrinėdamas apleistas sodybas, rinkdamas įvairius rakandus, atvirukus, žvakides ir kitus daiktus. Ši aistra sendaikčiams netruko peraugti į rimtesnį užsiėmimą, paskatinusį jį siekti restauratoriaus specialybės Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Deja, nepavykus įstoti, Marijus pasirinko Mastaičių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, kurioje studijavo gėlininkystę. Būtent čia jis sutiko savo mokytoją Joną Vaidelį, kuris padėjo jam atrasti tikrąjį pašaukimą - floristiką.
Vėliau Marijus keliavo į Maskvą, kur gilino žinias floristikos srityje, susipažino su įtakingais menininkais, tokiais kaip Stasys Zubovas ir Peteris Hessas. Šių žmonių filosofija, požiūris į meną ir charizma padarė didelę įtaką Marijaus kūrybiniam keliui. Jis suprato, kad be talento, svarbiausias elementas yra darbštumas, ypač atvykus iš posovietinės valstybės ir siekiant pripažinimo tarptautinėje arenoje.
Kūrybiškumas ir drąsa: meno filosofija
Marijus Gvildys, pelnęs daugybę tarptautinių konkursų titulų, išlieka kuklus ir nesigiria savo pasiekimais. Tačiau jis pabrėžia, kad svarbiausia, ko jis moko savo studentus, yra kūrybiškumas, kuris neatsiejamas nuo drąsos - drąsos kurti kažką naujo, žengti netikėtais keliais. Jis vertina savo darbus, kai žiūrintis į juos žmogus sako: „Na, kodėl aš taip nesugalvojau“. Tai jam yra kūrybiškumo įvertinimas, rodantis, kad jis juda teisinga kryptimi.
Menininkas pripažįsta, kad darbai kartais atrodo panašūs, tačiau kiekvieną kartą, imdamasis tų pačių medžiagų, jis stengiasi atrasti naujų formų, koncepcijų. Kūrybiškumas jam yra nuolatinė kova su oponuojančiais požiūriais, su pavydo ar nesupratimo apraiškomis. Tačiau jis išmoko nekreipti dėmesio į neigiamus komentarus, nes tiki, kad daro tai, kas jam atrodo teisingiausia.
„Įkvėpimo Naktis“: Floristikos Čempionų Lyga
Vienas įspūdingiausių Marijaus Gvildžio organizuotų renginių buvo tarptautinis floristikos šou „Įkvėpimo Naktis“. Šiame renginyje dalyvavo tik geriausi įvairių šalių floristų čempionai, tokie kaip Peteris Hessas, Manfredas Hoffmannas, Romanas Steingaueris ir Vadimas Kazanskij. Renginys buvo sumanytas kaip „čempionų lyga“ floristikos pasaulyje, o Lietuva, tokiu būdu, įsirašė į pasaulinį floristikos žemėlapį. Marijus pats taip pat asistavo Rusijos floristikos čempionei Natalijai Žiško Pasauliniame čempionate 2019 m., kur jų komanda pelnė II vietą.
Žemės Menas ir Iniciatyvos: Gamta ir bendruomenė
Marijus Gvildys aktyviai dalyvauja ir organizuoja žemės meno (Land Art) festivalius, kurie kasmet vyksta įvairiose Lietuvos vietose. Jis taip pat koordinuoja kitus projektus, pavyzdžiui, bendruomenės rengiamą tarptautinį žemės meno plenerą Paliekio dvare. Vaikų gynimo dienai su Kauno rajono vaikų gerovės centro „Gynia“ vaikais jis sukūrė meninę instaliaciją - iš gamtinių medžiagų pagamino vazą, simbolizuojančią meilės indą.
Gyvenimas už miesto ribų: prabanga gamtoje
Marijus Gvildys pasirinko gyventi kaime, nes tai jam yra prabanga - gamta, erdvė ir grynas oras. Nors pripažįsta, kad Lietuvoje gyventi oriai yra sunku, miestas jam tapo per daug ribotas. Jis suprato, kad norint gyventi oriai mieste, reikia dirbti ypač daug, o tai atima laiką mėgautis gyvenimu. Todėl jis ieškojo kitos aplinkos, kurioje galėtų mėgautis gamta, ramybe ir kokybiškais produktais.
Jam svarbu, kad kaimo prabanga, kurią jis įvardija kaip gaivų orą, šviežius produktus, gamtos garsus, didelį kiemą ir gerą atmosferą, yra prieinama net ir tiems, kurie gyvena skurdžiau. Jis teigia, kad mieste prabanga yra ne visiems prieinama, o kaimo prabanga gali džiaugtis kiekvienas. Dabartinės technologijos leidžia dirbti iš bet kurios vietos, todėl nebūtina gyventi mieste.
Kaimiškosios kultūros įtaka: vertybės ir tradicijos
Marijus Gvildys pastebi, kad daugelis XX a. pradžios Lietuvos inteligentijos atstovų kilo iš ūkininkų ar prastuomenės, kurie siekė išmokslinti savo vaikus. Todėl jis mano, kad ir šiuolaikinių išsilavinusių žmonių šaknys siejasi su kaimu. Jis ragina ieškoti Lietuvos gerųjų pusių, didžiuotis savo tradicijomis, duona, sūriu, medumi, o ne ieškoti „Niujorko gyvenimo“.
Jam smagu, kad jis yra „kaimietis“ ir jam mieliau būti prie upės, miško, daržo, nei grūstis didmiesčių spūstyse. Jis vertina kaimo ramybę ir gamtos artumą, nors pripažįsta, kad kaimiškasis gyvenimas vis dar reikalauja fizinio darbo ir priklausomybės nuo oro sąlygų. Tačiau jis taip pat pastebi ir problemas: susvetimėjimą, bendruomeniškumo trūkumą, triukšmą savaitgaliais. Jis tikisi, kad bendruomenės stiprės ir viskas pamažu keisis.
Vestuvės ir šeima: meilės išraiška
Marijus Gvildys du kartus vedė savo išrinktąją Anastasiia Bezruchko. Pirmoji ceremonija įvyko Kauno Rotušėje, o antroji - Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Vestuvių puokštė, kurią sukūrė pats Marijus, buvo stilizuota taurė, papuošta retais žiedais ir šermukšnio uogomis. Tai buvo jo meilės išraiška žmonai.
Santuokos ceremonija vyko lietuvių ir rusų kalbomis, o liudininkais tapo žinomi Lietuvos kultūros atstovai. Po vestuvių jaunavedžiai tęsė savo darbus, keliaudami po pasaulį, dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose ir sklaidydami floristikos meno grožį. Jų namai - visas pasaulis, o kelionės - neatsiejama darbo dalis.
Šiluvos puošyba ir floristikos simpoziumas
Marijus Gvildys jau ne pirmus metus vadovauja floristų darbui puošiant Šiluvą per didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinių) atlaidus. Tai Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dovana Šiluvai ir visai krikščioniškajai bendruomenei. Simpoziumo „Floristikos kultūrų tiltai“ dalyviai savo kompozicijomis sujungia sakralią erdvę - baziliką, koplyčią ir aikštę. Koncepcija parenkama atsižvelgiant į Bažnyčios liturginius metus. Šiemet, Pašvęstojo gyvenimo metais, dominuojantys motyvai buvo žvakė ir jos liepsna, simbolizuojantys rugių varpas, duoną ir šv. Mišių dalį.
Atminties takai: tremties istorijos ir tautinė sąmonė
Tarp gausybės informacijos apie floristiką, kultūrą ir asmeninį gyvenimą, slypi ir jautrių pasakojimų apie Lietuvos istoriją, ypač apie sovietmečio trėmimus. Šios istorijos, nors ir ne tiesiogiai susijusios su Marijaus Gvildžio profesine veikla, atspindi jo tautinę sąmonę ir supratimą apie tautos skaudulius. Pasakojimai apie 1948 m. gegužės 22 d. trėmimus, Igarkos lagerius, partizanų kovas ir represijas, pateikia liudijimus apie žmonių patirtus skausmus, prarastas gyvybes ir neišgydomas žaizdas. Šie pasakojimai primena apie svarbą išsaugoti atmintį, kalbėti apie praeitį ir gerbti tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.
Anot skulptoriaus Adolfo Teresiaus, Sibire statant lietuvišką kryžių, jis pajuto nuolatinę žmonių baimę ir suprato, kaip gera gyventi Lietuvoje, kurioje gali kalbėti ir mąstyti laisvai. Tai parodo, kad atminties išsaugojimas ir tautinės sąmonės puoselėjimas yra svarbūs ne tik asmeniniame, bet ir visuomeniniame lygmenyje. Šios istorijos, nors ir skaudžios, yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, kurią būtina prisiminti ir suprasti.