Žiemos metu tėvams dažnai kyla klausimų dėl vaikų buvimo lauke. Kada saugu vesti vaiką į lauką, o kada geriau pasilikti namuose? Kiek laiko galima praleisti lauke, kai lauke šalta? Šiame straipsnyje rasite patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai pasiruošti pasivaikščiojimui su vaiku žiemą ir kiek laiko jame galima būti. Buvimas lauke yra būtinas kiekvieno žmogaus gyvenime, ir jis reikalingas nuo pirmųjų mūsų gyvenimo dienų. Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą.
Nuo kada galima eiti į lauką su naujagimiu?
Labai liūdna, kad kai kurie gydytojai ir tėvai į lauką su naujagimiu išsiruošia po savaitės ar net kelių. Juk jei pagalvosime logiškai, kūdikis gryname ore pirmą kartą apsilanko, kai tėvai iš ligoninės keliauja namo. Taip, tos kelios minutės nuo pastato iki prišildyto automobilio jau yra pirmoji pažintis, kurią verta tęsti ir toliau. Todėl siūlau jau kitą dieną nuosekliai pratinti žmogutį su lauku - pradžioje 5, paskui 10, 15 minučių ir taip po geros savaitės pasieksite valandą gryno oro.
Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Pirmoji pažintis su lauku vyksta jau keliaujant namo iš ligoninės, todėl svarbu tinkamai aprengti mažylį pagal temperatūrą. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną, juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės.
Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų.
Daugelis tėvų domisi, ar buvimu gryname ore galima laikyti ir tuomet, jei vaikelis išstumtas vežimėlyje miega terasoje ar balkone? Akušerė tikina, kad tikrai to užtenka, tik svarbu, kad tai vyktų ne virš gatvės pakabintame balkone, o nuošalesnėje vietoje, kur oras švaresnis.
Pripratus prie valandos gryname ore, vėliau su kūdikiu galima būti tiek, kiek norisi, bet, dažniausiai, tai nebus ilgiau nei pusantros ar dvi valandos, nes mažylį teks maitinti ar pervystyti.
Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio.
Geresnis būdas išmokyti kūdikį vaikščioti (3 veiksmingos veiklos)
Kiek laiko galima būti lauke esant skirtingai temperatūrai?
Kūdikiams iki vienerių metų nerekomenduojame kišti nosies į lauką, kai jutiminė temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių. Jei pučia vėjas, didelė drėgmė, verta atidėti išėjimą, kol bus aukštesnė temperatūra.
- Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas.
- Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių.
Gydytojai sako: Jei naujagimis sveikas, vėlų rudenį ir žiemą jį į lauką galima išnešti po 10-20 dienų. Pirmą mėnesį geriau likti namie, jei temperatūra žemesnė nei 5 laipsniai šalčio. Antrą ir trečią mėnesį kūdikio į lauką nevežkite, jei temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio. 3-6 mėnesių kūdikio nevežkite į lauką, jei temperatūra žemesnė nei 12 laipsnių šalčio.
Taigi, konkretaus atsakymo, kiek laiko vaikas gali būti lauke šaltą žiemos dieną, nėra.
Svarbu! Reikia suvokti, kad yra ir jutiminė temperatūra. Jeigu jutiminė temperatūra yra, pavyzdžiui, 20 laipsnių šalčio ir žemesnė, tokiu atveju vaiko vesti į lauką tikrai nereikėtų.
Rekomenduojamas buvimo lauke laikas priklausomai nuo vaiko amžiaus ir aktyvumo:
- Naujagimiai: Jei temperatūra žemesnė negu 10 laipsnių šalčio, į lauką nereikėtų. Pirmą kartą užtektų pabūti bent penkias minutes ir su kiekvienu išėjimu reikia didinti po penkias minutes.
- 3-5 metų vaikai: Jeigu smagiai juda, lauke gali būti nuo 10 iki 40 minučių.
- Mažai judantys vaikai: Jei visą tą laiką sėdi rogutėse arba vežimėlyje, reikėtų laiką sutrumpinti, ir apsaugai, kad nesušaltų, reikėtų įdėti papildomai vilnonį vokelį, apvilkti dar vieną sluoksnį.
Kai lauke temperatūra yra žemesnė nei -10°C, rekomenduojama likti namuose. Vaikams iki 6 mėnesių lauke rekomenduojama būti ne ilgiau nei 1-1,5 valandos, kai temperatūra ne žemesnė nei -5°C. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galima būti lauke 1-1,5 valandos, kai šaltis ne didesnis nei -10°C.
Kaip aprengti vaiką pasivaikščiojimui žiemą?
Į lauką kūdikį verta rengti sluoksniuojant - pirmas sluoksnis gali būti merino vilnos ar paprastos medvilnės siaustinukas, o ant viršaus užmauti šliaužtinukai. Jei itin šalta ar mama mano, jog vaikas jautresnis - trečias sluoksnis gali būti ir papildomas megztinis.
Ant šių sluoksnių reikia aprengti žiemos drabužį - ant šiuolaikinių kombinezonų vaikams dažniausiai rašoma optimali temperatūra, iki kurios jie yra tinkami. Pirštinių užtenka tų, kurios prikabintos prie siaustinuko ir paties kombinezono, kaip ir kojų apsaugų. Tikrų, kietų batų vaikams, kol jie nevaikšto, auti nerekomenduojama. Žinoma, reikia nepamiršti uždėti šiltos kepurytės.
„Žiemą pagalvokite apie vežimėlio dugną, nes žmogutis juk tik guli. Kai kurie gamintojai jau iškart siūlo specialius čiužinukus, kitais atvejais verta įtiesti avikailį ar vilnonę antklodę. Aprengtą kombinezonu mažylį galima prikloti, bet tik ne šimtu sluoksnių, nes tuomet sunku bus įvertinti, ar ne per karšta“, - pastebi akušerė I. Girdvainienė.
Vaikus gydytojas rekomenduoja aprengti, kaip sumuštinį, tai yra sluoksniuojant drabužius. Apatiniam sluoksniui, pasak gydytojo, geriausia rinktis specialią aprangą, kuri greitai sugeria ir išgarina sukauptą drėgmę: „Medvilniniai drabužiai nėra tokie tinkami, nes vaikai suprakaituoja, o medvilnė ilgai lieka drėgna, tada gresia peršalimas.“
Taip pat žiemą vaikams tinkamiausios kumštinės pirštinės, nes pirštai ne taip greitai sušąla nei pirštuotose.
„Viršutinius drabužius verta rengtis tinkamo dydžio ar net didesnius, tik ne per mažus. Tas pats su žieminiais batais - geriau didesni, nei spaudžiantys, nes taip sutrinka kraujotaka, galūnės greičiau sušąla“, - primena gydytojas.
Svarbu! Lygiai taip pat - keli sluoksniai. Bent jau vienu sluoksniu daugiau, negu esate apsivilkę patys. Taip pat, kadangi jis guli, dėkite vilnonį vokelį į vežimėlį. Vežimėlis dar turi apsaugą nuo vėjo.
Einant su naujagimiu į lauką, svarbu jį tinkamai aprengti. Rengti vaiką vienu rūbų sluoksniu daugiau nei esate apsirengusi pati. Jei mažylis pats dar nevaikšto, tik sėdi vežimėlyje ar rogutėse, užklokite jį šiltu pledu.
Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis - dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį.
Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę.
Kaip suprasti, kad vaikui šalta?
Kaip įprastai, ar mažylis neperkaito, galima patikrinti paliečiant jo kaklo raukšlę tarp nugaros ir pakaušio. Akušerė primena, kad lauke šalta nosytė ar atvėsę skruostukai nėra rodiklis, kad vaikui šalta.
Kai kūdikiui per šalta, jo pirštų galiukai ir aplink lūpas pamėlynuoja, vaikas ilgiau miega. Būkite itin budrios, jei pirmiesiems pasivaikščiojimams naudositės vaiknešėliais. Tabaluojančios ir gerai nepridengtos vaiko kojos gali lengvai nušalti.
Jei miegančio lauke vaiko rankos šaltos, veiduko oda pablyškusi ar su rausvomis dėmėmis - nepriklausomai nuo mažylio amžiaus ir lauko oro temperatūros nedelsiant reikia važiuoti į namus.
Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta - mažyliui per karšta, jei šilta - normalu.
Pabalęs veidukas - taip pat atšalimą reiškiantis signalas. Kad yra per šalta, vaikas gali signalizuoti pats, pavyzdžiui, pradėdamas verkti ar blaškytis per miegus.
Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Palieskite vaiko apykaklės sritį, viršutinę nugaros dalį. Jei oda vėsi, mažylį aprenkite ar apklokite šilčiau arba eikite namo. Jei oda šilta ir sausa - viskas gerai. Mažylis suprakaitavęs? Metas namo!
Šaltos rankos ir nosytė - dar ne rodiklis, kad jūsų atžalai šalta.
Papildomos priemonės apsaugai nuo šalčio
Taip pat pusvalandis iki išėjimo žiemą būtina vaiko skruostus patepti riebiu tepalu, nes vaikų odelė plonesnė, lengviau nušąla ir išsausėja.
Prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite vaiko veidelį riebiu kremu. Didžiausia mamų klaida - naudoti savo kosmetiką kūdikių odelei. Moteriški kremai, o ypač drėkinamieji, vaikui visiškai netinka, gali net pakenkti - odą dirginti, sukelti alergiją. Be to, drėkinamieji kremai ne tik nesaugo nuo šalčio, bet atvirkščiai, jais patepta oda labiau sušąla dėl sudėtyje esančio vandens.
Kremą tepkite prieš valandą laiko iki pasivaikščiojimų lauke. Kosmetinė priemonė turi visiškai įsigerti į odelę. Nesvarbs, ar naudojate kremą, ar tepalą, einant į lauką jo pėdsakų neturi matytis. Jei oda blizga, blogai.
Gydytojas R. Selvestravičius rekomenduoja vaikus patepti apsauginiais kremais nuo šalčio. Svarbu, kad jie būtų riebūs ir nebūtų drėkinantys, nes juose būna vandens, kuris dar labiau nušaldys vaiko odelę.
„Svarbu, kad jie būtų riebūs ir nebūtų drėkinantys, nes juose būna vandens, kuris dar labiau nušaldys vaiko odelę. Dabar dažnam kyla klausimas dėl kaukių - mano asmenine nuomone, kai tokie šalčiai, tie virusai lauke natūraliai neišgyvena. Be to, kaukės itin greitai prisikvėpuoja ir sudrėgsta, o drėgmė traukia šaltį, vaiko veidas gali greičiau nušalti. Tad jei viena šeima eina į vietą, kur nėra žmonių, vaikams kaukių siūlau nedėti“, - pastebi gydytojas.
Ką daryti, jei vaikas sušalo?
Jei grįžus namo vaikas skundžiasi nejaučiantis kojų ar rankų pirštų, įtariate, kad nušalo, svarbu tos vietos nekišti į karštą vandenį, nes galite nudeginti. Taip pat negalima vaikų trinti jokiais spiritiniais tirpalais, nes vaikai per odą absorbuoja alkoholį.
„Sušalusias galūnes galite priglausti prie šiltos kūno vietos, stipriau patrinti delnais siekiant sudirginti nervų galūnes ir kraujotaką. Pirmas nušalimo požymis, kai tos kūno dalies spalva tampa gelsva, panaši į marmurą, nepraeina jos aptirpimas ar atsiranda nušalimo pūslės.
Jeigu vaikas lauke pradėjo drebėti, leiskite tai daryti.
Jei įtariate, kad vaikas nušalo, skubiai veskite jį namo, atsargiai nurenkite (nušalusias vietas gali skaudėti). Kad pagerėtų kraujotaka, energingai patrinkite galūnes ir skruostus sausa minkšta medžiaga, pašildykite jas vandeniu. Tiesa, jokiu būdu ne šiltu! Jei nušalo rankos - jos palaikomos po ne didesnės nei 36 laipsnių temperatūros vandens srove, t.y. vanduo turėtų būti šiek tiek vėsesnis nei natūrali kūno temperatūra. Jei vaikas sušalo visą kūną, jam rekomenduojama tokios pat temperatūros vandens vonia. Vandens temperatūra per 20 minučių laipsniškai didinama. Vandens procedūrų metu atsargiai, švelniai masažuokite labiausiai sušalusias kūno vietas. Jei pastebite, kad oda palengva rausta - vadinasi, viską darote teisingai. Po šiltos vonios vaiką sausai nušluostykite ir guldykite į vonią. Kad padidėtų organizmo tonusas, duokite išgerti šiltos arbatos su aviečių uogiene arba pieno su medum. Jau po keleto dienų nušalusiose vietose raudonis turėtų praeiti, o šalčio pažeistas plotas atrodys kaip mėlynė: iš pradžių melsvas, vėliau - žalsvas, galiausiai - gelsvas. Šie išvardyti metodai veiksmingi tik esant pirmai nušalimo stadijai. Jei dėl kokių nors priežasčių vaikas sušalo tiek, kad ant odos atsirado pūslelių - skubiai kreipkitės į medikus.
Grynas oras - nauda vaikui
Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą.
Po pasivaikščiojimo lauke pagerėja mažylių apetitas, pagerėja kraujotaka, miegas tampa gilesnis ir ramesnis.
Buvimas lauke - vienas geriausių sprendimų, jei vaikas, vaikštinėdamas iš kampo į kampą, niekaip neranda, kuo užsiimti. Fizinis aktyvumas yra viena iš esminių sąlygų, galinčių padėti tėvams lengviau išgyventi ligų sezoną.
Švedijos patirtis: Vaikų migdymas lauke
Švedijoje, o gal ir skandinavai apskritai, labai mėgsta būti lauke. „Buvimas gryname ore yra skiepijamas nuo mažų dienų. Jie mėgsta būti gamtoje, eiti pasivaikščioti viena ar grupelėmis. Todėl žiemą ar vasarą, jei tik oro sąlygos leidžia, vaikas į vežimą - ir eini. Kol mama ar tėtis vaikšto, vaikas spėja pamiegoti.
Yra labai daug informacijos apie vaikų migdymą lauke: kokius rūbus parinkti, kuo užkloti, kiek laiko galima miegoti tokiomis sąlygomis, nuo kokio amžiaus vaikai gali būti taip migdomi. Šaltis ar sniegas jų negąsdina, svarbiausia, kad oras, kai yra šalta, nebūtų labai drėgnas”, - apie šį kultūrinį įprotį.
Švedai tokioje praktikoje mato vien pliusus: vaikai atsparesni kvėpavimo takų ligoms, turi geresnį apetitą, miego kokybė lauke geresnė, jie pabūna gryname ore.
Daug darželių praktikuoja vaikų miegojimą lauke, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai yra taikoma mažiesiems, kurie dar miega pietų miego. Nuo tam tikro amžiaus vaikai nebemiega ir tiesiog daugiau laiko praleidžia lauke, žaidimų aikštelėje arba darželiui artimoje aplinkoje, kur jie turi galimybę pažinti gamtą, augalus, vabzdžius.
Visgi, jei kai kuriems neišeina užmigti lauke, vežimas gali būtų įvežamas į vidų ir iš to nedaroma jokios problemos.
Svarbūs aspektai ir prevencija
Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke. Jei gyvenate užmiestyje ir ketinate vaikštinėti miško takeliais, jums tikrai pravers didesnis, didelius ratus ir gerą amortizacijos sistemą turintis vežimas, kuris bus pakankamai pravažus.
Dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Iš bėdos galima vaikutį migdyti vežimėlyje balkone (jei namas - ne miesto centre, toli nuo gatvės).
Vengti triukšmo, atsižvelgti į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų. Svarbu vengti ne tik triukšmo, tačiau atsižvelgti ir į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų.
Sustiprinti vaiko organizmo apsaugines galias ir sukurti barjerą virusams galima patepus mažylio šnerves priešmikrobiniu oksolino tepalu. Liaudiškų priemonių gerbėjams padės pušų aliejus.
Norint apsisaugoti nuo virusų, svarbu ne tik stiprinti imunitetą, bet ir imtis prevencinių priemonių. Po pasivaikščiojimų nusiplaukite rankas ir nuvalykite vežimuko rankeną, šonus. Virusai mėgsta prikibti prie paviršių ir palaukti. Auginant vaikus, dažnoje namų vaistinėlėje yra jūros vanduo nosies plovimams. Kartą per dieną nosį išsiplaukite ir jūs. Skiepai nuo gripo - apdairi investicija, jeigu auginate vaikus. Įsigykite vaistinėje antivirusinių vaistų - jie skirti, kai padidėja oru plintančių infekcijų rizika, nes sukuria fizinį apsauginį barjerą burnos ir ryklės gleivinėje. Tai padeda atsikratyti virusų ir bakterijų prieš jiems patenkant į organizmą. Nepamirškite svarbių imunitetui papildų - vitamino D, C, geležies (jeigu trūksta hemoglobino), gerųjų bakterijų. Reikėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje ne daugiau kaip 4 veikliosios medžiagos. Kuo komplekso sudėtyje mažiau sudedamųjų dalių, tuo didesni jų kiekiai, o tai leis greičiau atkurti mineralų ir vitaminų trūkumą.
Lauko drabužiai mamai ne mažiau svarbūs nei vaikui.