Kūdikio guldymas - tai vienas iš esminių tėvystės aspektų, kuriam skiriama daug dėmesio. Tiek pasiruošimas vaiko kambariui, tiek tinkamos lovytės ir čiužinuko parinkimas, bei patalynės estetika, žinoma, svarbu. Tačiau patys svarbiausi - saugumo - klausimai neretai užmirštami. Šiame straipsnyje gilinsimės į optimalias kūdikio guldymo pozicijas, atsižvelgiant į saugumą, sveikatą ir raidą.
Saugus miegas: pagrindas nuo pirmųjų dienų
Praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai buvo įrodyta, jog kūdikiai, migdomi ant pilvo, miega kiečiau, rečiau prabunda ir dėl to patiria reikšmingai didesnę staigios kūdikio mirties sindromo (SKMS) riziką, per pasaulį nuvilnijo „Miego ant nugaros“ kampanija. Pirmieji - 1987 m. - ją įgyvendino olandai, vėliau prisijungė daugybė kitų šalių: Danija, Austrija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Australija, Vokietija, Airija, Švedija, Kanada, JAV, Prancūzija, Belgija, Japonija ir t.t. Kaupiantis mokslinių tyrimų duomenims, nuo 2005 m. Amerikos pediatrų draugija migdymą ant nugaros rekomenduoja kaip vienintelę saugią pozą kūdikiui.
Deja, Lietuvoje šeimos apie SKMS riziką ir jo sąsajas su miego poza nėra įspėjamos. Dažnai net pateikiamos klaidingos rekomendacijos ir siūloma kūdikius migdyti ant pilvo arba šono, remiamasi tik asmenine patirtimi ir įsitikinimais, abejojama mokslinių tyrimų įrodymais. Svarbu įsidėmėti: mokslo pasaulyje ekspertų nuomonė yra vertinama kaip žemiausio lygio rekomendacija ir, jeigu tik yra atliktų didelės apimties tyrimų, sisteminių apžvalgų, visuomet remiamasi jų rezultatais. Taigi pasaulyje priimta, jog visi kūdikiai nuo pirmųjų gyvenimo dienų iki vienerių metų turi būti guldomi tik ant nugaros kiekvienam - dienos ir nakties - miegui. Apie tai rekomenduojama įspėti visus vaiko priežiūrą prižiūrinčius asmenis: senelius, aukles ir t.t. Ir jokių diskusijų apie tai, kad, gulėdamas ant nugaros, mažylis gali užspringti: atpylus suveikia apsauginiai refleksai, ir rizika, jog skrandžio turinys pateks į kvėpavimo takus, nepadidėja. Beje, mokslininkams didelį susirūpinimą kelia tai, jog akušerijos stacionaruose praktika iš esmės nesikeičia. Deja, neteisingą praktiką perima šeima ir ją pritaiko savo namuose.
Pozicijos įvairovė ir jos svarba raidai
Nors saugus miegas yra ant nugaros, svarbu suprasti, kad kūdikio raida reikalauja įvairių pozicijų. Pradėjus kūdikius migdyti tik ant nugaros, pastebėta, jog padaugėjo kaukolės suplokštėjimo atvejų. Tačiau ir čia esama išeičių. Kai vaikutis yra budrus, jį ne tik galima, bet ir būtina guldyti ant pilvuko. Tai puiki mankšta visiems kūno raumenims, taip skatinama psichomotorinė mažylio raida.
"Pilvelio laikas" (angl. tummy time) - tai kūdikio guldymas ant pilvuko, kuris kaip ankstyva fizinė veikla ženkliai prisideda prie kūdikio raidos ir motorinių įgūdžių formavimosi. Kūdikio guldymas ant pilvuko turėtų būti praktikuojamas tik tuomet, kai kūdikis NEMIEGA. Kūdikį guldyti ant pilvuko galite ant grindų, ant savo krūtinės ar kito kūdikiui patogaus paviršiaus. Niekada nepalikite kūdikio be priežiūros. Kūdikio guldymas ant pilvuko turi daug naudų mažyliui: skatina raumenų vystymąsi, bendrą raidą ir stambiąją motoriką, kuri bus svarbi pradedant sėdėti, ropoti, o vėliau ir vaikščioti. Taip pat lavina galvos kontrolę ir viršutinės kūno dalies tvirtumą. Kuo anksčiau pradėsite kūdikį guldyti ant pilvuko, tuo jam priimtinesnė ir natūralesnė bus tokia padėtis. Todėl patartina kūdikį nuo pat pradžių pratinti būti ant pilvuko. Pavyzdžiui, jei naujagimis pabudęs trumpai (2-3 min.) praleidžia ant pilvuko, tai tampa natūralia jo kasdienybės dalimi. Kai kūdikiai yra ant pilvuko, jie mokosi vartyti, ropoti ir šliaužioti ant grindų.
„Kuo anksčiau pradėsite pratinti kūdikį gulėti ant pilvuko, tuo priimtinesnė ir natūralesnė ši padėtis bus. Rekomenduojama pradėti guldyti naujagimį nuo pirmųjų dienų, pradedant po kelias minutes. Stenkitės kuo dažniau tai įtraukti į rutiną. Trumpai, bet dažnai." - sako Anna Öhman, PT Ph.D.
Kūdikio guldymas ant pilvuko gali būti tikras iššūkis. Labai dažnai kūdikiai nemėgsta būti ant pilvuko, paguldyti zirzia, verkia, todėl tėvai kartais vengia šios padėties. Mimos® Play buvo sukurtas bendradarbiaujant su 5 kineziterapeutais, ieškant ergonomiško produkto, kuris padėtų kūdikiui po truputį pratintis ir komfortiškai tvirtėti. Mimos® Play prisitaiko prie kiekvieno kūdikio pagal poreikį ir išsivystymą. Sudarytas iš 3 dalių, kurias komponuojant tarpusavyje, patogiai galite kūdikį guldyti ant pilvuko ir šonų. Šios padėtys ypatingai svarbios norint išvengti kūdikio kaukolės deformacijų bei jas koreguoti.
Kaukolės deformacijos: priežastys ir prevencija
Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.
Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Pažvelgus iš viršaus, vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
Brachicefalija - kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.
Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuoju kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami. Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius. Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai.
Kaip atlikti kūdikio masažą || Patarimai tėveliams || Kobi.LT
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jeigu kūdikis nepatenka į rizikos grupę:
- Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
- Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
- Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
- Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.
Pagalbinių priemonių naudojimo įtaka raidai
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės ir stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kėdutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo metu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą. Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netinkamas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai, net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.
Kūdikio guldymas ant šonų: svarba ir technika
Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Kūdikio priežiūra ir tėvų lovos svarstymai
Ar kūdikį galima migdyti tėvų lovoje - visame pasaulyje daug diskusijų keliantis klausimas. Aišku viena: purus čiužinys, pagalvės, patalai ir kiti minkšti objektai (pvz., pliušiniai žaislai), kelia pavojų vaikui. Nerekomenduojama dalintis lova, jeigu vienas iš tėvų ar abu yra rūkantys, vartojo alkoholio, vaisius patyrė rūkymo žalą nėštumo metu, gimė neišnešiotas, mažo svorio. Įvertinusios visus pavojus, kai kurios šalys ir draugijos kategoriškai nerekomenduoja miegoti su vaikučiu vienoje lovoje, kitos teikia tėvams mokslinę informaciją ir moko, kaip sukurti pačią saugiausią aplinką, jeigu jie tai pasirinko.
Pastarąjį dešimtmetį populiarėja praktika, kai tėvai dar nėštumo metu įrengia atskirą kambarį. Tuomet lengvai pastebėsite, ką veikia mažylis, girdėsite jį, galėsite paliesti, nuraminti, paimti pažindyti.
Subalansuotas spaudimas ir kūdikio padėčių keitimas
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t.y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.
- Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę.
- Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu.
- Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažnai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
Kodėl svarbu keisti kūdikio padėtis?
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešiotį kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojos turėtų būti prilaikomos, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
Nepamirškite, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.