Lietuvoje veikiantis darželių tinklas „Vaikystės sodas“, įkurtas Austėjos Landsbergienės, žada aukštą ugdymo kokybę, modernią aplinką ir išskirtinį dėmesį kiekvienam vaikui. Tačiau, kaip ir bet kuri ugdymo įstaiga, „Vaikystės sodas“ sulaukia ne tik pagyrų, bet ir kritikos. Tėvų atsiliepimai atskleidžia įvairias patirtis - nuo džiaugsmo ir pasitenkinimo iki nusivylimo ir nusiraminimo. Šiame straipsnyje gilinsimės į tėvų pasakojimus, analizuodami, kas iš tiesų slypi už „Vaikystės sodo“ reklaminio fasado, ir kokius iššūkius teka įveikti tėvams, rinkdamiesi šią ugdymo įstaigą.
Vaikystės sodas: Tarp lūkesčių ir realybės
Nemažai tėvų, rinkdamiesi „Vaikystės sodą“ savo vaikams, vadovaujasi teigiamomis rekomendacijomis, socialiniuose tinkluose išsakomomis idėjomis apie vaikų ugdymą ir auklėjimą, bei pačios įkūrėjos pristatoma vizija. Ypač vilioja deklaruojama tolerancija ir dėmesys įvairovei, pavyzdžiui, minima pasaulinės Dauno sindromo dienos paminėjimo akcija, kuomet vaikai kviečiami mūvėti skirtingas kojines, simbolizuojančias kitoniškumą ir paramą. Tačiau realybė kartais gali smarkiai skirtis nuo deklaruojamų idealų.
Viena iš tėvų, Deimantė, pasidalino savo patirtimi su „Vaikystės sodo“ filialu Panevėžyje, kurį pradėjo lankyti jos trimečiai dvynukai. Nors iš pradžių Deimantė buvo pozityviai nusiteikusi, tikėdamasi, kad vaikai adaptuosis lengvai ir lankys vieną geriausių darželių mieste, jos lūkesčiai nepasiteisino. Ji pastebėjo, kad deklaruojama tolerancija pasirodė esanti tik butaforija, o šeima susidūrė su diskriminacija.
Iššūkiai su vaikų raida ir diagnozėmis
Deimantės istorija atskleidžia sudėtingą situaciją, susijusią su vaikų kalbos raidos vėlavimu. Po to, kai vienam iš dvynių buvo pastebėtas ryškesnis kalbos raidos skirtumas, tėvai kreipėsi į darželio logopedę prašydami sudaryti sąlygas lankyti logopedo užsiėmimus. Netrukus po kelių užsiėmimų logopedė pasakė, kad berniukui nustatytas autizmas. Ši žinia tėvams buvo didelis šokas, ypač turint omenyje, kad berniukas galėjo vardinti skaičius, spalvas, o buvo pastebėtas tik kalbos vėlavimas.
Darželio auklėtojų atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame berniukas griūna ant žemės ir spardosi, paskatino tėvus kreiptis į medikus. Tačiau susidūrė su dar viena problema - Santariškių Raidos centre eilės yra metinės, todėl oficialių išvadų dėl diagnozės tėvai kol kas neturėjo.
Darželio direktorė pasiūlė Deimantei lankytis užsiėmimuose, kur lankosi jos draugės vaikas, kuriam yra neišsivystę smegenys. Toks pasiūlymas sukėlė rimtą nerimą ir paskatino tėvus ieškoti informacijos bei kreiptis į privatų logopedijos centrą Vilniuje. Prasidėjo kasdieninės kelionės iš Panevėžio į Vilnių, kurios truko po vieną ar dvi valandas. Darželyje tuo tarpu buvo rekomenduota padaryti pertrauką, o kadangi sutarties laikinai sustabdyti nebuvo įmanoma, ji buvo nutraukta.
Po dviejų mėnesių intensyvių užsiėmimų Vilniuje, nepastebėjus žymaus progreso ir matant berniuko norą būti vaikų būryje, tėvai nusprendė jį vėl užrašyti į „Vaikystės sodą“. Šiuo metu jie laukia medikų išvadų, kad galėtų imtis rekomenduojamų veiksmų.
Vėliau berniuko mama susitiko su A. Landsbergienės įkurto Pagalbos vaikui centro psichologe, kuri pasiūlė atlikti raidos tyrimą, mokytis tinkamų emocijų išraiškos ir savireguliacijos būdų. Tačiau bendravimas su darželio logopede, kuri pirmoji užsiminė apie autizmo požymius, tapo dar vienu iššūkiu. Logopedė, anot Deimantės, teigė, kad „Vaikystės sodas“ nori tik gerai besielgiančių vaikų, o stebuklų nemato. Ji taip pat kėlė klausimus, kodėl tėvai planuoja lankyti logopedijos centrą pusmetį ir ar jie tikri, kad sūnus po pusmečio bus kaip jo brolis. Logopedė taip pat pastebėjo, kad berniukas moka anglų kalbos abėcėlę dėl autizmo, o ne lietuvišką, kuri yra sudėtingesnė, ir pridūrė, kad autizmo diagnozė jam nebus parašyta, nes stengiamasi jos nerašyti.
Socializacijos poreikis ir administracijos pozicija
Deimantei suabejojus privataus logopedijos centro nauda, kur užsiėmimai buvo individualūs, ir pastebėjus sūnaus norą bendrauti su kitais vaikais žaidimų aikštelėse, ji suprato, kad jam labai reikia socializuotis. Todėl ji vėl kreipėsi į „Vaikystės sodą“, prašydama priimti sūnų bent vienai dienai per savaitę. Tačiau administracija atsakymo nesuteikė.
Kai tėvai paprašė atnaujinti sutartį, direktorė pareiškė, kad bijo priimti sūnų į darželį dėl kitų vaikų. Taip pat buvo pasiūlyta galimybė jam lankyti darželį, jeigu tėvai savo lėšomis surastų vaikui asistentą. Tėvai nustebo, kad darželis neteikia tokios paslaugos, jei ji yra būtina, ir kad tokiu atveju jiems tektų mokėti virš 3000 eurų per mėnesį už tris vaikus ir asistentą. Jie susidarė įspūdį, kad orientuojamasi į verslą, o ne į vaiką, ir bandoma atsikratyti „nepatogių“ klientų.
Kai tėvai kreipėsi į administraciją dėl galimybės visus tris savo vaikus leisti į darželį nuo rugsėjo 1 d., jiems buvo aiškiai leista suprasti, kad kitiems vaikams ribojimų nėra, o dėl pastarojo vaiko buvo iškelta sąlyga - papildomo asistento suradimas ir jo darbo apmokėjimas jų sąskaita, nepateikiant aiškių įgyvendinimo sąlygų.
Po tokio atsakymo Deimantė aplankė kelis valstybinius darželius, kur buvo ramiai ir maloniai sutikta, ir kviečiama teikti prašymus. Dėl asistentų visi darželiai atsakė vieningai, kad yra vykdomos programos ir jei gydytojai nusprendžia, kad reikia skirti tokį žmogų, darželis bendradarbiaudamas su savivaldybe tuo pasirūpina.
„Vaikystės sodo“ atstovų pozicija
„Vaikystės sodo“ atstovai, vadovaudamiesi BDAR, saugo vaiko privatumą ir neatskleidžia konkrečių asmeninių detalių. Tačiau jie patvirtino, kad pastebėję nerimą keliantį vaiko elgesį, kuris kelia grėsmę jam pačiam ir kitiems, ir nuolat kylančias nesaugias situacijas, jie kvietė tėvus atkreipti į tai dėmesį ir pasikonsultuoti su specialistais. Jiems svarbus visų vaikų saugumas, todėl paprašė tėvų rasti vaikui asmeninį asistentą, kad būtų užtikrintas saugumas klasėje. Darželio komunikacijos vadovė Vaidilė Šeškevičienė teigė, kad vaikas ir toliau galėjo lankyti darželį, tačiau tėvai patys paprašė nutraukti sutartį.
Ji pabrėžė, kad atvažiuojanti logopedė konsultuoja vaikus pagal poreikį ir nieko nediagnozuoja. „Vaikystės sode“ laukiami visi vaikai, ir bendradarbiaudami su tėvais ir specialistais, jie sėkmingai integruoja vaikus, turinčius individualių poreikių. Darbuotojai, remdamiesi „Pagalbos vaikui centro“ specialistų patirtimi ir mokytojų įžvalgomis, suformulavo kriterijus, kuriuos turėtų atitikti asistentas. Įprastai mokytojo padėjėju tėvai pasirūpina patys ir tuomet kreipiasi į savivaldybę dėl galimos kompensacijos.
Kuo ypatingas Montessori ugdymo metodas? || Moterys moksle #15
V. Šeškevičienė pridūrė, kad jiems rūpi, jog kiekvienas vaikas, net ir susiduriantis su iššūkiais, galėtų mokytis drauge su kitais vaikais ir patirtų mokymosi sėkmę. Jie yra ugdymo įstaiga ir rūpinasi, kad visi vaikai gautų ne tik tinkamą priežiūrą, bet ir kokybišką ugdymą, o saugumas yra nekvestionuojamas. Kai klasėje atsiranda vaikas, kurio elgesys kelia grėsmę ir kuris reikalauja išskirtinio dėmesio, gali nukentėti visų klasės vaikų ugdymas ir priežiūra. Mokytojos dirba su vaikų grupe ir jei joje yra vaikas su stipriai išreikštais specialiaisiais poreikiais, natūralu, kad jam reikia papildomos pagalbos, todėl tokiais atvejais būtina pasitelkti asmeninį asistentą, kad vaikas galėtų sėkmingai integruotis į ugdymo procesą.
Kiti tėvų atsiliepimai: ligos, adaptacija ir kaina
Kiti tėvų atsiliepimai atskleidžia ir kitas aktualias problemas. Vienas iš tėvų pastebi, kad jo dukra kategoriškai atsisako eiti į darželį, tačiau tai ne visada reiškia, kad ten jai gera. Kartais vaikas tiesiog bijo pokyčių, naujo adaptacijos periodo, ašarų, naujų mokytojų ir taisyklių.
Kitas tėvas skundžiasi, kad darželio įkainiai nebeatitinka teikiamų paslaugų kokybės. Nuo rugsėjo didinama kaina, nors ji ir taip jau yra „neprotinga“. Pastaraisiais metais paslaugų kokybė, pasak jo, labai stipriai suprastėjo, ir daug tėvų nusivylę ruošiasi ieškoti naujo darželio.
Dalis tėvų taip pat atkreipia dėmesį į vaikų ligas. Vienas tėvas rašo, kad jo sūnus per metus dėl ligų praleido apie 4 savaites, tačiau visada randamas „švarus, sausas, sotus ir džiugiai nusiteikęs“. Jis patenkintas auklėtojų darbu, jaukia atmosfera ir įvairia veikla, ypač vaikų mokymu atpažinti emocijas, būti empatiškiems ir nuolat kurti. Kitas tėvas džiaugiasi, kad jo vaikas miega savo pataluose, tinkamai išskalbtuose, išlygintuose ir su niekieno nesumaišomais.
Kita vertus, pasitaiko ir neigiamų atsiliepimų apie vaikų priežiūrą ligos atveju. Vienas tėvas, vedantis savo vaiką į „Vaikystės sodą“, pastebi, kad vaikas nuolat serga - „tik paeina kelias dienas ir dvi savaites serga“. Jis mano, kad vaikų sveikata nelabai rūpinamasi, nes auklėtojoms kuo mažiau vaikų, tuo lengviau, o atlygis vienodas. Dažnai vaikas randamas šlapiomis kojomis ir pirštinėmis, nors rūbai ir batai yra patys geriausi. Tėvas piktinasi, kad mokestis už ugdymą nėra mažinamas net ir sunkiai ir ilgai sergant. Didžiausia problema, anot jo, yra tai, kad į grupes atvedami nepasveikę ar pradedantys sirgti vaikai, be jokios atrankos ar išsiuntimo namo.
Taip pat iškyla klausimas dėl kainos ir kokybės santykio. Kai kurie tėvai mano, kad už tokią kainą jau galima samdyti auklę. Kiti teigia, kad net ir brangiausiame darželyje vaikas vis tiek sirgs, nes tai priklauso nuo vaiko imuniteto.
Vienas iš tėvų, dirbantis privačiame Vilniaus darželyje, patvirtina, kad auklėtojoms griežtai pasakyta nepriimti sergančių vaikų arba juos siųsti namo. Tai taikoma nuo pirmos dienos, todėl tėvai pripranta ir patys nebeveda vaikų vos pajutę pirmuosius simptomus. Privačiuose darželiuose, anot jo, yra taikomos nuolaidos tik pateikus pažymą iš daktaro, ir tai tik už maitinimą. Darželis iš tėvų mokesčių išlaiko darbuotojus, valgyklą, komunalinius mokesčius ir perka geras ugdymo priemones.
Vertybės, ugdymas ir aplinka
Nepaisant iškilusių sunkumų, daugelis tėvų vertina „Vaikystės sodo“ orientaciją į vertybes, nuoseklų emocinio intelekto ugdymą, dėmesį knygoms, jaukumą ir skatinimą vaikus viską išbandyti patiems. Taip pat svarbus ir laikas, praleidžiamas lauke, bei anglų kalbos mokymasis. Tėvai vertina ir tai, kad jie visada žino, kaip jų vaikui sekasi darželyje, ir kad skiriamas dėmesys ir tėvelių ugdymui.
Aplinka „Vaikystės sode“ yra laikoma trečiuoju pedagogu, skatinančiu vaikų mokymąsi, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Tai matyti ir Klaipėdos „K. Donelaičio sodelio“ patalpose, kur įrengtos erdvios klasės su šviesiu interjeru, bei lauke sukurtos įvairios erdvės aktyviam ugdymuisi: transporto zona, purvo zona, aktyvioji zona su karstynėmis ir žalioji „miesto sodo“ zona, kur vaikai gali auginti daržo gėrybes.
Moksliniai tyrimai, kaip teigiama, rodo, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai turėtų išbandyti kuo daugiau įvairesnių tarpusavyje susijusių veiklų. Todėl „Vaikystės sode“ vaikai nagrinėja tą pačią temą skirtingais aspektais, ugdomi įvairiuose veiklos centruose. Tai padeda jiems ne tik išmokti konkrečių įgūdžių, bet ir išlaikyti smalsumą bei mėgautis mokymosi procesu. Vaikai mokosi pažinti raides, skaityti ir rašyti, lavina matematikos ir mąstymo gebėjimus per įtraukiančias kasdienes veiklas, pavyzdžiui, gamindami patiekalus pagal receptus.
Vaikai drąsiai tyrinėja juos supantį pasaulį, atlikdami eksperimentus, mokydamiesi kelti hipotezes ir daryti išvadas. Kūrybinės veiklos leidžia vaikams pažinti meno pasaulį: jie piešia, lipdo, muzikuoja, sužino apie žymiausius dailininkus ir kompozitorius. Vaikai klausosi įvairios muzikos, analizuoja meno kūrinius, mokosi juos interpretuoti, susipažįsta su dailės bei muzikos sąvokomis.
Toks visapusiškas lavinimas, nors ir gali atrodyti sudėtingas, yra būtinas, nes padeda vaikams ne tik įgyti svarbiausius žinių ir gebėjimų pagrindus, bet ir augti visapusiškai brandžiomis asmenybėmis. Kuo labiau aplinka pritaikyta skatinti vaiko smalsumą, savarankiškumą ir kūrybiškumą, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti ateityje. Aplinka tiesiogiai prisideda prie geresnių vaiko akademinių pasiekimų, sklandesnio socialinio prisitaikymo ir stipresnės emocinės sveikatos.
Saugumo jausmas yra svarbiausias, kurį turi jausti tiek tėvai, tiek vaikai. „Vaikystės sode“ tikima, kad tik jausdamiesi saugūs vaikai smalsiai tyrinėja aplinką ir atradimo džiaugsmas juos veda pirmyn.