Kraujavimas po gimdymo: Supratimas, priežastys ir priežiūra

Kraujavimas po gimdymo, dar vadinamas pogimdyminio kraujavimo (PPH) sindromu, yra rimta ir potencialiai pavojinga būklė, pasireiškianti po gimdymo, kuriai būdingas didelis kraujo netekimas. Tai yra viena iš pagrindinių motinų sergamumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje, todėl jos supratimas yra itin svarbus naujoms motinoms, sveikatos priežiūros specialistams ir jų šeimoms. Savalaikis šios būklės atpažinimas ir gydymas gali žymiai pagerinti motinos sveikatą ir jos atsigavimo prognozes.

Pogimdyminis kraujavimas apibrėžiamas kaip kraujo netekimas, viršijantis 500 mililitrų (ml) po natūralaus gimdymo makšties būdu arba daugiau nei 1000 ml po cezario pjūvio operacijos. Šis kraujavimas gali pasireikšti iškart po gimdymo arba per pirmąsias 24 valandas (pirminis PPH), arba gali išsivystyti iki šešių savaičių po gimdymo (antrinis PPH). PPH skirstomas į dvi pagrindines kategorijas: ankstyvą (pirminį) ir vėlyvą (antrinį) kraujavimą.

Lochijos: natūralus gimdos valymosi procesas

Po gimdymo moters organizme vyksta daugybė pokyčių, tarp kurių svarbiausias yra gimdos valymasis. Šio proceso metu iš gimdos išteka išskyros, vadinamos lochijomis. Lochijos yra sudarytos iš kraujo, gleivių ir audinių likučių. Iš pradžių jos būna ryškiai raudonos, panašios į šviežią kraują, ir gali turėti nedidelių krešulių. Palaipsniui, per kelias savaites, lochijų spalva keičiasi - jos tampa rusvos, rožinės, o vėliau gelsvos ar baltos. Jų kiekis taip pat nuolat mažėja.

Pirmosiomis dienomis po gimdymo lochijų kiekis gali būti panašus į gausias mėnesines, apie 150-300 ml per parą. Maždaug po 6 dienų išskyrų kiekis ženkliai sumažėja, o po 3-4 savaičių jos gali tapti balkšvos. Nežindančios moterys maždaug šiuo laikotarpiu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų. Iki 6 savaitės po gimdymo lochijos paprastai tampa gelsvos, balkšvos arba visai išnyksta. Nors lochijų buvimas yra natūralus procesas, svarbu atkreipti dėmesį į jų išvaizdą ir kiekį, nes tai gali signalizuoti apie galimas komplikacijas.

Gimdos involiucija: grįžimas į pradinę būklę

Vienas svarbiausių procesų po gimdymo yra gimdos involiucija - gimdos susitraukimas ir grįžimas į pradinę, ne nėštumo būklę. Šis procesas prasideda iš karto po placentos atsiskyrimo. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis po gimdymo, gali būti skausmingi. Skausmo intensyvumą gali lemti oksitocino išsiskyrimas, ypač žindant naujagimį. Kuo daugiau moteris yra turėjusi gimdymų, tuo intensyvesnius gimdos susitraukimus ji gali jausti.

Pagrindinės pogimdyminio kraujavimo priežastys

Pogimdyminis kraujavimas gali kilti dėl kelių pagrindinių priežasčių:

1. Gimdos atonija (tonuso praradimas gimdoje): Tai yra viena dažniausių ir pavojingiausių PPH priežasčių. Gimda, neturėdama pakankamo tonuso, nesusitraukia efektyviai po placentos atsiskyrimo, todėl kraujagyslės, maitinusios placentą, lieka atviros ir kraujas netenka. Gimdos atonijai įtakos gali turėti gimdos raumenų silpnumas, gimdos pertempimas (dėl didelio vaisiaus, daugybės vaisiaus vandenų ar daugiavaisio nėštumo), greitas gimdymas, ilgai trukęs gimdymas, tam tikri medikamentai, skatinti gimdymą, ar infekcijos.

2. Placentos likučiai gimdoje: Jei dalis placentos ar jos dangalų lieka gimdoje po gimdymo, gimda negali tinkamai susitraukti ir užbaigti kraujagyslių užsidarymo proceso. Tai gali sukelti nuolatinį kraujavimą. Ligoninės personalas atidžiai apžiūri placentą po gimdymo, tačiau kartais nedideli jos gabalėliai gali likti nepastebėti.

3. Traumos ir plyšimai: Gimdymo metu gali atsirasti plyšimų gimdos kaklelyje, makštyje ar tarpvietėje. Jei šie plyšimai yra dideli ar nebuvo tinkamai susiūti, jie gali tapti kraujavimo šaltiniu. Gimdos plyšimas, nors ir retas, yra itin pavojinga komplikacija.

4. Kraujo krešėjimo sutrikimai: Tam tikros genetinės būklės, tokios kaip von Willebrando liga ar hemofilija, gali sutrikdyti kraujo krešėjimo procesą, todėl moteris gali būti labiau linkusi į gausų kraujavimą. Šie sutrikimai gali pasireikšti ir nėštumo metu, ir po gimdymo.

5. Infekcijos: Infekcijos, tokios kaip chorionamnionitas (vaisiaus vandenų uždegimas), gali prisidėti prie gimdos atonijos ir padidinti PPH riziką. Infekcijos gali sukelti uždegimą, kuris trukdo normaliam gimdos gijimo procesui.

Rizikos veiksnių įvertinimas ir prevencija

Nors pogimdyminis kraujavimas gali įvykti ir be aiškių rizikos veiksnių, svarbu juos nustatyti dar nėštumo metu ir, jei įmanoma, koreguoti.

Ankstesni rizikos veiksniai:

• Buvusi cezario pjūvio operacija.
• Kraujavimai ankstesnių gimdymų metu.
• Placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas.
• Ankstesni kraujo krešėjimo sutrikimai.

Nėštumo metu nustatomi rizikos veiksniai:

• Gimdos pertempimas (dėl didelio vaisiaus, daugiavaisio nėštumo, didelio vaisiaus vandenų kiekio).
• Nėštumo sukelta hipertenzija ar arterinė hipertenzija.
• Širdies liga.
• Mažakraujystė (anemija).

Gimdymo metu nustatomi rizikos veiksniai:

• Greitas arba ilgai trunkantis gimdymas.
• Tam tikrų medikamentų, skatinančių gimdos susitraukimus, vartojimas.
• Placentos atsiskyrimo sutrikimai.
• Reikalavimas atlikti rankinį placentos atskyrimą.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taikomi tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Gimdymo metu taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra. Vienas iš etapų yra tuomet, kai gimus naujagimiui, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu metu atsiskirti visai placentai. Antrasis etapas apima virkštelės perspaudimą, nukirpimą ir kontroliuojamą švelnų traukimą, siekiant greitesnio placentos pasišalinimo iš gimdos.

Ankstyvas žindymas yra viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių, nes stimuliuoja oksitocino išsiskyrimą, skatinantį gimdos susitraukimus. Taip pat pirmas dvi valandas po gimdymo akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą per pilvo sieną.

Diagnostika ir gydymas

Pogimdyminio kraujavimo diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai atlieka paciento anamnezės surinkimą, įvertina netekto kraujo kiekį, gimdymo būdą ir bet kokius ankstesnius kraujavimo sutrikimus. Fizinis apžiūrėjimas ir gyvybinių funkcijų (širdies plakimo, kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio) stebėjimas yra esminiai. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, atliekami siekiant įvertinti hemoglobino lygį, kraujo krešėjimo rodiklius ir nustatyti, ar reikia kraujo perpylimo.

Gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir priežasties.

• Lengvi atvejai: Gali pakakti stebėti moterį, užtikrinti tinkamą skysčių ir kraujo praradimo kompensavimą.
• Medikamentinis gydymas: Dažniausiai skiriami gimdos susitraukimus skatinantys medikamentai, tokie kaip oksitocinas, karbetocinas ar metilergonovinas. Jei yra kraujo krešėjimo sutrikimų, gali būti skiriami krešėjimą gerinantys medikamentai.
• Chirurginės procedūros: Tais atvejais, kai medikamentinio gydymo nepakanka, gali prireikti chirurginių intervencijų. Tai gali būti gimdos masažas, gimdos kraujagyslių užspaudimas (balionėliai), gimdos siuvimas (B-Lynch siūlė), gimdos arterijų embolizacija arba, kraštutiniais atvejais, histerektomija (gimdos pašalinimas). Jei yra placentos likučių, gali būti atliekama curettage (gimdos praplovimas).

Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras ir naujus vaistus, kurie gali pagerinti kraujo krešėjimą ir sumažinti kraujavimo riziką.

Kada kreiptis medicininės pagalbos?

Nors tam tikras kraujavimas po gimdymo yra normalus, svarbu atpažinti požymius, rodančius galimas komplikacijas. Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei:

• Pastebimi labai dideli, didesni nei citrinos ar slyvos dydžio kraujo krešuliai.
• Lochijos skleidžia nemalonų, pūlingą kvapą.
• Atsiranda karščiavimas ir šaltkrėtis.
• Jaučiamas stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje.
• Po gimdymo visiškai nėra lochijų (tai gali rodyti gimdos kaklelio užsikimšimą).
• Higieninį paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą.
• Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas, galvos svaigimas ar šoko požymiai (blyški, lipni oda, padažnėjęs širdies plakimas, žemas kraujospūdis).
• Sumažėjus lochijų kiekiui, vėl pasirodo šviežias ir raudonas kraujas.

Šie požymiai gali rodyti gimdos uždegimą, infekciją ar kitas rimtas komplikacijas, kurios negydomos gali progresuoti ir sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Kraujo perpylimas ir donorystė

Pogimdyminis kraujavimas gali pareikalauti kraujo perpylimo, siekiant atstatyti prarastą kraujo tūrį ir pagerinti deguonies pernešimo gebėjimą. Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. Nors nėštumo metu moters organizme kraujo kiekis padidėja apie 30%, kad apsisaugotų nuo galimo kraujo netekimo, grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30% cirkuliuojančio kraujo. Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi, nes ji leidžia išgelbėti moterų gyvybes, patyrusių sunkų pogimdyminį kraujavimą.

Prognozė ir atsigavimas

Laiku diagnozavus ir gydant, pogimdyminio kraujavimo prognozė paprastai yra gera. Dauguma moterų visiškai pasveiksta tinkamai prižiūrint. Atsigavimo laikas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir skirto gydymo. Svarbu klausytis savo kūno, daugiau ilsėtis ir palaipsniui grįžti prie įprastos fizinės veiklos. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, ypač po didesnio fizinio krūvio, tai gali būti ženklas, kad organizmui reikia daugiau poilsio.

Svarbu nepainioti gimdos skausmų, susijusių su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais), su patologiniais skausmais, galinčiais rodyti komplikacijas. Nors gimdos susitraukimai gali būti nemalonūs, jie yra natūralus ir būtinas gijimo procesas.

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Visada svarbu konsultuotis su gydytoju dėl bet kokių sveikatos susirūpinimų.

tags: #kraujavimas #po #gimdymo #metodika