Ropė - tai daržovė, kurią daugelis mena iš vaikystės pasakų, tačiau šiuolaikinėje virtuvėje ji dažnai lieka užmiršta, nustumiama populiaresnių daržovių, tokių kaip bulvės. Vis dėlto, pastaruoju metu ropės vis dažniau atsiduria restoranų meniu ir prekybos centrų lentynose, atgaudamos savo vertingą vietą lietuvių mityboje. Šiame straipsnyje gilinsimės į ropių naudą, jų istoriją, auginimą ir įvairius paruošimo būdus, atskleisdami, kodėl ši daržovė nusipelno ypatingo dėmesio.
Ropių Nauda Ir Vertė
Ropės yra ne tik skani, bet ir itin maistinga daržovė, turtinga įvairių organizmui naudingų medžiagų. Aikų ligų gydytojas dr. [Vardas Pavardė, jei žinoma] pabrėžia, kad ropėse esantis vitaminas C išsilaiko visus metus, todėl prasidėjus šaltajam sezonui, ji gali tapti puikia peršalimo ligų profilaktikos priemone. Be to, vitaminas C padeda organizmui efektyviau pasisavinti geležį.
Pasak profesoriaus Rimanto Stuko, mitybos žinovo, lietuvių tauta yra genetiškai užkoduota valgyti ropes. Jis teigia, kad ropė yra daržovė, kuri mums gali labai padėti, o svarbiausia, kad ją galima valgyti žalią arba išvirtą. Ropėse gausu ne tik vitamino C, bet ir B grupės vitaminų, karotino (provitamino A), kalio bei kalcio. Lyginant su bulvėmis, 100 gramų ropių turi maždaug tris kartus mažiau kalorijų (apie 26 kcal, palyginti su 81 kcal bulvėse), tačiau kalcio juose yra keturis kartus daugiau. Vitamino C ropėse yra maždaug 75 procentais daugiau nei bulvėse.
Ropės pasižymi ir skausmą malšinančiu, antiseptiniu poveikiu, padeda gydyti kosulį, bronchitą, peršalimo ligas ir skatina žaizdų gijimą. Jose esantys sterinai veikia profilaktiškai nuo aterosklerozės ir gali palengvinti gerybinės prostatos simptomus. Virtos ropės gali padėti užkimus ar netekus balso, o sieros druska, esanti ropėse, valo kraują ir padeda skaidyti akmenis inkstuose bei šlapimo pūslėje. Magnis ropėse veikia kaip profilaktinė priemonė nuo onkologinių ligų ir padeda kaulams kaupti kalcį. Ropės vartojamos nuo vidurių užkietėjimo, tačiau sergant ūminiu skrandžio ir žarnyno uždegimu jų vartoti nepatariama.
Vaikams ropės taip pat yra labai naudingos. Kuo ropė geltonesnė, tuo daugiau joje vitamino A. Nuo senų laikų ropės pripažintos vaikų rachito profilaktikos priemone. Šiuolaikiniai mokslininkai jas rekomenduoja vartoti tiems, kurie nori, kad jų dantys ir kaulai būtų stiprūs, nes jose gausu kalcio.
Dėl savo mažo kaloringumo (apie 28 kcal 100 g), ropės puikiai tinka dietinei mitybai ir yra rekomenduojamos norintiems atsikratyti antsvorio.
Ropių Istorija Lietuvoje Ir Pasaulyje
Ropės - tai daržovė, kurios auginimo ir vartojimo istorija siekia senovės laikus. Manoma, kad jos kilusios iš Europos ir Azijos. Senovės persai ir egiptiečiai jas laikė maistu varguomenei, egiptiečiai jomis maitino piramides statančius vergus. Senovės Romoje keptų ropių valgydavo visų luomų atstovai, o turtingesni jų skonį gerindavo kmynais ar medumi. Romėnai netgi reikalavo duoklės ropėmis iš pavergtų tautų.
Rusijoje ropės buvo auginamos dar prieš Didžiosios Maskvos kunigaikštystės įkūrimą ir buvo būtinas kasdienis patiekalas. Su jų įdaru buvo kepami pyragai, jos valgytos su žuvimi, mėsa, net daryta gira. Ropes gausiai augino ir kinai, jas vartojo tiek valstiečiai, tiek imperatoriai.
Lietuvoje ropės buvo auginamos ir gausiai valgytos iki XVIII amžiaus, kol jas išstūmė bulvės. Ropės rašytiniuose šaltiniuose paminėtos 1586 metais. Bulvės, pradėtos auginti Lietuvoje XVIII amžiuje, tapo viena populiariausių daržovių, beveik visiškai išstūmusi ropes iš kasdienio raciono. Tačiau šiandien ropės vėl atranda savo vietą virtuvėje, nes yra artimesnė mūsų regionui daržovė nei amerikietiškos kilmės bulvės.
Ropių Apsodinimas Ir Laikymas
Ropės geriausiai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Jas sėti rekomenduojama pavasario pradžioje, pražydus šalpusniui, juostomis maždaug 50 centimetrų atstumu viena nuo kitos, centimetro gylyje. Jeigu dirvoje trūksta drėgmės, šakniavaisiai gali sukietėti ir būti kartūs. Ropės auga greitai, todėl jas galima sėti keletą kartų per sezoną.
Norint ropių šakniavaisius išlaikyti per žiemą, sėti reikėtų birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Ankstyvųjų žalių ropių derlius nuimamas spalio pradžioje, vidutinio ankstyvumo juodosios ropės - spalio viduryje, o vėlyvųjų veislių derlių stengiamasi nuimti iki pirmųjų šalnų, nes ropės jautrios šalčiui. Tinkamiausia temperatūra derliui imti - 8-10 °C šilumos. Optimaliomis sąlygomis laikomos ropės kokybės ir naudingųjų medžiagų nepraranda iki 9 mėnesių. Laikymui tinkamiausios žieminių veislių (vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų) ropės. Prieš sandėliavimą šakniavaisius reikėtų atidžiai apžiūrėti, išmesti pašalusius, sužalotus, pažeistus puvinio, sudygusius, labai mažus ar pernelyg didelius.
Ropių Vartojimas Virtuvėje Ir Receptai
Ropės, gerai paruoštos, gali būti tiesiog labai skanios. Jų galima dėti į įvairius patiekalus, pradedant kūdikių košėmis ir baigiant sudėtingesniais troškiniais. Prieš ruošiant ropių patiekalus, jas kruopščiai nuplaukite ir nulupkite.
Ropių Paruošimo Būdai Kūdikiams
Prieš pradedant gaminti ropių košę kūdikiui, svarbu žinoti kelis bendrus patarimus:
- Konsistencija: Jei vaikas negali nuryti tyrelės ir stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta. Pabandykite ją šiek tiek paskystinti.
- Gaminimo būdai: Yra trys pagrindiniai būdai, kaip paruošti daržoves kūdikiui: virimas, kepimas ir garinimas. Visi jie tinka.
- Vienas produktas: Pradėkite primaitinimą nuo vienos daržovės, geriausia tokios, kuri auga mūsų klimato zonoje. Paprastai Lietuvoje tėvai primaitinimą pradeda nuo bulvės arba morkos.
- Stebėjimas: Maždaug savaitę siūlykite vieno produkto patiekalą, nepridėdami druskos ir cukraus, ir stebėkite, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas.
- Kantrumas: Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite.
Daržovių paruošimo būdai:
- Daržovių garinimas: Galite garinti tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode. Įpilkite į puodą vandens, įstatykite sietelį taip, kad jis nesiektų vandens. Į sietelį sudėkite pasirinktas, švarias, nuskustas, supjaustytas daržoves ir uždenkite puodą. Garinkite iki kol daržovės bus minkštos, apie 10-15 min.
- Moliūgo kepimas orkaitėje: Moliūgą nuplaukite, perpjaukite pusiau, išskobkite sėklas. Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje, kol suminkštės, apie 45 min.
- Daržovių virimas: Užkaiskite puodą su vandeniu. Kruopščiai nuplaukite daržoves, supjaustykite jas stambiais gabalais ir dėkite į verdantį vandenį. Ropės verda ilgiau nei bulvės ar morkos.
Ropių receptai kūdikiams:
- Šakninių daržovių ir perlinių kruopų košė: Galite naudoti morkas, pastarnokus, ropes, griežčius. Perlines kruopas perplaukite ir pamirkykite per naktį. Daržoves susmulkinkite, pašutinkite svieste, sudėkite kruopas, pomidorų tyrę, užpilkite vandeniu ar sultiniu ir virkite apie pusvalandį. Įmaišykite žirnelių ir virkite dar 5 minutes. Susidariusį skystį išsaugokite. Daržoves ir kruopas sutrinkite elektriniu trintuvu, pridėdami tiek skysčio, kad pasiektumėte tinkamą konsistenciją. Vyresniems vaikams galite tiesiog aptrinti šakute.
- Ropių sriuba: Užvirkite sultinį, pasūdykite, sudėkite kubeliais pjaustytas bulves ir ropę. Morkas apkepkite apie 10 min., tada viską sudėkite į sultinį ir virkite dar 10-15 min. Sriuba išvirs per apie 20 min.
- Bulvių ir ropių košė: Į verdantį vandenį įdėkite nuskustą bulvę ir ropę. Išvirus sutrinkite.
- Morkų, moliūgų, cukinijų ir ropių košė: Į verdantį vandenį įdėkite nuskustą morką ir ropę, likus dešimčiai minučių iki virimo pabaigos, įdėkite moliūgą ir cukiniją.
Ropių Vartojimas Suaugusiųjų Virtuvėje
Ropė - tai kamuoliuko formos daržovė, patiekalams suteikianti lengvai kartų skonį. Kadangi šis poskonis patinka ne visiems, ropę galima apkepti svieste arba naudoti sriuboje kartu su saldžiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis, kad sušvelnintumėte jos skonį.
- Tarkuota ropė: Puiki įvairių salotų sudėtinė dalis ir garnyras prie mėsos patiekalų. Galite sutarkuoti ropes ir įmaišyti į kitas daržoves, kad gautumėte skanią ir sveikatai palankią mišrainę. Žalių ropių nepatariama valgyti sergant opalige ar gastritu.
- Garnyras prie mėsos: Ropės yra puikus priedas patiems įvairiausiems daržovių ir mėsos troškiniams.
- Ropių košė: Ropių galima įmaišyti į bulvių košę - pasikeis jos skonis, ji praturtės naudingomis ropių medžiagomis.
- Sriubos: Ropių galima įdėti į burokėlių, kopūstų ar kitas daržovių sriubas.
Ropių receptai suaugusiems:
- Keptos ropės su medumi: Ropę supjaustykite griežinėliais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite prieskoniais, medumi arba klevų sirupu bei žiupsneliu druskos ir kepkite orkaitėje.
- Įdaryta ropė: Virtos ropės vidurį reikia išskobti, prikimšti ryžių, maišytų su sviestu, tarkuota morka, mėgstamais prieskoniais, kiaušiniu ir kepti.
- Ropių salotos: Smulkintą žalią ropes galima maišyti su virtomis bulvėmis, aitriaisiais pipirais, agurkais ir pomidorais. Ropių salotos maišomos tiek su grietine, tiek su aliejumi.
- Ropių cukatai: Ropių griežinėlius dėti į stiklainį, kiekvieną sluoksnį sutepant medumi. Užpildžius indą pastatyti parai vėsioje vietoje, paskui laikyti šaldytuve.
Kaliaropė: Ropinis Kopūstas
Kaliaropė, arba ropinis kopūstas, yra dar viena iš ropių šeimos kilusi daržovė, kuri vis dažniau atkreipia dėmesį savo išvaizda ir skoniu. Dažnai šaknimi palaikoma jos pūpsanti dalis - iš tiesų didelis valgomas stiebas, kuris maloniai traškus, o skonis primena kiek saldesnį kopūstą.
Kaliaropėse gausu vitamino C ir skaidulų, jos yra geras vitamino B-6 ir kalio šaltinis. Jos mažai kaloringos - 100 gramų kaliaropės turi mažiau nei 50 kalorijų. Dažnai jos valgoma ir su lupenėle, ypač jei ji plona ir šviežia.
Receptai su kaliaropėmis:
- Sriuba su kaliaropėmis: Morką, salierą, porą, žoleles susmulkinkite ir virkite sultinyje. Likusį porą, svogūną, ridikėlius supjaustykite plonais griežinėliais, kaliaropę - lazdelėmis. Porą, svogūną, kaliaropę trumpai pakepkite aliejuje ir sudėkite į sriubą.
- Kaliaropės su bulvėmis: Nuluptas kaliaropes ir bulves supjaustykite griežinėliais. Keptuvėje pakepinkite svogūnus, sudėkite kaliaropes ir bulvių griežinėlius, kepkite kelias minutes. Supilkite daržovių sultinį, grietinėlę ir išmaišykite.
- Žalios kaliaropės salotoms: Supjaustykite šiaudeliais ir siūlykite su mėgstamu padažu, pavyzdžiui, trintos varškės, česnako ir natūralaus jogurto. Taip pat verta dėti į salotas su agurkais, salierais ir obuoliais.
- Įdaryta kaliaropė: Kaliaropę galima įdaryti smulkinta mėsa, grybais arba paruošti vegetarišką versiją su mocarela, natūraliu jogurtu, pomidorais ir paprikomis.
Nors ropės ir kaliaropės kadaise buvo pamirštos, jos šiandien vėl atranda savo vietą lietuvių virtuvėje, siūlydamos ne tik skanius, bet ir itin vertingus patiekalus visai šeimai.