Sparčiai bėgant paskutinėms nėštumo dienoms, dauguma nėštukių vis dažniau masto apie tą didžiają dieną. Ar ilgai truks sąrėmiai? Ar man labai skaudės? Ar galės mano gydytojas priimti gimdymą? Ar viskas vyks greitai? Ar aš galėsiu pasinaudoti nuskausminimo procedūra? Kuo daugiau neatsakytų klausimų, tuo daugiau baimių, kurios kelia nerimą ir nėštumo metu yra visai nepageidaujamos. Svarbu suprasti, kad žinojimas yra kelias į sėkmę. Visų pirma, kuo daugiau turėsite informacijos apie gimdymo eigą, tuo mažiau bus baimės. Jei neturite galimybės lankytis paskaitose apie nėštumą ir gimdymą, nepabijokite kalbėtis su kitomis neseniai gimdžiusiomis moterimis ir užduoti jus dominančius klausimus. Žinojimas ir informacija apie laukiantį procesą sumažins nerimą ir tai bus didelis pliusas.
Gimdymo Eiga ir Fiziniai Pokyčiai
Nors moterys gimdo jau tūkstančius metų, šis stebuklingas procesas vis dar apipintas daugybe mitų ir baimių. Svarbu suprasti, kad gimdymas yra intensyvus fizinis procesas, apimantis kelis etapus.
- Pirmasis etapas: Gimdos kaklelio vėrimasis. Šis etapas prasideda reguliariais sąrėmiais. Gimdos kaklelis palaipsniui trumpėja ir atsiveria iki 10 cm. Šis etapas ilgiausias, ypač pirmą kartą gimdančioms moterims.
- Latentinė fazė: Juntami reguliarūs sąrėmiai, tačiau jie dar nėra itin stiprūs ir dažni.
- Aktyvioji fazė: Sąrėmiai stiprėja, tampa skausmingesni ir dažnesni, o gimdos kaklelis toliau po truputį veriasi. Šiame etape, jei moteris pageidauja, gali būti pritaikyta epidūrinė nejautra.
- Antrasis etapas: Vaikelio gimimas. Šis etapas prasideda visiškai atsivėrus gimdos kakleliui. Moteris stumia, o vaisius slenka gimdymo takais ir galiausiai užgimsta.
- Trečiasis etapas: Placentos gimimas. Išstūmus vaikelį atsiskiria ir pasišalina placenta.
Nemalonu apie tai kalbėti, bet taip, sąrėmiai yra skausmingi. Net jei jums bus atlikta epidūrinės nejautros procedūra, iki tol tikrai pajusite pakankamai stiprų skausmą ir spaudimą. Tiesa ta, kad gimdymo skausmas yra greičiausiai stipriausias, kokį teks patirti. Tačiau nereikia per daug įsibauginti, gimdymas yra skausmingas, tačiau tikrai pakeliamas ir iškenčiamas.
O taip, jūs greičiausiai pasituštinsite gimdymo metu ir… Pasirodo, net 50-75 procentai moterų gimdymo metu pasituština ir tame tikrai nėra nieko blogo. Jei taip nutinka, akušerė greitai ir beveik nepastebimai tai sutvarko pašalindama paklotą, kuris (ir net ne vienas) būna paklotas po gimdyve. Tad nesijaudinkite, jei taip nutiks, akušerė greitai pašalins visus įrodymus. Patikėkite, pasituštinimas tuo metu bus mažiausiai jus jaudinantis dalykas. Tiesa sakant, pasituštinimas reiškia, kad stumimas vyksta efektyviai. Kūdikio galvutė yra labai didelė ir keliaudama jūsų vagina spaudžia tiesiąją žarną, tad jei ten bus nors mažulytis išmatų gabalėlis, jam neliks jokio kito kelio tik lauk.
Neeikvokite savo energijos mintims apie tai, kaip atrodo jūsų bikinio zona. Nebent tai jums yra itin svarbu ir gerai jausitės tik pasirūpinusi, kad intymi vietelė būtų idealiai sutvarkyta. Vaškuotos, skustos, plaukuotos ar apkirptos intymios vietos mums visiškai neturi jokio skirtumo. Rūpinkitės savo intymios vietelės išvaizda taip pat ir tiek pat kaip visada.
Plyšimai Gimdymo Metu: Dažnas, Bet Ne Visada Baisus
Plyšimai gimdymo metu yra labai dažnas reiškinys. Šiuo metu apstu informacijos apie tai, kaip išvengti šio nemalonaus nutikimo gimdymo metu. Kai kurie metodai, tokie kaip specialus tarpvietės ir makšties masažas ar Kegelio pratimai, yra neabejotinai veiksminga prevencinė priemonė. Tačiau jokie metodai neapsaugos nuo plyšimo pirmą kartą gimdančios mamos, jei jos vaikelis gims laikydamas rankytę šalia veiduko. Tokiu atveju plyšimų išvengti nepavyksta, tačiau akušerė teigia, kad jų nereikia bijoti ir jos subjektyvia nuomone, plyšimas yra geriau nei epiziotomija, kitaip tariant, tarpvietės kirpimas. Specialistės nuomone, plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai nėra tokie gilūs kaip kirpimai.
Gimdymo Intervencijos: Kai Natūralumas Susiduria Su Medicininėmis Procedūromis
Vis dažniau pasigirsta besilaukiančių moterų nuogąstavimų, kad medikai, akušeriai - ginekologai deda mažai pastangų stengdamiesi padėti moteriai pagimdyti natūraliai ir renkasi Cezario operaciją. Akušerė teigia, kad ji deda visas pastangas, kurios yra jos galioje, kad išvengtų Cezario operacijos. Tačiau yra atvejų, kuomet ji tiesiog būtina, t.y. sėdmeninė pirmeiga (kai kūdikio galvutė nenusileidusi ir pirmiausia užgimsta kojytės), pavojingai sulėtėjusi kūdikio širdies veikla ir pan. Specialistė sako, kad jei tik yra galimybė išvengti šios operacijos, taip ir yra daroma. Svariausi argumentai, kodėl geriau, kad gimdyvė pagimdytų natūraliai, yra jos pačios sveikata, nes po Cezario pjūvio moteris sveiksta ilgiau nei po natūralaus gimdymo.
Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Gimdymo intervencija yra kūno vientisumo pažeidimas. Tai apima Cezario operaciją, vakuumo ar replių panaudojimą, gimdymo sužadinimą (kai procedūromis arba medikamentais bandomas iššaukti spontaniškai neprasidėjęs gimdymas), gimdymo skatinimą (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita).
Nors Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta akušerinė metodika teigia, kad epiziotomija atliekama tik prireikus, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius išlieka aukštas. Dauguma moterų teigia, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik daliai gimdyvių. 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 procentams apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama. Dauguma gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos.
Ką turėtumėte žinoti prieš pradėdami dirbti
Yra skirtumas tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas, palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką. Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačios ar jų kūdikių būklę. Ne pirmą vaiką gimdančioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos. Priežastis tam gali būti ne viena - tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų. Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - moterys, jau patyrusios gimdymą, yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su pirmakarčiais. Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga.
Pernešiotas Nėštumas: Rizikos ir Valdymas
Sparčiai bėgant paskutinėms nėštumo dienoms, dauguma nėštukių vis dažniau masto apie tą didžiają dieną. Ar ilgai truks sąrėmiai? Ar man labai skaudės? Ar galės mano gydytojas priimti gimdymą? Ar viskas vyks greitai? Ar aš galėsiu pasinaudoti nuskausminimo procedūra? Kuo daugiau neatsakytų klausimų, tuo daugiau baimių, kurios kelia nerimą ir nėštumo metu yra visai nepageidaujamos.
Kada Nėštumas Laikomas Pernešiotu?Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės.
Ar Nėštumo Metu Nustatytas Terminas Gali Būti Klaidingas?Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skiriasi nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti, kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.
Privalomi Apsilankymai Pas Gydytoją Suėjus TerminuiSuėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę.
Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.
Kada Nėščioji Guldoma Į Ligoninę Praėjus Terminui?Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei.
Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir pasaulyje, kur perinatalinis mirtingumas yra vienas žemiausių.
Liaudiški Būdai Gimdymui SužadintiIš tiesų dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Jei gimdos kaklelis yra visiškai nepasiruošęs, reikia jį paruošti, brandinti, ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai. Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti, kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.
Cezario Operacijos Tikimybė Po TerminoPernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
Dažniausios Pernešiojimo PriežastysPriežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas, tikimybė taip pat padidėja.
Ilgalaikės Komplikacijos Pernešiotam KūdikiuiDidžiausia ir skaudžiausia komplikacija - padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
StatistikaPasaulyje apie 0,4-8,1 proc. visų nėštumų užsitęsia.
Mekonijus Vaisiaus Vandenyse: Pavojus Ar Normalus Reiškinys?
Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 15-20 proc. vaisiaus vandenų gali būti užteršti mekonijumi. Dėl to, kad virškinimo sistema jau yra visiškai subrendusi ir žarnynas pradeda veikti. Tai dažniausia priežastis, o 30-40 proc. atvejų tai lemia galvos arba virkštelės spaudimas (gimdymo metu), pavyzdžiui, įvykus nervo klajoklio sužadintam žarnyno spazmui - tai tas pats refleksas, kuris sukelia nereguliarų širdies ritmą ir deceleraciją (širdies ritmo sulėtėjimą). Pavojinga kūdikiui situacija, sukelianti hipoksiją (deguonies badą).
Kol kas nėra iki galo aišku, kaip mekonijumi užteršti vaisiaus vandenys susiję su pavojumi kūdikiui. Teoriškai dėl žarnyno išemijos (kraujotakos sumažėjimo) atsipalaiduoja išangės sfinkterio raumuo ir sustiprėja virškinamojo trakto peristaltika. To rezultatas - mekonijaus paleidimas. Vien tik mekonijaus buvimas negali būti vertinamas kaip pavojaus kūdikiui ženklas: „… Vien kūdikio pasituštinimas, kai nėra kitų pavojaus kūdikiui ženklų, nerodo, kad kūdikiui gresia hipoksija.“ Nenormalus širdies ritmas yra geresnis pavojaus vaisiui pranašas. O nenormalus širdies ritmas kartu su mekonijumi gali būti dar tikslesnė indikacija, kad kūdikis patiria sunkumus.
Akušerė pasakoja, jog jau devintą nėštumo savaitę vaisius pradeda gerti aplink esančius vaisiaus vandenis, taip vystydamas rijimo refleksą. III trimestro metu vaisius per 1 valandą išgeria 15-40 ml vandenų. Kadangi vaisius nuolat geria sterilius vandenis, nenustoja jų gerti ir tada, kai pasituština. Pasituštinimas pavojingas ne todėl, kad vaikas ryja vaisiaus vandenis, o todėl, kad dar būdamas įsčiose jis imituoja kvėpavimo judesius. Mekonijus žarnyne (nuryjamas) nesukelia pavojaus - pavojingas yra kartu su vandenimis įkvėptas mekonijus. Tokiu atveju stipriai padidėja rizika, kad mekonijumi suterštų vandenų gali patekti ne tik į skrandį, bet ir į plaučius. Įkvėpti mekonijaus, vaisius gali tiek prieš prasidedant gimdymui, tiek bet kuriuo gimdymo laikotarpiu. Tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, pasireiškia aspiracijos mekonijaus sindromu. Jei gimdymas yra priešlaikinis (anksčiau nei 37 nėštumo savaitę), mekonijus į vaisiaus vandenis patenka ypač retai.
Nepriklausomai nuo mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis priežasties, ruošiamasi, kad gimusio naujagimio būklė gali būti blogesnė. Nėra specifinių priemonių, ką nėščioji turėtų daryti, kad vaisius gimdoje nepasituštintų. Šiek tiek mekonijaus gali išsiskirti dėl fiziologinės vaisiaus žarnyno brandos nėštumo pabaigoje, tačiau tai nėra laikoma sutrikimu.
Pirmiausia, pasistengti nepulti į paniką, nes kaip ir minėta, tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, gali sukelti komplikacijų. Įvertinkite vandenų spalvą (žalsvi, žali, žaliai rudi ar net žaliai juodi) ir konsistenciją (skysti, homogeniški, su neištirpusio mekonijaus gabalėliais, tiršti, „žirnių sriubos“ konsistencijos). Žalsvi vandenys be plaukiojančių mekonijaus gabaliukų yra mažai pavojingi. Pavojų kelia žali vandenys su plaukiojančiais „tirščiais“. Būtent „tirščių“ patekimas į kvėpavimo takus yra pavojingas. Tai pamatę skubiai važiuokite į artimiausią gimdymo skyrių, kur bus vertinama ir nuolat sekama vaisiaus būklė. Jei nutekėjus žaliems vaisiaus vandenims nėra, kas Jus nuvežtų į ligoninę, drąsiai skambinkite 112 ir kvieskite greitąją pagalbą.
Gimdymo Intervencijos Kai Vaisiaus Vandenys Užteršti MekonijumiKiekvienas kūdikis nusipelno kiek įmanoma mažiau įtempto gimimo. Ir dar svarbiau, kad galimybė gimti ramiai būtų suteikta kūdikiui, kuris pasituštino į vaisiaus vandenis. Tokiam kūdikiui ypatingai svarbu nepatirti deguonies stygiaus ir hipoksijos gimdymo metu, nes tai gali sukelti AMS. Todėl žemiau išvardyti pasiūlymai galioja visiems gimdymams: vengti amniotomijos (vandenų nuleidimo). Jei vaisiaus vandenys yra užteršti mekonijumi - kad tai liktų nežinoma iki vaisiaus vandenų plėvė plyš spontaniškai (tikintis, kad tai įvyks, kai gimdymas jau artės prie pabaigos). Jei mekonijus tirštas, galima siūlyti nuolat klausyti vaisiaus širdies tonų. Kad būtų sudarytos palankios sąlygos savaiminiam kvėpavimo takų išsivalymui, leisti lėtai užgimti kūdikio galvutei tokioje gimdyvės pozoje, kuri padėtų skysčiams nubėgti (t. y. nelaikyti moters paguldytos ant nugaros). Padrąsinti motiną kreiptis pagalbos, jei tik kiltų mažiausias nerimas dėl kūdikio per 24 val.
Depresija Po Gimdymo: Svarbu Pastebėti ir Kreiptis Pagalbos
Siekiant moterų ir jų artimųjų psichologinės gerovės gimus vaikui šeimoje, itin svarbu turėti pakankamai žinių ir tinkamai rūpintis mamų savijauta, o pastebėjus nerimą keliančių ženklų - nedelsti ir kreiptis pagalbos. Tam, kad visa reikalinga informacija būtų pasiekiama vienoje vietoje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė dalomąją medžiagą, apie moters emocinius pokyčius tampant mama, galimus psichikos sveikatos sunkumus ir pagalbos galimybes. Naujajame elektroniniame leidinyje trumpai aptariamas tapimo mama laikotarpis ir jo ypatumai. Taip pat detaliau analizuojamas laikotarpis po gimdymo, depresijos po gimdymo priežastys ir iš to kylančios pasekmės. Ši dalomoji medžiaga turėtų būti naudinga priemonė asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, teikiantiems informaciją gimdyvėmis ir jų artimiesiems minėta tema.
Pastaruoju metu skiriama daug dėmesio depresijos po gimdymo svarbai. Pavyzdžiui, šiuo metu kiekviena pagimdžiusi moteris, dar prieš jai su mažyliu paliekant gydymo įstaigą, privalo būti informuojama apie depresijos po gimdymo požymius bei pagalbą teikiančias institucijas. Kita kryptis, kuria SAM nuosekliai dirba, - tai medikų kompetencijų, susijusių su psichikos sveikata, didinimas.
Depresija po gimdymo - tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau - po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Negydoma depresija po gimdymo gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Primename, kad moterys, jaučiančios depresijos po gimdymo simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašiusi. Jei pati moteris nėra pasirinkusi PSC, ji automatiškai yra prirašoma prie to PSC, su kuriuo jai šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Esant sudėtingesniems depresijos po gimdymo atvejams, gydytojas psichiatras gali nukreipti pacientę psichoterapijos paslaugoms. Diagnozavus pogimdyvinius psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją po gimdymo, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas.
Gimdymo Skatinimo Rizikos ir Alternatyvos
Gimdymo skatinimas yra pakankamai dažna procedūra, kuri pasitaiko 10-30% iš visų gimdymų. Gimdymo skatinimas yra laikomas nepavykusiu, jeigu gimdymas neprasideda per 24-48 valandas. Viena iš didžiausių rizikų, kurias sukelia gimdymo skatinimas, yra gimdos hiperstimuliacija, arba perskatinimas. Ši komplikacija apibūdinama kaip daugiau nei penki sąrėmiai per 10 minučių arba sąrėmių trukmė, viršijanti dvi minutes. Tai patyrusios moterys pasakoja apie protą temdantį, plėšiantį, nesiliaujantį skausmą ir apie sąrėmius be jokių pertraukų. Ši komplikacija labai pavojinga ne tik mamai, bet ir kūdikiui. Kiekvieno stipraus sąrėmio metu, dėl padidėjusio slėgio sutrinka vaisiaus-placentos kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi. Be deguonies trūkumo, kūdikis patiria ir fizinį spaudimą. Paprastai gimdymo metu sąrėmiai po truputį stiprėja nuo 20-30 mm Hg gimdymo pradžioje iki 70-90 paskutiniams gimdos kaklelio centimetrams atsidarant. Turbūt nereikia būti mediku, kad suvoktum, jog tokios sąlygos (stiprus spaudimas ir ilgi deguonies bado intervalai) yra pavojingos kūdikio sveikatai ir net gyvybei.
Skatinti gimdymo veiklą didelėmis vaistų dozėmis ilgiau nei 6 valandas nerekomenduojama dėl didėjančios gimdos atonijos rizikos. Gimdos atonija - tai situacija, kai skatinamųjų persisotinusi gimda nustoja į juos reaguoti. Tai reiškia, kad gimus vaikučiui ir placentai, gimda nebegali susitraukti ir užspausti placentą maitinusių kraujagyslių. Jeigu per skatinimui skirtą laiką moteris nepagimdo, jai bus atliekamas cezario pjūvis. Jeigu vis dėlto pagimdo - dėl itin stiprių sąrėmių ir greitesnio nei buvo numatyta gamtos gimdymo didėja tarpvietės plyšimo rizika.
Kitos rizikos: embolija vaisiaus vandenimis - EVV. Tai labai staigi ir pavojinga gimdymo komplikacija, kai vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Yra manančių, kad embolija vaisiaus vandenimis gali įvykti dėl skatinimo sukelto per didelio gimdos slėgio. Neseniai publikuotasis tyrimas apie gimdymo sužadinimo/skatinimo įtaką vaikų polinkiui į autizmą nustebino net pačius studijos autorius. Ištyrę daugiau nei 600 tūkst. gimdymų autoriai pastebėjo, kad vaikai, gimę skatinant, 23 proc. dažniau turi polinkį į autizmą. Dėl visų šių rizikų jums sutikus su gimdymo skatinimu jūsų gimdymas tą pačią akimirką bus perkvalifikuotas į aukštos rizikos gimdymą. Bandant išvengti neigiamų skatinimo padarinių vaisiaus tonai (širdutės plakimas) turės būti matuojami dažnai ar netgi nuolatos, o tai reiškia, kad galite atsisveikinti su aktyviu gimdymu.
Yra toks dalykas, vadinamas partograma. Tai rekomendacinis grafikas, įsegamas į kiekvienos ligoninėn atvykusios moters gimdymo istoriją ir rodantis, kaip laikui bėgant gimdymas turi progresuoti ir kada jis turi baigtis. Lietuviško grafiko ilgis - 15 valandų. Rekomendacinė kreivė pirmą kartą gimdančioms baigiasi ties 13 valandų, jau gimdžiusioms - ties 9 valandom. Tiek laiko natūraliam gimdymui skiria ligoninė, o nespėjančioms pagal grafiką siūlomas skatinimas. Kitas skatinimo tikslas - padėti moteriai pagimdyti natūraliais takais ir taip išvengti cezario pjūvio. Tikslas gražus, priemonės - atrodytų - pateisinamos.
Skatinimas Dėl Įtariamo Pavojaus KūdikiuiViena priežasčių skatinti gimdymą - įtariamas pavojus kūdikiui. Žali vandenys reiškia, kad kūdikis pasituštino dar būdamas įsčiose. Jeigu kūdikio širdies ritmas geras - vien tik mekonijaus (pirmųjų išmatų) buvimas vaisiaus vandenyse nėra pavojaus kūdikiui požymis. Tai greičiau požymis to, kad kūdikio virškinimo sistema yra subrendusi ir jau pradėjusi funkcionuoti. Mekonijus tampa pavojingas kūdikiui tik tuomet, kai jo patenka į naujagimio plaučius (aspiracijos mekonijumi sindromas). Kitas kūdikio „gelbėjimo“ skatinant scenarijus, kai pavojų kūdikiui rodo sutrikęs širdelės ritmas, yra toks pat nelogiškas kaip ir skatinimas dėl žalių vaisiaus vandenų. Taip pat ir gimdymas, kuris jau ir taip yra komplikuotas, neturėtų būti dar labiau komplikuojamas skatinant.
Kodėl vis dėlto įtariamo pavojaus kūdikiui atvejais medikai skatina gimdymą nepaisant tokių veiksmų sukeliamo pavojaus? Galima sugalvoti vienintelę priežastį: komplikuoti gimdymai kelia nerimą medikams. Atsiranda noras kuo greičiau šią įtemptą situaciją išspręsti ir užbaigti. Vienaip ar kitaip. Esant tokiai motyvacijai skatinimas tampa logiška išeitimi, nes vienintelis dalykas, ką skatinimas tikrai sumažina, - tai gimdymo trukmę. Tokiu būdu gimdymas dažniau baigiasi iki darbo dienos pabaigos. Trumpesnį laiką užimama gimdykla, gimdyvę rečiau tenka perduoti kitai pamainai.
Informuotas Paciento SutikimasYra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo Įstatymas. Jame visas skyrius skirtas tam, kad paaiškintų, kaip medikai turi informuoti pacientus apie jiems siūlomas medicinines intervencijas ir kad tiktai gavę informuoto paciento sutikimą gali šias intervencijas vykdyti. Dėl stipresnių, ilgesnių ir dažnesnių sąrėmių gali kilti pavojus kūdikiui. Dėl skatinimo sukeltų pernelyg intensyvių sąrėmių gimda gali plyšti. Dėl gimdos pervargimo gali prasidėti gausus pogimdyvinis kraujavimas. Jeigu gimdymas nebus skatinamas, jis tiesiog užtruks ilgiau. Jeigu gavusi visą šią informaciją gimdyvė sutiks būti skatinama, tuomet tai bus informuoto paciento sutikimas. Visais kitais atvejais spontaniškai prasidėjusio gimdymo skatinimas tėra įstatymo pažeidimas.
Gimdytojo Vaidmuo ir Palaikymas
Palaikyti savo partnerę gimdymo metu - nepaprastai svarbu. Iš vyrų gimdyvės tikisi paguodos, stiprybės ir padrąsinimo. Gimdymui ruoškitės iš anksto. Labai gerai, jei būsite perskaitę knygų, straipsnių šia tema, pažiūrėję tinklalaidžių, tikro gimdymo vaizdo įrašų - jūsų lūkesčiai bus realistiškesni. Turėkite omeny, kad gimdymas turi ne tik gražiąją, dvasingąją pusę, bet ir ne tokią estetišką fiziologinę. Rūpinkitės viskuo kartu su partnere. Artėjant gimdymo datai patikrinkite, ar visi daiktai paruošti vykimui į ligoninę - ne tik kūdikio kraitelis, bet ir drabužiai, higienos reikmenys ir t. t. Daugelis nėščiųjų reikiamus daiktus įsigyja ir į gimdyvės krepšelį susiruošia dar gerokai iki gimdymo datos.
Gimdžių patirtys gali būti labai skirtingos, o kai kurios moterys susiduria su nemaloniais išgyvenimais, kuriuos kartais sunku viešai aptarti. Tokios istorijos, kaip apie patirtą grubumą, abejingumą ar net neapykantą iš medicinos personalo pusės, atskleidžia problemas, kurios reikalauja visuomenės dėmesio ir pokyčių. Svarbu, kad gimdyvės jaustųsi saugios, gerbiamos ir palaikomos viso gimdymo proceso metu.
Gimdžių patirtys, net ir tos, kurios apima skausmą, paralyžių ar kitas fizines kančias, neturėtų būti užgožtos empatijos trūkumo ar kaltės jausmo. Atvirkščiai, jos turėtų būti suprastos, atspindinčios sistemos trūkumus ir poreikį keistis. Pogimdyvinės depresijos šaknys gali slypėti ne tik moters psichologinėje būklėje, bet ir aplinkoje, kurioje ji patiria gimdymą.
Ypatingai svarbu, kad gydymo įstaigos užtikrintų personalo mokymus, kuriuose būtų akcentuojamos etiško darbo elgesio subtilybės, empatija ir pagarba gimdyvėms. Tik taip galima kurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje kiekviena moteris jaustųsi vertinama ir rūpinamasi.
Gimdymo metu svarbu stebėti situaciją, domėtis, ko nori gimdyvė. Gimdymui prasidėjus priminkite savo partnerei nuolat gurkšnoti skysčių. Įpilkite jai į gertuvę vandens, žolelių arbatos ar pasiūlykite vandeniu skiestų nerūgščių sulčių, pvz., obuolių arba ananasų, kad būsimos mamytės nevargintų dehidratacija. Gimdymo namuose nuolat būkite šalia. Prireikus padėkite jai apsispręsti dėl tam tikrų medicininių intervencijų, pakvieskite anesteziologą, paprašykite skausmą malšinti padedančio gimnastikos kamuolio ir t. t. Idealu norus, liečiančius gimdymą, apkalbėti dar iki gimdymo, t.y. Aptarti juos dar prieš gimdymo datą.
Nors didžioji dalis patiriamų sunkumų gimdymo metu yra susiję su fiziniu skausmu ir diskomfortu, svarbu nepamiršti ir psichologinio aspekto. Nepakankamas informuotumas, baimės, neapibrėžtumas gali sukelti papildomą stresą. Todėl svarbu ne tik pasiruošti fiziškai, bet ir emociškai, ieškant informacijos, bendraujant su specialistais ir artimaisiais.
tags: #apsikakojimas #gimdymo #metu