Vaikystės knygos - tai ne tik žodžiai ir paveikslėliai, bet ir neatsiejama mūsų asmenybės ugdymo dalis, formuoja mūsų pasaulėžiūrą, vertybes ir net ateities pasirinkimus. Nostalgija, prisimenant Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“, liudija apie šių kūrinių ilgalaikę vertę ir poveikį. Siekiant įvertinti ir išsaugoti lietuvių vaikų literatūros lobyną, buvo inicijuotas projektas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, kurio rezultatai atskleidžia turtingą ir įvairialypį lietuvių autorių indėlį į vaikų literatūrą.
Istorinis kontekstas ir knygų sąrašo formavimas
Projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatoriai - Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, parengė 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašą. Šis sąrašas tapo pagrindu viešam balsavimui virtualioje erdvėje, kurio metu buvo galima rinkti labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių, o papildomai balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų - dėstytojų, doktorantų, mokytojų, bibliotekininkų ir literatūrologų. Susumavus abiejų grupių vertinimus, buvo sudarytas 100 lietuviškų vaikų ir paauglių knygų sąrašas, atspindintis tiek skaitytojų simpatijas, tiek ekspertų vertinimus.
Šis sąrašas tapo orientyru ieškant laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų, kurios bus pasitelkiamos organizuojant įvairius renginius, konkursus ir šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais.
Poezijos ir pasakų dominavimas
Žvilgtelėjus į sudarytą šimtuką, akivaizdu, kad Lietuva, dar vadinama lyrikų kraštu, šį titulą pateisina ir vaikų literatūros srityje. Pirmajame dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai: net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos. Pirmose vietose atsidūrė tokie klasikiniai kūriniai kaip Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso į šimtuką pateko net 30 eiliuotų knygų, o likusios dvi pozicijos pirmajame dešimtuke atitenka pasakoms. Tai rodo stiprias lietuvių poetinės tradicijos šaknis ir jos svarbą vaikų literatūroje.
Laiko tėkmėje: nuo XIX a. iki XXI a.
Sąraše atsispindi ir lietuvių vaikų literatūros istorijos vingiai. Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugelio vaikystę praleidusių skaitytojų pažįstama klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų autorių. 14 knygų išleistos jau XXI a., o likusios apima XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio kūrinius. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868 m.), prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904 m.) ir Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905 m.). Naujausios šimtuke atsidūrusios knygos - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015 m.) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015 m.).
Toks platus istorinis spektras leidžia teigti, kad „viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - pabrėžia projekto iniciatorius dr. Kęstutis Urba.
Literatūrinio skonio ugdymas ir vaikų balsas
Knygos yra savitas ir patrauklus ramybės, žinių, įvairių patirčių ir pramogų pasaulis. Jis ypač mielas tiems, kurie šį pasaulį pažįsta anksti. Kad knygos taptų mėgstama vaikų veikla, verta investuoti savo laiką ir skaityti jiems nuo mažumės. Dažnai kyla klausimas - ką skaityti? Kokios knygos yra geros? Kaip ugdyti mažųjų literatūrinį skonį?
Šiame straipsnyje pateikiamas svarbiausių / žymiausių / populiariausių lietuvių literatūros rašytojų su geriausiais jų kūriniais vaikams sąrašas. Į šią rodyklę patenka ir nemaža dalis knygų, įtrauktų į mokyklose privalomų ar rekomenduojamų perskaityti kūrinių sąrašus.
Logopedės Viktorijos Bartkevičienės patarimai, kaip išmokyti vaiką skaityti 📖!
2010 m. išleistų knygų vaikams tendencijos ir populiarumas
Nors pagrindinė straipsnio tema apima plačiau 2010 metais išleistas knygas, pateikta informacija leidžia įžvelgti ir tendencijas, kurios buvo aktualios šiam laikotarpiui. 2010 metais buvo vykdomi ir "Metų knygos rinkimai", kurių metu populiariausios knygos vaikų kategorijoje tapo Rimanto Černiausko „Vaikai ir vaiduokliai“, o paauglių kategorijoje - Vytauto Račicko knyga „Baltos durys“. Tai rodo, kad ir šiuolaikiniai autoriai, nagrinėjantys neįprastus nuotykius ar paauglių svajones ir ieškojimus, sulaukia didelio skaitytojų pripažinimo.
Vaikų apklausos taip pat atskleidžia įdomių tendencijų. 2010 m. populiariausių 1-6 klasių knygų penketuko rinkimuose dalyvavo 683 vaikai. Jie paminėjo 997 knygas ir 485 autorius, iš kurių 103 - lietuvių. Populiariausi autoriai išliko tie patys kaip ir pernai: Vytautas Račickas (23 knygos), Knister (22 knygos), Vytautas V. Landsbergis ir Astrida Lindgren (po 14 knygų), Cornelia Funke ir Otfriedas Preussleris (po 11 knygų). Vaikai paminėjo 51 naują, t. y. 2010 m. pirmą kartą išleistą, knygą, iš jų 15 - lietuvių autorių. Tai rodo aktyvų lietuvių autorių darbą ir jų gebėjimą kurti knygas, kurios pritraukia jaunąją kartą.
Įdomu pastebėti ir berniukų bei mergaičių skaitomumo skirtumus. 2010 m. skaitytojų mergaičių penketuke karaliavo Astrid Lindgren ir Stephenie Meyer kūriniai, tuo tarpu berniukų penketukas buvo labiau orientuotas į Joanne Kathleen Rowling ir Jeff Kinney knygas. Vytautas Račickas populiarumu tarp abiejų lyčių pasidalijo aukštas pozicijas.
Vaikų atsiliepimai ir lūkesčiai
Vaikų apklausų anketose atsiskleidžia ir jų lūkesčiai bei pastebėjimai. Kai kurie vaikai minėjo, jog bibliotekose neranda naujų knygų, o patarimus, ką skaityti, dažniau gauna iš bibliotekininkų nei iš bendraamžių. Džiugu, kad nemaža dalis vaikų patys save skatina skaityti, motyvuodami tai noru sužinoti kuo daugiau arba tiesiog pačia knyga, jei ji įdomi.
Vaikų linkėjimai mokytojams, leidėjams ir bibliotekininkams yra gana realūs ir išpildomi: mokytojams - kad jie patys skaitytų; leidėjams - kad knygos būtų spalvotos ir pigesnės; bibliotekininkams - kad nesibartų, jei vaikas knygą padėjo ne į tą lentyną. Šie paprasti, bet svarbūs lūkesčiai turėtų būti atspirties taškas kuriant palankią skaitymo aplinką.
Žymiausi lietuvių vaikų literatūros autoriai ir jų kūriniai
Šis straipsnis siekia būti puikiu gidu tėvams, su kokiais lietuvių literatūros autoriais ir jų kūriniais reikėtų supažindinti savo vaikus. Pateikiami keli ryškūs pavyzdžiai:
- Gintarė Adomaitytė (g. 1957 m.): Prozininkė, eseistė, vaikų literatūros kūrėja, apdovanota už pasakas ir nuopelnus skaitymui. Jos knygos, tokios kaip „Laumžirgių namai“ ar „Vėjų miesto pasakos“, yra populiarios tarp paauglių dėl įtraukiančių istorijų ir aktualios problematikos.
- Evelina Daciūtė (g. 1977 m.): Rašytoja, skirianti didžiausią dėmesį mažiausiems skaitytojams. Jos knygos, kaip antai „Laimė yra Lapė“ ar „Drambliai ėjo į svečius“, pasižymi paprastumu, žaismingumu ir pamokančiais siužetais.
- Janina Degutytė (1928-1990 m.): Lyrikė, eilėraščių ir pasakų vaikams autorė. Jos poezijoje gausu gamtos vaizdų, muzikos ir pagarbos gyvybei idėjų. Kūriniai, tokie kaip „Pelėdžiuko sapnas“ ar „Debesų pilis“, tinkami ikimokyklinio amžiaus vaikams.
- Tomas Dirgėla (g. 1989 m.): Vienas žymiausių šalies rašytojų vaikams, apdovanotas už ryškiausią metų debiutą. Jo knygos, kaip „Mano tėtis rašo knygą“ ar „Vytautas Didysis Žalgirio arenoje“, išsiskiria smagiu stiliumi ir tinka mokyklinio amžiaus vaikams.
- Kristina Gudonytė (g. 1949 m.): Scenaristė, režisierė, aktorė ir rašytoja, itin vertinama dėl savo kūrinių paaugliams. „Blogos mergaitės dienoraštis“ ar „Ida iš šešėlių sodo“ - tai knygos, nagrinėjančios sudėtingas paauglių temas.
- Kęstutis Kasparavičius (g. 1954 m.): Knygų vaikams iliustruotojas ir rašytojas. Jo knygos, kaip „Kvailos istorijos“ ar „Dingęs paveikslas“, žavi vaizdingomis iliustracijomis ir komiškomis istorijomis, tinkamos ikimokyklinio ir pradinių klasių amžiaus vaikams.
- Kostas Kubilinskas (1923-1962 m.): Nors jo biografija vertinama prieštaringai, jo eiliuotos pasakos, tokios kaip „Varlė karalienė“ ar „Stovi pasakų namelis“, yra žinomos ir mylimos daugelio kartų dėl vaizdingumo, humoro ir tautosakos elementų.
Išvados ir perspektyvos
Lietuvių vaikų literatūra, turinti gilias tradicijas ir nuolat besikurianti, siūlo nepaprastai turtingą ir įvairialypį pasaulį. Projektas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ bei vaikų balsavimai atskleidžia ne tik klasikinių kūrinių svarbą, bet ir šiuolaikinių autorių gebėjimą pritraukti jaunąją kartą. Skaitymas nuo mažumės, skatinamas šeimos, mokytojų ir bibliotekininkų, yra investicija į vaiko ateitį, jo pasaulėžiūros formavimą ir literatūrinio skonio ugdymą. Svarbu užtikrinti kokybiškų knygų prieinamumą ir nuolat atnaujinti leidinius, kad kiekviena karta rastų savo vertingiausias skaitymo patirtis.