Kodėl gali užsitęsti menstruacijos ir kada reikėtų sunerimti?

Menstruacijos - tai natūralus ir svarbus moters organizmo procesas, kuris paprastai kartojasi maždaug kas 21-35 dienas. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių ciklo sutrikimais, tokiais kaip užsitęsęs kraujavimas ar mėnesinių vėlavimas, kurie neretai kelia nerimą. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Kodėl mėnesinės kartais užsitęsia ar vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?

Normalus mėnesinių ciklas ir jo svyravimai

Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė įprastai trukti 2-7 dienas. Svarbu suprasti, kad kiekvienos moters mėnesinių trukmė gali būti skirtinga. Kai kurios moterys kraujuoja 7 dienas, kitos vos 2-3 dienas. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3-5 metai nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 metų iki menopauzės laikomi pereinamaisiais laikotarpiais, kai ciklas gali būti nereguliarus. Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu.

Tačiau, jei pavyzdžiui, 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija, reikėtų sunerimti. Taip pat nerimauti reikėtų, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėnesius.

Pagrindinės užsitęsusių ar vėluojančių mėnesinių priežastys

Mėnesinių ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Jo reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros ir vidiniai lytiniai organai. Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių.

Stresas ir gyvenimo būdas

Viena dažniausių mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių yra stresas. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas, emociniai išgyvenimai, gyvenimo sukrėtimai ar net staigūs gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, griežta dieta ar didelis fizinis krūvis, gali sukelti mėnesinių vėlavimą ar užsitęsusią mėnesines. Egzaminų sesijos, nauja darbovietė, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas - visa tai gali sukelti stresą, verčiantį organizmą gintis.

Dažniausiai, stresui praėjus, mėnesinės susireguliuoja savaime. Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Pavyzdžiui, dėl streso sukeltų menstruacijų vėlavimo sprendimas gali būti susijęs su darbo streso mažinimu, kvėpavimo pratimų atlikimu nerimui mažinti arba terapijos skyrimu.

Hormoniniai svyravimai ir ligos

Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų.

• Skydliaukės veiklos sutrikimai: Dažnai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. Esant skydliaukės ligoms, apie 40% moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų, mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis. Gydytojai gali skirti pakaitinių skydliaukės hormonų vartojimą esant hipotirozei ir skydliaukės slopinimą esant hipertirozei. Vartojant medikamentus, ciklas turėtų vėl būti normalus.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS): Ši liga gali neigiamai paveikti ovuliacijos fiziologiją. Tai gali padaryti ovuliaciją nestabilią arba visiškai ją sustabdyti, sukeldama hormonų pusiausvyros sutrikimus ir menstruacijų sutrikimus. Be nereguliarių mėnesinių, dažni policistozės simptomai yra per didelis veido plaukuotumas (hirsutizmas), nevaisingumas, svorio padidėjimas, spuogai, retėjantys plaukai. Jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas, pastoti gali būti sunkiau.
• Kitos kiaušidžių patologijos ir gimdos problemos: Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant kai kuriomis kiaušidžių patologijomis, taip pat dėl gimdos miomų, polipų. Gimdos polipai ir miomos, uždegimai, kraujo krešumą veikiantys vaistai, taip pat vėžiniai susirgimai ir kiti sveikatos sutrikimai gali būti gausių mėnesinių priežastys.
• Endometriozė: Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis. Taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Svarbu žinoti, kad stiprus skausmas pilvo apačioje gali būti sukeltas ir tokios ligos kaip endometriozė, dubens uždegiminės ligos ar lytinių organų anomalijos bei infekcijos.
• Lėtinės ligos: Bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. Lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ir celiakija, kurios turi įtakos hormonų pusiausvyrai, gali sukelti svorio mažėjimą ar nutukimą, sutrikdyti menstruacinį ciklą.

Kūno svorio pokyčiai

Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės. Per didelis svoris gali turėti įtakos ovuliacijai, nes keičia estrogeno ir progesterono kiekį organizme, o tai gali sukelti nereguliarias mėnesines. Per mažas svoris taip pat gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, gana dažnai jos išvis išnyksta ir neatsiranda tol, kol žmogus nepasiekia jo sveikatai reikalingo kūno svorio. Sprendimas dėl svorio svyravimų sukeltų menstruacijų vėlavimo gali būti svorio metimas.

Amžius ir natūralūs organizmo procesai

• Brendimo pradžia ir perimenopauzė: Kaip minėta, pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios ciklas gali būti nereguliarus. Taip pat menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug nuo 40 metų ir gali tęstis iki 10 metų. Šiuo laikotarpiu sumažėja estrogenų kiekis, o tai išbalansuoja progesterono gamybą organizme. Šie du hormonai yra svarbūs ovuliacijai ir menstruacijoms, todėl pokyčiai gali lemti nereguliarias mėnesines.
• Menopauzė: Menopauzė - tai reprodukcinio amžiaus pabaiga, kai menstruacijos visiškai nutrūksta.
• Žindymas: Jei maitinate krūtimi, tai gali laikinai sustabdyti mėnesines. Taip yra todėl, kad hormonas, dėl kurio Jūsų organizmas gamina motinos pieną, gali sustabdyti hormonus, kurie kontroliuoja Jūsų ciklą.

Medikamentų vartojimas

Tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, antidepresantai, gali turėti įtakos menstruacijų ciklui. Taip pat hormoninė kontracepcija (tabletės, injekcijos, intrauterinės sistemos ar spiralės) gali sukelti menstruacijų ciklo pokyčius ar net visiškai nutraukti mėnesines, kol jos vartojamos. Svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.

Kada kreiptis į specialistą?

Nors mėnesinių ciklo sutrikimas yra gana dažnas reiškinys, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą.

• Jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos.
• Jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą.
• Jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų.
• Jei mėnesinių nebuvo 6 mėnesius (amenorėja).
• Jei pastebimas stiprus skausmas mėnesinių metu (dismenorėja), kuris gali būti endometriozės, gimdos miomų ar kitų ligų požymis.
• Jei mėnesinės yra itin gausios ir ilgos (menoragija), trukdančios įprastai veiklai.
• Jei pastebimi kiti nerimą keliantys simptomai, tokie kaip neįprastas gausus kraujavimas, stiprus skausmas, vėmimas, pykinimas, galvos svaigimas, didelis karščiavimas.

Ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti. Tai gali būti bendrasis kraujo tyrimas, nėštumo testas, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimai, gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas), ultragarso tyrimas bei gimdos gleivinės audinio biopsija.

Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu?

Nors užsitęsusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą, yra keletas būdų, kaip palengvinti šį laikotarpį:

• Higienos priemonės: Rinkitės tinkamiausias higienos priemones (tamponus, paketus, menstruacines taureles) pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas.
• Komfortas: Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Lengva mankšta ar pasivaikščiojimai taip pat gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. Stipresniam skausmui malšinti galima naudoti nereceptinius vaistus nuo skausmo.
• Mityba: Venkite per daug kofeino ir cukraus, kurie gali pabloginti menstruacijų simptomus. Verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių.
• Intymumas: Menstruacijų metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką.

Reguliarus apsilankymas pas gydytoją ginekologą kartą per metus profilaktikai taip pat yra svarbus rūpinantis moters sveikata. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, atliekama apžiūra, o prireikus - ir papildomi tyrimai.

tags: #kodel #gali #uzsitesti #menstruacijos