Kūdikių pilvo diegliai - tai būklė, kuri vargina daugybę tėvų ir kūdikių visame pasaulyje. Nors tai nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Tiesa, vieniems jis būna mažiau skausmingas, kitiems - labai sunkus, todėl reikalaujantis didelės tėvelių kantrybės ir žinių, kurios gali padėti palengvinti vaikelio būklę. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga.
Kūdikių pilvo dieglių požymiai
Pagrindinis ir labiausiai pastebimas pilvo dieglių požymis yra intensyvus, nenusakomas kūdikio verksmas. Šie verksmo epizodai dažniausiai prasideda vėlyvą popietę ar vakare ir gali tęstis kelias valandas. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kūdikis kojytes riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio. Veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja verkti. Mediciniškai pilvo diegliai apibrėžiami kaip dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną, ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę, ir besitęsiantys ne mažiau kaip 3 savaites.
Nors ne kiekvienas verksmo ir neramumo epizodas yra priskiriamas pilvo diegliams, dažnai ši būklė nustatoma remiantis „trejetų taisykle“:
- Kūdikis verkia ne mažiau kaip 3 valandas per dieną.
- Verkimo epizodai kartojasi ne rečiau kaip 3 dienas per savaitę.
- Būklė trunka ne mažiau kaip 3 savaites.
Šie epizodai paprastai atsiranda vakare (18-24 val.), turi aiškią pradžią ir pabaigą bei pasireiškia tipišku elgesiu: kūdikis pradeda verkti be jokios akivaizdžios priežasties. Verksmas skiriasi nuo įprasto: būdingi garsūs, aukšti tonai, kartais panašūs į klykimą. Kūdikis yra įsitempęs, spardosi kojomis, riečiasi lanku ir nereaguoja į tėvų bandymus nuraminti. Gana dažnai epizodas pasibaigia išėjus dujoms arba pasituštinus.
Pilvo dieglių priežastys: nuo mikrobiotos iki nebrandžios nervų sistemos
Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama pilvo dieglių psichologiniams ar socialiniams veiksniams, taip pat biologiniams komponentams, tokiems kaip alergiją sukeliantis maistas ir žarnyno motorikos sutrikimai. Tačiau šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Ypač vargina jie gimusius po cezario pjūvio operacijos, nes tokiu būdu kūdikis negauna iš motinos makšties taip reikalingų bakterijų.
Kitos galimos priežastys ir įtaką darantys veiksniai:
- Sutrikusi virškinamojo trakto veikla: Pastebėta, kad pilvo diegliai dažniau kamuoja tuos kūdikius, kurie turi maitinimosi sutrikimų: valgo nepakankamai arba per daug, valgydami prisiryja oro ir pan. Šią būklę gali pabloginti karvės pieno baltymo netoleravimas. Taip pat vis daugiau kalbama apie žarnyno mikrobiotos sutrikimus. Žarnyno dujų perteklius susidaro trim pagrindiniais keliais - į virškinimo sistemą patenkant per daug dujų, virškinimo sistemoje pagausėjant dujų gamybai ir sutrinkant normaliam dujų pasišalinimui iš žarnyno.
- Nebrandi nervų sistema: Gimę kūdikiai negali savarankiškai judėti, jautriai reaguoja į aplinkos stimulus, nesugeba kontroliuoti savo emocijų. Pirmuosius tris mėnesius jiems reikia nepaprastai daug artimo kontakto su tėvais: nešiojimo, mylavimo, šilumos ir ramybės. Jautresni kūdikiai gali tapti neramūs ir nenumaldomai verkti ir dėl nedidelio pilvo maudimo.
- Psichosocialinės priežastys: Randama sąsajų tarp pilvo dieglių ir mamos nepasitikėjimo savimi, nerimo sutrikimų, įtemptų santykių šeimoje. Nors sunku atsakyti, kuris iš veiksnių yra priežastis, o kuris - pasekmė. Suprantama, kad nenuraminamas kūdikio verkimas paveikia tėvus ir gali sukelti neigiamų pasekmių: moterys dažniau serga depresija, neplanuotai nutraukia žindymą.
- Nikotino poveikis: Rūkymas nėštumo metu arba po gimdymo susijęs su didesne pilvo dieglių rizika. Pastebėta, kad ši rizika padidėja net ir tada, kai moteris nėštumo metu vartoja pakaitinę terapiją norėdama mesti rūkyti.
- Genetika: Kaip ir daugelis sveikatos sutrikimų, virškinimo sistemos sutrikimai bei diegliai gali būti vaikelio paveldėtas „kraitis“.
Diegliai patys piką pasiekia maždaug 6-8 kūdikio gyvenimo savaitę ir tęsiasi iki maždaug 3-4 gyvenimo mėnesio. Nors aiškios pilvo dieglių priežastys iki šiol nežinomos, manoma, kad įtakos turi ne vienas veiksnys.
Kaip padėti kūdikiui ir tėvams?
Svarbu suprasti, kad pilvo diegliai, nors ir varginantys, dažniausiai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti.
Maitinimas ir mityba
- Maitinimas krūtimi: Pilvuko diegliai jokiu būdu nereiškia, kad reikia nutraukti maitinimą krūtimi. Visada reikia pasitarti su gydytoja, kuri rekomenduos, kaip mamytei sureguliuoti savo mitybą, kokių produktų vengti, nes jie irgi gali skatinti dieglių atsiradimą. Mitybos korekcija gali padėti bręsti žarnyno mikrobiotai.
- Teisinga žindymo technika: Mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. Žindyvei svarbu atrasti patogią padėtį. Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižios, tada pridedamas mažylis prie krūties. Labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas.
- Maitinimas mišinuku: Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, svarbu pasirinkti tinkamą mišinį. Kartais gali prireikti hidrolizuotų arba hipoerginių (HA) pieno mišinių. Maitinimo metu svarbu užtikrinti, kad kūdikis neprisirytų oro. Reikėtų kūdikiui duoti kuo dažniau atsirūgti, po maitinimo jį 15-20 min. panešioti statesnėje pozicijoje. Alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro.
Vaistiniai preparatai ir probiotikai
- Lactobacillus reuteri (L. reuteri): Šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodyta, kad Lactobacillus reuteri yra vienintelis už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais. Kadangi skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota nulemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Tyrimai rodo, kad L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo žymiai trumpesnis. Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė. Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas. Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako. Šalutinio poveikio reiškinių nepastebėta.
- Kiti vaistai: Kai kada gali padėti vaistai nuo pilvo pūtimo, pvz., simetikonas, kuris keičia dujų burbuliukų paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta, o atpalaiduotos dujos gali būti rezorbuojamos ir pašalinamos. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Fiziniai metodai ir raminimas
- Mankšta ir masažas: Reguliariai ir dažnai kūdikį guldykite ant pilvuko, nes tai stiprina tiesiuosius pilvo raumenis. Darykite švelnų pilvo masažą pagal laikrodžio rodyklę aplink bambą - tai skatina maisto ir dujų judėjimą virškinimo trakte. Taip pat gali padėti „važiavimas dviratuku“, kai mažylio keliai lenkiami prie pilvuko.
- Šilumos terapija: Priglausti šiltą delną prie kūdikio pilvo, oda prie odos kontaktas, pašildytas vystyklas ar specialios pagalvėlės su vyšnių kauliukais gali padėti sušildyti ir nuraminti.
- Raminimo būdai: Skirtingiems kūdikiams padeda skirtingi būdai. Tai gali būti supimas, žindukas, kalbinimas, rami muzika ar „baltas triukšmas“, šilta vonia, pilvuko šildymas, vystymas, nešioklė.
Veiksmingas masažas kūdikiams nuo pilvo diegliukų, kurį gali atlikti visos mamos
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors pilvo diegliai dažniausiai yra nekenksmingi, tačiau svarbu atmesti kitas galimas neramumo priežastis. Jei pastebėjote ūmius susirgimo požymius (vangumas, mieguistumas, pablogėjęs apetitas, karščiavimas), ūmiai atsiradusį vėmimą fontanu, pakitusias išmatas (žalias, gleivėtas, su kraujo siūleliais), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jis apžiūrės mažylį, esant poreikiui paskirs tyrimų ir gydymą. Taip pat svarbu aptarti su gydytoju ar žindymo konsultantu maitinimo sunkumus, įvertinti svorio prieaugį, žindymo padėtį.
Apibendrinant, kūdikių pilvo diegliai yra dažna ir varginanti problema, tačiau tinkamos žinios, kantrybė ir priemonės gali padėti palengvinti kūdikio bei visos šeimos būklę.